Kėdainiuose bus perdirbamos elektroninės atliekos
Bendrovės „Lifosa“ pašonėje, pramoniniame Kėdainių rajone, ketinama statyti atliekų perdirbimo gamyklą, apdorosiančią savo amžių pabaigusius elektros prietaisus. Seni televizoriai, kompiuteriai ir kita technika čia bus smulkinami, atskiriant antriniam panaudojimui tinkančias žaliavas – plastiką bei metalą. Statybas planuoja bendrovė „Baltic Recycling“, kuri jau valdo panaudotų elektronikos įrenginių perdirbimo kompleksą Širvintų rajone.
Vietą pasirinko neatsitiktinai
Netolimoje ateityje Kėdainiuose turėtų iškilti senos elektroninės įrangos perdirbimo į antriniam panaudojimui tinkamas žaliavas gamykla. Ją norima statyti Laisvosios ekonominės zonos ir bendrovės „Lifosa“ pašonėje – Pramonės rajone, Šiaurės gatvėje plytinčioje dykvietėje.
Žemės sklypas, kuriame stūkso apleisti pramoniniai statiniai ir želia brūzgynai, priklauso statybas planuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Recycling“. Jos vadovas Ilja Borzykin „Rinkos aikštei“ minėjo, jog šiuo metu viskas tik projektavimo stadijoje, tad išsamiau apie planus Kėdainiuose žadėjo paskelbti vėliau, mėnesio pabaigoje. Pasak verslininko, kol kas nėra aiškios tam tikros detalės, tad nesinori plačiau detaliau kalbėti apie ateities planus.
„Šią vietą pasirinkome neatsitiktinai. Mums reikėjo sklypo, kuriame niekam netrukdytų gamyklos keliamas triukšmas. Šalia esanti „Lifosa“ triukšmauja taip stipriai, jog nustelbs mūsų komplekso triukšmą“, – kalbėjo tiek Lietuvos, tiek ir Skandinavijos šalių rinkose dirbančios bendrovės „Baltic Recycling“ direktorius I. Borzykin.
Verslininkas minėjo, anksčiau svarstęs galimybę įsikurti Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje, tačiau nuo šio žingsnio jį atgrasė dideli mokesčiai zonos operatoriams.
Išgaus plastiko granules ir metalą
Tačiau kai kurios esminės detalės jau tapo žinomos. Bendrovės „Archo“ parengtuose projektiniuose pasiūlymuose, kurie pristatomi visuomenei, aprašoma, kaip veiks senos elektroninės įrangos perdirbimo kompleksas. Dokumente teigiama, jog per metus planuojama perdirbti iki 40 tūkst. tonų elektroninės įrangos.
Bus perdirbama įvairios elektronikos gaminiai, televizoriai, kompiuteriai, telefonai, buitinė technika ir kita elektroninė įranga.
Pats procesas suskirstytas į tris etapus. Pirmiausia rankiniu būdu prietaisai bus ardomi, atskiriant stambesnes metalo, stiklo ir pavojingas dalis.
„Antrinio ir tretinio perdirbimo metu mechaninis, technologiniuose agregatuose, atskiriant metalų rūšis, smulkias plastiko dalis ir kitus elementus juos smulkinant. Perdirbimo metu kaitinimo ar cheminis procesas nenaudojamas. Mechaninis perdirbimas numatytas uždaro proceso
įrenginiuose tuo būdu neskleidžiama jokia galima tarša į išorę“, – nurodoma gamyklą projektuojančios bendrovės „Archo“ parengtame dokumente.
Išardytos, surūšiuotas pagal rūšį į plastiko granules ir metalo koncentratus žaliavos bus gabenamos į kitas gamyklas tolimesniam perdirbimui ar naudojimui.
Taršos neturėtų būti
Perdirbimui atgabenamą seną elektroninę įrangą numatoma sandėliuoti lauko aikštelėje. Dalis žaliavos bus laikoma po stogine, dalis – atvirai.
„Aikštelė bus įrengta iš betono dangos, sandari, visas lietaus vanduo nuo dangų surenkamas, išvalomas valymo įrenginiuose iki reikalaujamų parametrų ir nukreipiamas į miesto lietaus nuotekų tinklus. Gamybos proceso metu tarša į gruntą, į orą, į vandenį nenumatoma“, – teigiama projektiniuose pasiūlymuose.
