Kėdainiuose planuojama keisti gatvių pavadinimus

Kėdainių rajono savivaldybėje sudaryta komisija revizavo gatves, pavadintas sovietmečiu itin garbintų literatų vardais. Paaiškėjo, jog įamžintas ne tik Salomėjos Nėries, Petro Cvirkos, Juliaus Janonio, bet ir rezistentų žudynėse bei trėmimuose dalyvavusio NKVD darbuotojo Kazio Macevičiaus atminimas. Dėl pastarojo veikėjo vardu pavadintos gatvės tolimesnio likimo abejonių nekyla, tačiau sovietmečio literatų vardais pavadintų gatvių likimas kviečia rimtai diskusijai.

Suskaičiavo praėjusios epochos palikimą

Situacija yra kur kas sudėtingesnė nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Juolab kad kiekviena epocha turi savo ypatumus. Kūrėjai, menininkai yra veikiami laikmečio akcentų, bet pati jų kūryba nuo to netampa prastesne.

Sovietmečio epochos palikimo išgyvendinimas, regis, sudėtingesnis žingsnis nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Kad ir dėl gatvių pavadinimų. Kėdainių rajone suskaičiuota ne viena gatvė, kurių pavadinimai kelia tam tikrų abejonių ir kviečia diskusijai. Šį darbą atliko rajono mero potvarkiu sudaryta darbo grupė, kurioje dirbo istorikai, urbanistai, savivaldybės atstovai.

[quote author=”Aut. past.”]Sovietinę epochą menančius gatvių pavadinimus pasiūlyta pakeisti kitais, tačiau ši procedūra gali užtrukti. Kol kas nėra iki galo aiški ir vietos gyventojų pozicija, dar nėra parengtas ir rajono savivaldybės Tarybos sprendimo projektas.[/quote]

Sovietinę epochą menančius gatvių pavadinimus pasiūlyta pakeisti kitais, tačiau ši procedūra gali užtrukti. Kol kas nėra iki galo aiški ir vietos gyventojų pozicija, dar nėra parengtas ir rajono savivaldybės Tarybos sprendimo projektas.

Panašu, jog vienoks ar kitoks sprendimas bus priimtas dar negreitai. Juolab esama įvairių nuomonių. Vieni, ypač dešinieji, politikai siūlo nediskutuojant keisti sovietmečiu garbintų literatų vardais pavadintas gatves, kiti siūlo prieš priimant sprendimus įvertinti šių menininkų kūrybinį palikimą. Ar svarbu, kokioje epochoje gyveno, kūrė menininkas, poetas, rašytojas? Kas yra vertinama labiau: politika ar kultūra?

Sovietinės epochos veikusių ir kūrusių kultūros veikėjų įamžinimui skirtų gatvių pavadinimų rasta ne tik Kėdainių mieste, bet ir penkiose rajono seniūnijose. Štai Krakėse, šalia S. Dariaus ir S. Girėno gatvės driekiasi nevienareikšmiškai vertinamos poetės S. Nėries vardu pavadinta gatvė.

Kėdainiuose Birutės ir Vytauto gatves tebejungia socialinės nelygybės problematiką akcentavusio poeto bei revoliucionieriaus J. Janonio vardu pavadinta gatvė, Josvainiuose trumputė gatvelė iki šiol vadinama rašytojo Petro Cvirkos vardu.

NKVD budelio vardo gatvė

Bene keisčiausią okupacijos eros liekaną galima rasti Dotnuvos seniūnijoje, Matviliškyje. Čia driekiasi NKVD darbuotojo, uolaus komunisto Kazio Macevičiaus vardu pavadinta gatvė. Tai plačiajai visuomenei mažai žinomas, bet sovietų režimui daug kuo nusipelnęs veikėjas.

