Kėdainių rajone grėsmingai didėja nedarbas

Bedarbių kasmet vis daugėja

Kėdainiai, daug metų garsėję kaip rajonas, kuriame nedarbas buvo vienas iš mažiausių Lietuvoje, nuo 2017 metų stipriai ritasi žemyn. Jau trečius metus iš eilės nedarbas mūsų rajone yra didesnis nei Lietuvoje. Didesnis jis ir nei Kauno apskrityje.

Nuo 2011-ųjų metų nedarbo rodikliai Kėdainių rajone kasmet vis mažėdavo. 2015-aisiais bedarbių čia buvo 9,2 proc. (Lietuvoje – 9,6 proc.). 2016-aisiais Kėdainių nedarbo rodikliai susilygino su Lietuvos ir siekė jau 9,4 proc.

Nuo 2017 metų Lietuvoje bedarbių ėmė mažėti, o Kėdainiuose – atvirkščiai – jų ėmė daugėti. Tais metais Kėdainiams labai nežymiai pavyko pagerinti šį rodiklį ir bedarbių skaičius čia siekė 9,3 proc., o Lietuvoje šis skaičius tuomet sumažėjo iki 8,7 proc.

Pernai įvyko dar keistesni dalykai. Lietuvoje bedarbių sumažėjo iki 9 proc., o Kėdainiuose jų padaugėjo net iki 10,4 proc.

Ir liūdniausia, kad šis skaičius vis auga. Šių metų sausio mėnesį Kėdainių rajone nedarbas siekė jau beveik 11 proc., o tiksliau – 10,9 proc., kai Lietuvoje bedarbių buvo beveik 2 proc. mažiau – 9,2 proc.

Tuo tarpu rajono meras dėl to problemos nemato – jis visai Lietuvai tvirtina, kad Kėdainiuose nedarbas beveik toks pat, kaip visoje Lietuvoje, kad nedarbo procentai skiriasi tik nežymiai.

[quote author=“Aut. past.“]Verslo atstovai sutinka, kad atlyginimų vidurkių statistinius rodiklius iškreipia vos kelios didelius atlyginimus darbuotojams mokančios įmonės, o realiai dauguma Kėdainių rajono gyventojų uždirba tik vos daugiau nei minimumą arba jų atlyginimai nesiekia Lietuvos atlyginimų vidurkio.[/quote]

Kodėl rajonas ritasi žemyn?

Kodėl Kėdainių rajonas kasmet ritasi žemyn ir čia nuo 2017 metų nuolat daugėja bedarbių, pabandėme išsiaiškinti su šiame rajone dirbančiais ir verslininkus vienijančiais jų atstovais bei Užimtumo tarnybos (buvusios Darbo biržos) specialistais.

Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė įsitikinusi, kad pastarųjų metų Kėdainių rajono nedarbo augimo tendencijos yra susijusios su darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus mažėjimu teritorijoje.

Nuo 2016 m. iki 2018 m. Kėdainių rajone darbingo amžiaus gyventojų skaičius sumažėjo 1 537. Statistikos departamento duomenimis, 2018 m. sausio 1 d. rajone buvo 27 660 darbingo amžiaus gyventojų.

Tokią pačią tendenciją pastebi ir Kėdainių turizmo centro bei Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Kėdainių filialo direktorė Daina Balasevičienė.

„Vidutiniškai per metus sumažėja apie 800–1000 rajono darbingo amžiaus gyventojų. Pagrindinės priežastys: emigracija, senstanti visuomenė, mažėjantis gimstamumas, neretai jaunimas, išvykstantis mokytis į didžiuosius miestus, didmiestyje mato daugiau perspektyvų ir į Kėdainius nebegrįžta.  

Nedarbas kaime viršija 50 proc., nes beveik visas verslas sukoncentruotas Kėdainių mieste. Kaime gyvenantys žmonės važiuoti dirbti į miestą dažnai neturi galimybių arba nenori, nes galintys dirbti dažniausiai nekvalifikuotą darbą, uždirba tik minimumą ir sudėjus visus kaštus, apsimoka geriau būti registruotam Darbo biržoje ir gauti socialines išmokas ar/ir dirbti nelegalų darbą, kurio mūsų rajone pakankamai.

Taip pat didelę įtaką nedarbui daro bedarbiai, dirbantys žemės ūkyje ir miškininkystės sektoriuje su paslaugų kvitais, kur bedarbio statusas nėra stabdomas. Ypač tokių „darbuotojų“ nori ūkininkai, šiltnamių ūkį turinčios įmonės ar privačiai samdomi asmenys sezoniniams darbams atlikti“, – įsitikinusi D. Balasevičienė.

