Kėdainiai neįsisavins 7 mln. eurų

 Kėdainiai neįsisavins 7 mln. eurų

Praėjusią savaitę vykusiuose rajono Tarybos komitetų posėdžiuose bei rajono savivaldybės Tarybos posėdyje buvo gausu aistrų pliūpsnių. Diskutuojant dėl Tarybai tvirtinti pateikto strateginio 2017-2019 metų veiklos plano pakeitimo, paaiškėjo, jog šiais metais nebus padaryta tiek darbų, kiek jų buvo planuota. Suplanuotų darbų mastas mažinamas 10,8 procentų, o tai – 7 mln. eurų.

Teisinosi, jog nesėkmės nesąmoningos

Metų pradžioje Kėdainių savivaldybės vadovams besidžiaugiant gausiu šių metų biudžetu, pasigirdo abejonių, ar tikrai pavyks tinkamai panaudoti lėšas, ne tik jas „įsisavinti“, bet tikslingai investuoti į gyvenimo kokybę gerinančią infrastruktūrą. Taip ir nutiko, praėjusią savaitę į posėdį susirinkusiems Tarybos nariams buvo pateiktas pakoreguotas 2017 metams suplanuotų atlikti darbų planas.

Pristatydama politikams šio sprendimo projektą savivaldybės Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja Kristina Kemešienė iškart užėmė gynybinę poziciją. Valdininkė teisinosi, jog ir anksčiau suplanuotų darbų apimtys būdavo tikslinamos jas mažinant, gynėsi, jog rengiamų projektų eigos valdininkai sąmoningai nevilkina.

„Kalbant apie administracijos darbuotojus – planuotojus, atsakingai galiu teigti, jog projektai lėšoms gauti rengiami nuosekliai pagal patvirtintus planus ir atsižvelgiant į turimus žmogiškuosius išteklius. Tiek idėjos, tiek techniniai sprendiniai derinami po kelis kartus, tiek su ministerijomis, tiek su agentūromis, siekiant ateityje nepatirti nereikalingų išlaidų ar neremiamų veiklų. Tad sąmoningo delsimo, ar neveiklumo nėra“, – kalbėjo valdininkė.

Korekcijos, kuriomis numatytų darbų apimtis sumažinta 10,8 procentų bene labiausiai papiktino buvusį ilgametį rajono merą, savivaldybės Tarybos narį Viktorą Muntianą. Jis metė sunkius kaltinimus – pasak jo, dezinformuojami Tarybos nariai.

„Strateginis planas turi būti kaip tam tikra pagalba Tarybos narių apsisprendimui, kaip tam tikras  informacijos šaltinis. Iš tikrųjų turime priešingą vaizdą, turime daugiau dezinformacijos, nei informacijos, nes visų programų patikslinimas eina mažinimo linkme. Tai, kas buvo numatyta metų pradžioje – nepasitvirtino“, – kalbėjo V. Muntianas.

Pasigedo aiškios informacijos

Politikas priekaištavo matantis patikslinimus tik šiems metams, tačiau skaičiavimai dar neatlikti kalbant apie darbus ateinantiems dvejiems metams.

„Vienas pavyzdys labai paprastas – Šviesiosios gimnazijos modernizavimui  buvo numatyta 1 milijonas tikslinių lėšų, tačiau negavome nieko. 2018 metais vėl numatyta 1 mln. 280 tūkst. eurų“, – kalbėjo V. Muntianas.

Jis tikino, kad per metus buvo pakankamai laiko išsiaiškinti su Švietimo ir mokslo ministerija apie realias galimybes gauti finansavimą šiam projektui įgyvendinti.

„Deja, tokios informacijos šiuo metu neturiu“, – apgailestavo V. Muntianas.

Buvęs ilgametis meras pasigedo konkretaus paaiškinimo, kodėl vienam ar kitam projektui jau anksčiau numatytų lėšų nebus galima šiais metais įsisavinti. Pasak V. Muntiano, tai tik viena problemos pusė – būtina kalbėti ne tik apie biudžeto, visų mokesčių mokėtojų pinigų įsisavinimą, bet akcentuoti efektyvų jų panaudojimą.

„Darbo įdėta daug, tačiau tas darbas neduoda rezultatų, jis neatitinka tikrovės“, – reziumavo V. Muntianas bei sulaukė vicemerės Olgos Urbonienės replikų, jog šį klausimą svarstant komitetuose buvo pateikta išsami informacija.