Tarpukariu jis būrė ir vadovavo Krakėse veikusiai komunistų kuopelei, vadovavo čekistų grupei, kuri sudarė suėmimui pasmerktų Valstiečių liaudininkų sąjungos ir Socialdemokratų partijos veikėjų sąrašus. Šis veikėjas vėliau tapo NKVD Šiaulių apskrities skyriaus viršininku, 1941 m. birželio mėn. dirbo trėmimo operatyviniame štabe. Teigiama, kad dirbdamas NKVD šis aktyvistas prisidėjo prie rezistencinio pogrindinio sunaikinimo ir asmeniškai dalyvavo likviduojant paskutinį Prisikėlimo apygardos vadą Juozą Paliūną-Rytą.

Iš tiesų keista, kad švenčiant valstybės atkūrimo 100 metų sukaktį, rajone vis dar egzistuoja šio veikėjo vardo gatvė.

Siūlo prasmingesnius pavadinimus

Savivaldybės specialistų darbo grupė pasiūlė alternatyvius pavadinimus, kuriuos būtų galima suteikti jau minėtoms gatvėms.

P. Cvirkos gatvę siūloma pavadinti kunigo disidento Leono Kalinausko vardu, aktyvaus revoliucionieriaus, NKVD veikėjo ir ilgamečio K. Požėlos kolūkio pirmininko K. Macevičiaus gatvę – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiojo maršalo Kristupo Manvydo vardu.

J. Janonio gatvei siūloma grąžinti ankstesnį prezidento Antano Smetonos vardą, o S. Nėries gatvei suteikti 1905 metų Didžiojo Vilniaus Seimo delegatų brolių Jeronimo ir Jono Dalbokų vardą.

[quote author=”Aut. past.”]Sovietinės epochos veikusių ir kūrusių kultūros veikėjų įamžinimui skirtų gatvių pavadinimų rasta ne tik Kėdainių mieste, bet ir penkiose rajono seniūnijose.[/quote]

Galutinį sprendimą turėtų priimti ir naujus pavadinimus sovietmečio vardais pavadintoms gatvėms suteikti Kėdainių rajono savivaldybėse taryba.

Kada tai bus padaryta, darbo grupei vadovavęs savivaldybės Bendrojo skyriaus vedėjas Egidijus Grigaitis nesiryžo atsakyti. Pasak jo, šie siūlymai bus pateikti rajono merui, jis toliau spręs, kokias dar procedūras atlikti.

„Supraskite, tai tik pirminiai siūlymai, kilę iš mūsų darbo grupės“, – kalbėjo E. Grigaitis.

Laukia visuomenės nuomonės

Rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Vytautas Kundrotas sakė, jog keičiantis gatvių pavadinimams gyventojams didesnių keblumų kilti neturėtų. Jeigu anksčiau tekdavo gaišti nemažai laiko tvarkant dokumentus, tad dabar, pasak V. Kundroto, duomenys pakeičiami automatiškai, kai tik Registrų centras gauna pranešimą apie pasikeitusį gatvės pavadinimą.

„Gyventojai ne visada su entuziazmu pritaria planams pakeisti gatvės, kurioje gyvena, pavadinimą. Pamenu, kai vieno sovietinio generolo gatvei nusprendėme suteikti istorinį Parakinės pavadinimą, žmonės rinko parašus po reikalavimu to nedaryti. Tada siūlomą gatvės pavadinimą bandyta traktuoti itin keistame kontekste“, – prisiminė V. Kundrotas.

Kadaise su panašia problema buvo susidūrę ir Kauno savivaldybės darbuotojai. Senamiesčio gatvėms grąžinant senuosius istorinius pavadinimus kai kurie kauniečiai piktinosi nenorį gyventi Kumelių gatvėje.

O ką apie siūlymą pakeisti kai kurių gatvių pavadinimus galvoja žinomi Kėdainių rajono žmonės? Ar S. Nėries, J. Janonio bei P. Cvirkos literatūrinis palikimas pasikeitus laikmečiui devalvuojasi, ar, nepaisant tam tikrų ideologinių paklydimų, išlaiko vertę?

