Kėdainių savivaldybę ruošiasi duoti į teismą?
Kėdainiuose nerimstant aistroms dėl to, kas – savivaldybė ar gyventojai – tvarkys daugiabučiams priskirtą aplinką, regis, netrukus bus pereita prie šio konflikto nagrinėjimo teisme. Daugiabučių namų bendrijų pirmininkų iniciatyvinė grupė savivaldybės Administracinių ginčų komisijai apskundė mero potvarkį dėl apklausos organizavimo, o sulaukusi verdikto tikina rimtai svarstysianti galimybę duoti savivaldybę į teismą.
Nagrinėti nusprendė po ilgų dvejonių
Kaip nagrinėti skundą, kurio autorius taip ir nesuformulavo konkrečių reikalavimų? Su šia dilema susidūrė Kėdainių rajono savivaldybės Tarybos nario Sauliaus Sinickio vadovaujama Visuomeninė administracinių ginčų komisija.
Į ją kreipėsi daugiabučių namų gyventojų bendrijų pirmininkų iniciatyvinės grupės vadovas Viktoras Gruzdevas. Su rajono valdžia atvirai konfrontuojantis kėdainietis piktinosi mero potvarkiu, kuriuo nurodyta atlikti gyventojų apklausą bei išsiaiškinti, kas – pastatų savininkai ar savivaldybė – turi tvarkyti aplinkui statinius esančią, jiems priskirtą teritoriją.
Anot komisijos pirmininko, šiame rašte esama esminių procesinių trūkumų, nėra suformuluotas konkretus reikalavimas. Todėl kurį laiką svarstyta, ar skundą priimti nagrinėjimui. Galiausiai nuspręsta nekurstyti aistrų ir surengti komisijos posėdį.
Klausimus pavadino provokuojančiais
Skundo autoriui V. Gruzdevui užkliuvo mero potvarkiu surengtos gyventojų apklausos klausimai.
„Meras nusprendė surengti gyventojų apklausą. Gerai, tačiau parengti klausimai visiškai neatitinka konflikto turinio“, – skunde rašė V. Gruzdevas bei patikslino, kad jo nuomone, mero suformuluoti klausimai kursto nesantaiką bei skaldo visuomenę.
„Pirmas klausimas. „Daugiabučiams namams priskirtų teritorijų priežiūrą turi organizuoti patys savininkai?“ Kaip į jį gali atsakyti save gerbiantys kraštiečiai? Žinoma – TAIP. Kodėl? Ogi todėl, kad jau daug metų ir senose švaros, ir tvarkos taisyklėse taip buvo – daugiabučiai savo aplinką tvarkosi patys. Aplinka – tai faktiškai naudojama teritorija aplink daugiabutį. Beje, nuosavų valdų savininkai tokios prievolės – tvarkyti valstybės žemę, esančią už nuosavos valdos ribos, neturi.
[quote author=”Aut. past.”]Anot V. Gruzdevo, nei jis, nei kiti bendrijų pirmininkai pretenzijų dėl vykstančios apklausos taip pat neturintys, tačiau jų netenkina klausimų formuluotė.[/quote]
Antras klausimas: „Daugiabučiams namams priskirtų teritorijų priežiūrą turi organizuoti seniūnijos savivaldybės biudžeto lėšomis“ yra aiškiai provokuojantis. Juk apklausa vykdoma visoje savivaldybėje, t. y. Kėdainių rajone, tiek daugiabučiuose, tiek nuosavose valdose. Kaip gali pasisakyti nuosavos valdos šeimininkas? Žinoma, pritarti pirmam klausimui, nes jam net į galvą neateitų toks kvailas antras klausimas, kad jo kiemą ar daržą, ar sklypą tvarkytų seniūnija savivaldybės lėšomis“, – rašė V. Gruzdevas.
Prieštarauja ne apklausai, bet klausimams
Savivaldybės visuomeninei administracinių ginčų komisijai adresuotas skundas baigiamas prašymu „Kuo skubiau apsvarstyti šį mero potvarkį ir duoti adekvatų jo įvertinimą“.
Praėjusį penktadienį į posėdį susirinkusi komisija svarstė, kaip reikėtų vertinti šį prašymą, kai nėra suformuluotas konkretus reikalavimas.
Teisinio neaiškumo įnešė ir posėdžio metu paties skundo autoriaus V. Gruzdevo išsakytas teiginys, kad mero potvarkio teisėtumo namų bendrijų pirmininkų iniciatyvinė grupė nekvestionuoja. Esą meras turi teisę skelbti apklausą, tad šia teise jis ir pasinaudojo.
Anot V. Gruzdevo, nei jis, nei kiti bendrijų pirmininkai pretenzijų dėl vykstančios apklausos taip pat neturintys, tačiau jų netenkina klausimų formuluotė.
Esą klausimai užduodami neetiškai, jie suformuluoti nepasitarus su visuomene, jų turinys skatina gyventojų priešpriešą.
Pasigedo konkrečių įrodymų
Nagrinėjant daugiabučių namų bendrijų pirmininkų iniciatyvinės grupės skundą komisija konstatavo, jog teiginiai apie neetišką bei provokuojantį klausimų turinį – subjektyvi skundą pateikusių asmenų nuomonė.
Komisijos pirmininkas ragino pateikti konkrečius įrodymus, jog klausimai iš tiesų neteisingai suprantami bei kelia sumaištį. Tačiau konkrečių faktų pateikta nebuvo. Politikas užsiminė, jog šiuo atveju būtų pravertusi ir lingvistų išvada apie tai, kaip reikėtų traktuoti klausimus.
„Klausimai suformuluoti nepažeidžiant jokių teisės aktų. O kokie turi būti klausimai, su kuo tariamasi juos parengiant – tą numatančių taisyklių nėra“, – kalbėjo savivaldybei atstovavęs teisininkas Evaldas Vaicekavičius.
Ruošiasi bylinėjimuisi teisme?
Kodėl savivaldybės komisijai buvo pateiktas nagrinėti skundas, kuriame aiškiai nesuformuluoti reikalavimai, o tik prašoma apsvarstyti mero potvarkį bei jį adekvačiai įvertinti?
Skundo autorius V. Gruzdevas tikino veikiantis grupės bendrijų pirmininkų vardu, kurie bando savomis jėgomis ginti bendruomenės interesus, todėl raštą rengė patys, be teisininkų pagalbos. Jis prasitarė, kad ateityje, ko gero, teks samdyti profesionalius teisininkus ir ginčą su savivaldybe spręsti teisme. O kreipimasis į savivaldybės Administracinių ginčų komisiją – tarsi parengiamasis etapas, nes pateikus ieškinį teismui šis neabejotinai pasidomės, ar ieškovai išnaudojo visas teisines priemones.
Daugiabučių namų bendrijų pirmininkų iniciatyvinės grupės skundą išnagrinėjusi komisija savo verdikto nepateikė. Koks sprendimas bus priimtas, paaiškės artimiausiu metu.
„Šį sprendimą skundą pateikęs asmuo galės skųsti teismui“, – „Rinkos aikštei“ sakė komisijos pirmininkas.
Gali būti, jog komisija priims neutralų sprendimą – skundo nei tenkins, nei jį atmes, bet paliks nenagrinėtu dėl jame užfiksuotų procesinių trūkumų. Jeigu taip bus padaryta, daugiabučių namų bendrijų vadovų iniciatyvinei grupei kils rimtų nesklandumų skundžiant verdiktą teismui. Kaip žinia, teismai itin preciziškai, o kartais net priekabiai traktuoja jiems pateikiamus procesinius dokumentus.