Bene vieninteliu neigiamu faktoriumi, galinčiu turėti įtakos aplinkai, elektronikos perdirbimo gamyklos projektuotojai įvardija triukšmą.
„Galima agregatų triukšmo tarša, kuri bus vertinama techninio projekto rengimo metu. Jei reikės, bus numatomos techninės priemonės triukšmui mažinti“, – skelbiama dokumente.
Dirbs apie 70 žmonių
Planuojama, jog iškilsiantis pastatas bus gelžbetoninių surenkamų konstrukcijų, padalintas į keturias gamybos sekcijas. Arčiau įvažiavimo į gamyklos teritoriją projektuojama administracija bei buitinės patalpos.
Pirminiais skaičiavimais, tiesiogiai gamyboje dirbs iki 60 žmonių, dar 10 darbuotojų dirbs administracijoje. Numatoma atliekas rūšiuoti pamainomis.
Projektuojant būsimą gamyklą jau numatytose buitinėse patalpose bus įrengtos atskiros moterims bei vyrams skirtos persirengimo patalpos, dušai, tualetai bei poilsio erdvė. Administraciniame gamyklos korpuse planuojama įrengti kelis kabinetus, pasitarimų salytę ir poilsio patalpą.
Širvintose gamykla nesiskundžiama
Kėdainiuose investicijas planuojančios bendrovės „Baltric Recycling“ gamykla jau daug metų veikia Širvintose. Vietos savivaldybės administracijos direktorė Ingrida Baltušytė-Četrauskienė minėjo, kad ši bendrovė dirba tvarkingai, tad nusiskundimų dėl perdirbimo komplekso veiklos ar galimo aplinkos teršimo iki šiol nėra sulaukta.
Pasak Širvintų savivaldybės administracijos vadovės, gamybos kompleksas įsikūręs atokiau miesto, pramoninėje zonoje. Tad jeigu darbo metu įrengimai ir skleidžia triukšmą, jis gyventojams netrukdo.
I. Baltušytė-Četrauskienė prisiminė, kad 2016 metų gegužę įmonės teritorijoje buvo kilęs nemažas gaisras. „Rinkos aikštės“ žiniomis, nelaimė kilo ne dėl darbuotojų kaltės, gaisrą sukėlė gamyklos naktį tvorą perlipęs girtas paauglys. Tyčia padegus atliekų krūvą sudegė 74 tonos elektronikos laužo, o patirtą žalą bendrovė įvertino 14,5 tūkst. eurų. Padegėjas buvo greitai išaiškintas, teisme jis visiškai pripažino savo kaltę, nurodė atliekų kalną padegęs be aiškios priežasties, būdamas girtas.
Didžioji dalis žaliavų – eksportuojama
Nuo 2006 metų elektros, elektroninės įrangos ir plastikų perdirbimo srityse dirbanti uždaroji akcinė bendrovė „Baltic Recycling“ registruota Vilniuje, o būstinė įsikūrusi Širvintose, kur daug metų veikia jos valdoma buitinės technikos perdirbimo gamykla. Anksčiau, iki 2017 metų pabaigos, ši bendrovė turėjo kitą pavadinimą – „Baltijos perdirbimas“. Nurodomos veiklos sritys – antrinės žaliavos bei atliekų tvarkymas.
Portalo rekvizitai.lt duomenimis, šiuo metu įmonėje dirba 54 darbuotojai. Jų darbo užmokesčio vidurkis, balandžio mėnesio duomenimis, siekia 587 eurus. 2016 metais deklaruota apyvarta viršijo 3 mln. eurų.
Bendrovė skelbia per 90 % pagaminamų antrinių žaliavų bei jų pusfabrikačių eksportuojanti, bendradarbiaujanti su Lietuvos, Danijos, Austrijos, Lenkijos, Vokietijos, Švedijos, Latvijos, Kinijos ir kitų šalių įmonėmis.
Šiuo metu įmonės turimi įrengimai suteikia galimybę per metus perdirbti iki 6 tūkst. tonų elektros ir elektroninės įrangos atliekų, iki 5 tūkst. tonų televizorių ir monitorių bei iki 3 tūkst. tonų plastiko atliekų.