Biruta KVEDERIENĖ, Kėdainių „Atžalyno“ gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė:

„Manau, jog senuosius pavadinimus visgi reikėtų palikti. Tuo labiau kad buvo labai sunkus laikas, o ypač S. Nėris daug ką padarė ir ne savo noru, ta jos poema apie J. Staliną ir visa kita. Galų gale, kuris žmogus nėra pridaręs kažkokių negerumų, kažkur suklydęs. Juolab ji pati dėl to labai apgailestavo, atsiprašinėjo, kentėjo. Jeigu kas nors skaito jos karo metų poeziją, visa tai labai gerai supranta. Todėl šioje situacijoje S. Nėrį aš labai ginčiau.

Kalbant apie P. Cvirką, nesakyčiau, kad jis kažkuo labai nusikalto. Tiek „Cukriniai avinėliai“, tiek ir „Žemė maitintoja“, jeigu ją gerai perskaitysi, nemanau, kad yra koks nors ideologizuotas kūrinys.

J. Janonis labai jaunas pabaigė gyvenimą, tad dar sunku pasakyti, kokiu keliu būtų pasukęs ir kokias pažiūras deklaravęs. Nei aš jį garbinu, nei smerkiu. Jis kalbėjo apie socialinę nelygybę ir tiek. Nebuvo aršus revoliucionierius, tiesiog kairiųjų pažiūrų jaunas žmogus.
S. Nėries karo metų poezija ir šiuo metu yra mokyklų programose. O tai ir yra svarbiausia – panaikinsime šiuo vardu pavadintas gatves, o mokiniams dėstysime S. Nėrį. Juk nagrinėjant poetės biografiją mes parodome, kaip laikmetis lėmė žmonių likimus.
O kalbant apie NKVD veikėjo vardu pavadintą gatvę Kėdainių rajone, manau, niekam klausimų nekyla, kad šią klaidą būtina ištaisyti.“

Violeta LIUTKIENĖ, Kėdainių Šviesiosios gimnazijos direktorė:

„Labai pritariu Vilniaus S. Nėries gimnazijos iniciatyvai priešintis, kad būtų pakeistas šios mokyklos vardas. Nes niekas iš šios moters poetės talento neatims. Be visų tų eilėraščių, kurie buvo parašyti tarybine tematika, esama nuostabių kūrinių.

O imti viską ir nubraukti vien dėl to, kad buvo tokia politinė valia – būtų tikrai neteisinga. Nes tam, kad išgyventų ir gyventų, ji turėjo parašyti tam tikrus kūrinius, bet nepadaryti nusikaltimų. O dėl kelionės į Maskvą, taip pat esama daug diskusijų apie aplinkybes, kuriomis ji pateko į delegacijos sudėtį.

Ir pasakyti, teigti, jog politinė atmosfera, istoriniai įvykiai neveikia žmonių gyvenimo, ir kartais, kai kas net negali rinktis, būtų ne visai teisinga. Net ir dabar, gyvendami laisvoje Lietuvoje, mes privalome kažką daryti, esama privalomų dalykų, kurių išvengti negalima… Yra istorijos tėkmė, istorijos vystymosi dėsniai ir visa kita. Todėl aš esu prieš S. Nėries vardu pavadintos gatvės pavadinimo keitimą.

O kalbant apie P. Cvirką ir J. Janonį, viena mano pusė kalba, jog istorijos keisti negalima, istorija tokia buvo ir jos perdirbinėti mes neturime teisės. Tuo istoriniu laikmečiu šie žmonės buvo nusipelnę. Kita pusė, kaip tremtinių dukters, kalba kitaip. Tad manau, kad visiems, kurie dalyvaus šioje diskusijoje, ši dilema kils.

Čia viskas priklauso nuo požiūrio taško. Manau, jeigu žmonės nepadarė nusikaltimų, jeigu jie nebuvo bausti, nebuvo nuskriaudę kitų žmonių, negalima jų menkinti. Juolab kad dabar, kai atsiskleidė tie visi NKVD sąrašai, reikėtų peržiūrėti visus. Nes tie didieji politiniai veikėjai, pasirodo, jų gyvenime irgi visko buvę. Todėl reikėtų lygiaverčiai vertinti visus. Skirtumas tik tame, jog vienas savo veiklą buvo paslėpęs, o kitas to padaryti negalėjo, nes buvo viešas, kūryba – taip pat vieša, jos nepaslėpsi.

