Kėdainių ugniagesys neįsivaizduoja gyvenimo be… arklio!
Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesys gelbėtojas Algirdas Knizelis – paprastas, drąsus, visus gyvus padarus mylintis žmogus, todėl nė viena jo diena nepraeina be pokalbio su keturkojais. Vyriškis namuose augina net keletą arklių ir sako, kad jie yra geriausi žmogaus draugai.
Nuo mažens
„Su arkliais surištas visas mano gyvenimas. Gyvenu Juodkaimių kaime, Josvainių seniūnijoje, gyvenu ūkiškai, turiu žemės. Tai kaip čia neturėsi arklio? Visą gyvenimą žemę dirbdavome su arkliais. Ir sau, ir kaimynams. Dirbo mano tėvukas, dirbau ir aš. O iš tiesų tai arklius laikau visai ne dėl naudos, ne dėl to, kad jie dirbtų. Arklius mėgsta mano žmona, mano vaikai ir aš pats. Turiu ir sportinį žirgą, ir paprastą arklį“, – dėsto juodkaimiškis Algirdas.
[quote author=“Aut. past.“]Algirdo meilė arkliams atsirado dar vaikystėje. Jo tėtis prižiūrėjo daugiau nei dvidešimt kolūkio arklių. Tuomet dar būdamas mažas Algirdukas eidavo jis pažiūrėti, kaip tėtis dirba su arkliais. Vaikui būdavo labai smagu ir įdomu.[/quote]
Skirtas pramogai
„Su arkliu dirbu vos kelias dienas per metus, kada laiko turiu, nes tai daugiau malonumas, o ne darbas. Šiais laikais arklys yra skirtas daugiau pramogai. Turiu roges, pakinkau žiemą, pavežioju kaimo vaikus. Visiems labai patinka, labai įdomi pramoga. Kaimo žmonės arklių laiko vis mažiau, jau tampa retas gyvūnas kaime, o aš laikiau ir laikysiu, mūsų šeima neįsivaizduoja savo gyvenimo be šių gyvūnų. Tiesą sakant, Juodkaimiuose arklio daugiau niekas ir nelaiko, yra tik žirgynas mūsų kaime“, – pasakoja ugniagesys gelbėtojas.
Meilė nuo vaikystės
Algirdas atskleidžia, kad jo meilė arkliams atsirado dar vaikystėje. Jo tėtis prižiūrėjo daugiau nei dvidešimt kolūkio arklių. Tuomet dar būdamas mažas Algirdukas eidavo jis pažiūrėti, kaip tėtis dirba su arkliais. Vaikui būdavo labai smagu ir įdomu. Nuo to laiko jis kasdien lankydavo arklius, su jais bendraudavo, glostydavo, kalbėdavosi.
Teko „skolintis“
Meilė arkliams buvo tokia didelė, kad Algirdui iš kolūkio arklius teko „skolintis“. Būdamas paauglys įlįsdavo į arklidę ir paimdavo arklį pajodinėti.
„Visą naktį jodinėdavome, būdavo labai smagu. Ateidavo šeimininkai ryte ir žiūri, kad arkliai šlapi. Galvodavo, kas čia tuos arklius vaikė. Nežinau ar suprasdavo ar ne, kad aš naktį juos taip pasiskolindavau pramogai. Bet velnių gaudavome, kad arkliai šlapi, vadinasi, įtardavo mus. Tuo metu tai buvo didžiausia pramoga, buvo kažkas nepaprasto“, – pasakoja Algirdas.
Patyrusi sportininkė
Visą savo gyvenimą žmonių ir jų turto gelbėjimui paskyręs ugniagesys sako, kad jų šeimoje arklys užima ypatingą vietą. Pasirodo, pašnekovo žmona Aušra Knizelienė taip pat nė dienos negali praleisti be šio keturkojo sutvėrimo.
„Mano žmona dirba žirgyne su sportiniais žirgais. Ji puiki specialistė, o aš toks savamokslis. Ji dirba su žirgu, o aš su sportiniu arkliu. Bet abu labai mylime šiuos padarus. Sako, kad aš ją šia meile ir užkrėčiau. Na, nežinau, bet ir dukros mano mėgsta labai, ir net kaimynų vaikai. Vienai dukrai septyneri, kitai jau penkiolika. Taip pat labai kaimynų mažoji mergaitė mėgsta arklius. Geras pavyzdys, matyt, užkrečia. Tai yra labai gerai, šaunu, kad vaikai nuo vaikystės myli gyvūnus, geri žmonės užaugs“, – įsitikinęs Algirdas.
Dvi kumelaites
Algirdas šiuo metu augina du gyvūnus. Viena kumelė yra Lietuvos sunkiųjų veislės darbinė kumelė, o kita yra ristūnė, sportinis žirgas. Tai aš užsiimu su paprastu arkliuku, o žmona su ristūnu. Taip ir gyvename – kiekvieną dieną su arkliais. Nebūna nė vienos dienos be arklio. Kol galėsiu, tol arklius ir auginsiu. Toks mano gyvenimas“, – viską apgalvojęs atsidūsta ugniagesys ir arklių mylėtojas.
Atsidavęs darbui
Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiu gelbėtoju A. Knizelis dirba nuo 1996 metų. Vyriškis sako, kad neįsivaizduoja savęs niekur kitur, o padėti žmogui yra ne tik jo darbinė pareiga, bet ir gyvenimo būdas. Algirdui pritaria ir visi jo šaunūs pamainos kolegos. Visi šios ugniagesių gelbėtojų pamainos vyrai yra tarsi viena darni šeima.