Tiesa, vicemerė nutylėjo, kad Ekonomikos ir biudžeto komiteto posėdyje tarp jos ir V. Muntiano įvyko rimtas kivirčas. Politikos veteranas pratrūko bei reikalavo atsakyti į klausimą, kada pagaliau savivaldybės vadovai pradės dirbti.

Rajono savivaldybės Tarybai pristačius patikslintą Strateginį veiklos planą – neišvengta emocingų pasisakymų. Kritikos sulaukė savivaldybės administraciją, tačiau meras politikus ragino neieškoti kaltų, dėl susiklosčiusios situacijos kaltino ir Vyriausybę. / A. Barzdžiaus nuotr.Ragino dirbti atsakingiau

Rajono Tarybos narė,  buvusi merė Nijolė Naujokienė tikino šioje situacijoje įžvelgianti nemažai savivaldybės darbo broko. Jos nuomone, dėl to, jog neįgyvendinami visi sumanymai, esama nemažai administracijos vadovų kaltės ir būtent trūkumų planuojant, administruojant bei kontroliuojant projektų eigą.

„Sutikčiau su tuo, jog sąmoningo neveiklumo nėra, tuo esu tikrai įsitikinusi. Tačiau negaliu pasakyti, jog yra sėkmingas veikimas. Visi gerai atsimename, kai tvirtindami Taryboje Strateginį planą klausėme, ar numatytos priemonės bus įgyvendintos, ar turime tam pakankamai galimybių laike ir finansuose. Tada buvo patikinta, kad visi numatyti sprendiniai, priemonės bus įgyvendinti. Suprantu, jog laikas priverčia daug ką koreguoti, atsiranda ir objektyvios, ir subjektyvios sąlygos. Tačiau kai tikslinant planą paaiškėja, kad priemonių buvo numatyta 7 milijonais eurų daugiau, nei bus įgyvendinta, į visa tai žiūriu su susirūpinimu“, – kalbėjo N. Naujokienė.

Jos vertinimu, padaryta tikrai ne viskas, kad visi šiems metams suplanuoti darbai būtų iš tiesų atlikti.

„Todėl siūlau administracijos vadovams į šiuos dalykus pasižiūrėti atsakingiau, kad metams einant į  pabaigą tokios situacijos nebūtų“, – sakė N. Naujokienė.

Savivaldybės administracijos stojęs ginti valdančiosios koalicijos narys Virmantas Pikelis akcentavo, jog nepaisant stringančių atskirų projektų, bendras visų finansuojamų programų biudžetas yra 66 mln., jis didžiausias per pastaruosius penkerius metus. O 10,8 procentų neigiamas nuokrypis – visai suprantamas.

Vertė kaltę Vyriausybei

Kaip nutiko, jog rajonui nepavyks įsisavinti net 7 mln. eurų, nors tai padaryti buvo planuota? Galų gale, kas dėl to kaltas – nepalankiai susiklosčiusios aplinkybės, ar valdininkų neveiklumas?

Rajono meras Saulius Grinkevičius tikino – Strateginio plano tikslinimas natūralus procesas, nes praėjusių metų pabaigoje nebuvo įmanoma tiksliai numatyti, kas bus atlikta.

Pasak mero, dalis sutarčių su ministerijomis buvo pasirašytos tik vasarai įpusėjus, liepos pabaigoje.

„Ar mes dėl to turime kaltinti administracijos darbuotojus, kad jie su ministerijomis nesusitarė? Taip jau yra, pasikeitė valdžia, atėjo valstiečiai ir žalieji, jie užsimanė atlikti auditą ir patikrinti ar teisingai buvo pinigai skirstomi. Ir tikrino iki liepos, birželio mėnesiu su Milda Dargužaite (Vyriausybės kanclere – red.) priešakyje. Nieko ten nepritikrino, bet rezultatas toks“, – kalbėjo rajono vadovas, užsiminęs, jog kaimyniniame Raseinių rajone šalies biudžeto lėšomis tvarkyti nėra pradėtas nei vienas objektas.

Siūlė neieškoti kaltų

Rajono vadovas apgailestavo, jog vietoje planuotų 3  mln. eurų iš Kelių priežiūros programos rajonui buvo skirti tik 2 mln. Iš valstybės investicijų programos vietoje 3 mln. 371 tūkst. eurų, buvo skirta 1 mln. 300 tūkst. eurų mažiau.