Tai kultūra, mūsų kultūros dalis, kaip mes galime viską imti ir išbraukti, pasakyti, jog viską pakeičiame?

„Mano nuomone, S. Nėries vardą tikrai reikėtų palikti. Juk čia istorija, ji nusipelniusi kaip poetė. Sutinku, jog buvo toks laikmetis ir atitinkama santvarka. Tačiau jinai nedarė kažko bloga, neskundė žmonių, nežudė…

O jeigu ji parašė poemą apie J. Staliną, na, ir gerai, kas čia tokio. Tai buvo istorija, jinai į istoriją įėjo kaip poetė, kaip ir visi kiti. Tokia buvo istorija, tad ko mes čia dabar šiaušiamės ir darome savas tvarkas. Juk žmonės buvo Lietuvai tikrai nusipelnę. Jeigu Lietuva tuo metu buvo tarybų, o paskui atgavo nepriklausomybę, tai tegul istorija lieka tokia, kokia ji buvo tuo laikmečiu.

Kalbant apie J. Janonį ir P. Cvirką – ką jie tokio bloga padarė? Ar pakeitus kai kurių gatvių pavadinimus mums nuo to taps lengviau gyventi? Ar širdies skausmas niekaip negali išdilti? Manau, tegul palieka tuos pačius pavadinimus, nereikia daryti tokių žygių.

Galų gale tose gatvėse gyvena žmonės, dalis norės, kad liktų senasis pavadinimas, kiti tikriausiai bus už jo pakeitimą. Geriau žiūrėtume į gatves, kurių pavadinimai kartojasi. Tai ir melioratorių, visokių krūmų, liepų, šermukšnių pavadinimai, kai nesuprasi, kurioje rajono ar miesto dalyje yra viena ar kita gatvė, tuo pačiu vardu pavadinta.

Pamenu, kartą meras buvo pasakęs – nejaugi nesugalvojate originalesnių pavadinimų, kurie nesikartotų su kitomis rajono gatvėmis.“

Steponas NAVAJAUSKAS, Kėdainių rajono savivaldybės tarybos narys, Švietimo ir kultūros komiteto pirmininkas:

„Mano vertinimu, prieš priimant vienokius ar kitokius sprendimus, pirmiausia turi būti atsiklausiama konkrečios gatvės bendruomenės, joje gyvenančių žmonių nuomonės.

Dėl NKVD veikėjo vardu pavadintos gatvės, manau, tikrai reikėtų siūlyti keisti pavadinimą, manau, kad šiuo klausimu diskusijų kilti tikrai neturėtų.

S. Nėrį vertinu kaip poetę, žinomą kūrėją. Iki tam tikro laikmečio jos kūryba buvo daugiausia lyrinė, romantinė. Tad kaip poetė ji tikrai nepadarė nemažą indėlį. O P. Cvirka – jo kūrinius galima vertinti įvairiai…

Kaip jau esu sakęs, pirmiausia reikia atsiklausti tam tikrose gatvėse gyvenančių žmonių nuomonės. Aišku, prieš tai juos informuojant, su kokiais keblumais bus ar nebus susiduriama, jeigu keisis gatvės pavadinimas ir taip toliau. Kitaip tariant – būtina pateikti žmonėms visapusiškai išsamią informaciją.

Atsiklausti tam tikrų gatvių gyventojų, ką jie galvoja apie galimą pavadinimų keitimą, techniškai nėra sudėtinga. Seniūnijų darbuotojai galėtų tiesiog anketas išdalinti, o žmonėms jas užpildžius – surinkti.“

Vitolis LAUMAKYS, Kėdainių krašto garbės pilietis, metraštininkas – kino dokumentalistas:

„Amžinas pavadinimų kaitaliojimas nuo pat Radvilų laikų yra juokingas, bet nieko nepadarysi, politinė- socialinė situacija kinta. O vykstant šiems pokyčiams žmonės atitinkamai reaguoja. Kiekviena nauja epocha verčia ištrinti praėjusios epochos elementus.

Mano įsitikinimu, šiame kontekste prasmingesni būtų mūsų krašto iškilių asmenybių įamžinimas. Viena gatvė jau pavadinta Česlovo Milošo vardu ir tai jau gerai, labai gerai.

O J. Janonis, S. Nėris ar V. Montvila – čia visai ne prie ko. Tačiau, reikia pripažinti, žmonės vis dar turi „uodegas“, kurios nėra itin malonios, jie nėra politiškai bei patriotiškai subrendę.

Aš gatvių pavadinimus keisčiau, tačiau kuo – reikia labai gerai pagalvoti, kad vėl „neprašovus“. Manau, jog reikėtų rinktis iš daugelio amžinybėn iškeliavusių mūsų kraštui nusipelniusių žmonių. Pavyzdžiui, vienas pasiūlymas būtų įamžinti amžinąją atilsį filosofo Leonido Donskio, kuris taip pat buvo susijęs su Kėdainių kraštu, Č. Milošo tėviške, atminimą. Tai reto talento eruditas, filosofas bei mąstytojas, toks gatvės vardas, be jokių abejonių, būtų kur kas geriau nei, pavyzdžiui, P. Cvirkos.

Vietovei ar gatvei suteikus žinomo, nusipelniusio žmogaus vardą suteikia jai tam tikrą foną, rodo atitinkamus horizontus.

Pagaliau, juk esama ne tik S. Nėries, J. Janonio ar P. Cvirkos vardais pavadintų, bet ir tiesiog beprasmius, tikriausiai iš desperacijos kilusių pavadinimų, tokių kaip – vyšnių ar kriaušių gatvės.

Mykolas ARLAUSKAS, Kovo 11-osios akto signataras, Kėdainių krašto garbės pilietis:

„Tikrai nemanau, kad reikėtų imti ir pakeisti gatvės pavadinimą, vien dėl to, kad ji buvo pavadinta S. Nėries, P. Cvirkos ar J. Janonio vardu.

Visi jie – lietuvių literatūros istorijon įėję kūrėjai, kurių talento tikrai niekas nepaneigs. Kalbant apie istorinį laikmetį, čia vėl reikia įsigilinti į aplinkybes, sąlygas, kuriomis jie gyveno. Juk tai, ką žmogus viešai skelbė, ne visuomet sutapo su jo vidiniais įsitikinimais, o juos toli gražu ne visi drįso viešai paskelbti.

Todėl siūlau palikti gatvių pavadinimus, tokius, kokie jie yra…“

Adelė ŠTELMOKIENĖ, Kėdainių rajono savivaldybės tarybos narė:

„Kalbant apie NKVD darbuotojo, gyventojų trėmimus organizavusio, prie partizanų judėjimo sunaikinimo prisidėjusio K. Macevičiaus vardo gatvę, manau, diskusijų nekyla. Nusikaltėlių vardais pavadintų gatvių neturėtų būti.

Tačiau kalbant apie S. Nėrį, P. Cvirką bei J. Janonį, jų literatūrinis palikimas, mano nuomone, yra labai vertingas. Sutinku, šie žmonės turi ir tamsiąją istorijos pusę, tačiau visokie juk buvo laikai. Galbūt jie ir pasiklydo, tačiau, nepaisant visko, tai jų nuopelnų lietuvių literatūrai neištrina. Ir priimdami vienus ar kitus sprendimus, mes turėtume į tai atsižvelgti.

Juk, mano vertinimu, dar nė vienas neparašė tokių gražių eilėraščių kaip S. Nėris. Aišku, būta ir tam tikrų neabejotinai pagal politinį užsakymą parašytų kūrinių, tačiau visa tai neužgožia literatūrinių nuopelnų visumos.“