„Negavome pinigų stadionui, Šviesiosios gimnazijos priestatui. Važinėjau, buvau pas Ramūną Karbauskį nuvažiavęs, tikino, jog viskas bus gerai, bet neskyrė pinigų. Tai kas, K. Kemėšienė su administracijos direktoriumi kalti? Nesakau, kad mūsų administracija dirba idealiai – yra visko. Žmonės ir klysta, kažko iki galo nenumato, nesužiūri“, – kalbėjo meras.

Pripažinęs, jog administracijos darbe iš tiesų esama spragų, rajono vadovas nepateikė siūlymų kaip ieškoti šios problemos sprendimo būdų. Jis Tarybos pasiūlė nesiaiškinti kodėl susiklostė tokia situacija, neieškoti, kad už tai atsakingas.

„Nenoriu, kad šioje vietoje mes bandytume užsiangažuoti ir rasti kaltų. Šiai dienai tikrai nėra kaltų. Nedarykime iš to tragedijos“, – politikus ramino rajono savivaldybės meras.

Iš 23 Tarybos narių patikslintam Strateginiam planui pritarė toli gražu ne visi, 6 politikai susilaikė.

Delsiant prarasta apie 3 mln. eurų ?

Ar  iš tiesų, dėl numatytų atlikti darbų sumažėjimo kaltos ministerijos, šiais metais gerokai vėliau skyrusios lėšas regionams ir jas sumažinusios?

Rajono Tarybos narys Stanislovas Blinstrubas įsitikinęs, jog tai tik viena medalio pusė, dalis atsakomybės neabejotinai tenka ir savivaldybės administracijai, jos direktoriui.

„2014-2020 m. Europos Sąjungos  tikslinių teritorijų vystymo programos Kėdainiams skirtų lėšų panaudojimas, įgyvendinant savivaldybės strateginiame plane numatytus investicijų projektus, didžiąja dalimi priklauso  nuo tinkamo savivaldybės administracijos  darbo. Manau, jog šioje srityje, rengiant projektus, juos suderinant su visomis reikiamomis institucijomis, laiku pateikiant paraiškas, buvo galima pasiekti gerokai daugiau. Preliminariais mano skaičiavimais, šioje srityje atsilikimas galėjo būti bent 3 milijonais eurų mažesnis“, – „Rinkos aikštei“ sakė S. Blinstrubas.

Politiko teigimu, kaip pavyzdį galima pateikti „Kėdainių miesto upių prieigų kompleksinio sutvarkymo“ programą, kurios finansavimo sutartis pasirašyta dar šių metų vasario 11 dieną. Bendra projekto suma 3,22 mln. eurų. Vien tik 2017 m. buvo numatyta atlikti rangos darbų už 1,3 mln. eurų, tačiau iki šiol tebevyksta projekto tikslinimai.

Jis minėjo, kad pirmas startavęs visada laimi, o tai reiškia – savivaldybės administracijai vėluojant parengti projektus, pateikti paraiškas finansavimui, neabejotinai vis sunkiau surasti patikimus Rangovus statybos darbams atlikti, o statybinės organizacijos gana išrankiai renkasi kur joms verta dirbti, o kur – ne. Su šia patirtimi jau buvo susidurta, kai remontuoti Surviliškio pagrindinę mokyklą atsisakė trys iš eilės bendrovės, dalyvavusios viešųjų pirkimų konkurse.

Dar vienas aspektas, liudijantis apie patiriamus nuostolius – nuolatos didėjančios darbų kainos.

„Pagal Statistikos departamento duomenis vien per šių metų septynis mėnesius negyvenamųjų pastatų statybos kaina padidėjo 4,4 procento, o jų remonto – 4,7 procento, iki metų galo ko gero padidės iki 5 procentų. Tai reiškia, jog vėliau perkant statybos darbus jie bet kuriuo atveju kainuos brangiau. Brangsta ne tik statybos, bet ir projektavimo darbai. Pridėkime kokius 5 procentus prie 3 mln. eurų, tai tik tiesioginės netektys, kur kėdainiečiai praranda. Gaila, kad politinėje plotmėje debatai vyksta ne „už“ efektyvesnį Kėdainiams reikalingų sprendimų įgyvendinimą, o „prieš“ tarp politinių grupuočių, čia vėl pralaimi Kėdainiai“, – sakė S. Blinstrubas.

Kas turėtų prisiimti atsakomybę dėl stringančių investicijų projektų? S. Blinstrubo manymu, atsakomybę turėtų prisiimti visai savivaldybės administracijai vadovaujantis jos direktorius, nuo kurio veiklos tiesiogiai priklauso jos padalinių darbas.

Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video