Kad egzistuoja tokia ydinga praktika, patvirtino ir Užimtumo tarnybos atstovė spaudai M. Jankauskienė: „Kėdainių rajone žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuje sumažėjo pagal darbo sutartis įdarbintų asmenų skaičius. Šiame sektoriuje asmenys dirba pagal paslaugų kvitus.

Darbo neturintiems asmenims, dirbantiems su paslaugų kvitais, nėra stabdomas bedarbio statusas, o tai irgi viena iš priežasčių, kuri pastaraisiais metais turi įtakos rajono nedarbui didėti.“

[quote author=“D. Balasevičienė“]Kaime gyvenantys žmonės važiuoti dirbti į miestą dažnai neturi galimybių arba nenori, nes galintys dirbti dažniausiai nekvalifikuotą darbą, uždirba tik minimumą ir sudėjus visus kaštus, apsimoka geriau būti registruotam Darbo biržoje ir gauti socialines išmokas ar/ir dirbti nelegalų darbą, kurio mūsų rajone pakankamai.[/quote]

Trūksta tik aukštos kvalifikacijos darbuotojų

Kad bedarbystės rodiklių augimas kelia nerimą rajono verslininkams, patvirtina ir Kėdainių verslininkų klubo „BNI Kėdainis“ prezidentas bei viešbučio ir restorano „Grėjaus namas“ vadovas Mantas Petrulis.

„Jei tokia tendencija laikysis, ji padarys žalos miesto ateičiai.

Manau, kad tokio reiškinio priežastis reikia nagrinėti skubiai, labai kompleksiškai ir analitiškai, pasitelkus ekspertus, o jokiu būdu ne palikti savieigai ar vien mūsų pasvarstymams.

Mano nuomone, vertinant patį faktą be detalesnių duomenų, galiu spėti, kad didžiausią įtaka nedarbo rodikliams galbūt daro pramonės/gamybos keitimasis bei technologijų atėjimas.

Ko gero, pramonei, gamybai, biurams ar kitokiam verslui reikia vis mažiau nekvalifikuoto paprasto rankų darbo, todėl mažiau darbuotojų yra samdoma.

Verslas investuoja į technologijas, ūkininkai šiandien savo šiltnamį Lietuvos pakraštyje gali atidaryti ir palaistyti net per atstumą iš Kėdainių – internetu. Tai „Josvainių gėlių“ pavyzdys.

O geros kvalifikacijos darbuotojų trūksta. Visi susiduria su problema, kad ten, kur reikia meistro ar kito darbuotojo, labai sunku rasti geros kvalifikacijos specialistą, o nevykdančių savo pareigų, nesusidorojančių su užduotimis, verslas nesamdo.

Be to, neišrankius žmones tenkina bedarbių pašalpos. Turime pripažinti, kad vis dėlto yra daug ir tinginių, kurie nenori nei dirbti, nei mokytis.

Greičiausiai dėl šių priežasčių ir auga nedarbas“, – sako M. Petrulis.

Ar tikrai atlyginimai vieni iš didžiausių Lietuvoje?

Kėdainių politikai dažnai mėgsta pasigirti, kad šiame rajone atlyginimai yra vieni iš didžiausių Lietuvoje ir jų vidurkis lenkia net Kauną.

Užimtumo tarnybos duomenimis, Kėdainių rajono teritorijoje vidutinis  darbo užmokestis – 760 Eur. Didžiausias vidutinis darbo užmokestis siūlomas statybos inžinieriui, darbų vadovui – 1 315 Eur, socialiniam pedagogui – 1 057 Eur, ekskavatorininkui – 1 500 Eur, mechanizatoriui –  1 200 Eur, gyvulininkystės specialistui – 1 100 Eur.

Kėdainiuose daugiausia laisvų darbo vietų registruojama virėjams, kurių vidutinis darbo užmokestis – 556–600 Eur, tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojams – 570 Eur, vairuotojams ekspeditoriams – 800 Eur, suvirintojams – 800 Eur, skerdikams – 800 Eur, pardavėjams kasininkams – 555–600 Eur, elektrikams – 800 Eur.

Tuo tarpu verslo atstovai sutinka, kad atlyginimų vidurkių statistinius rodiklius iškreipia vos kelios didelius atlyginimus darbuotojams mokančios įmonės, o realiai dauguma Kėdainių rajono gyventojų uždirba tik vos daugiau nei minimumą arba jų atlyginimai nesiekia Lietuvos atlyginimų vidurkio.

[quote author=“D. Balasevičienė“]Realiai turėtume nesikuklinti ir jei esame aukštos kvalifikacijos darbuotojai, turintys patirtį, turime prašyti didesnio darbo užmokesčio, nes specialistų labai trūksta ir vyksta darbuotojų perviliojimas, kur įmonės siūlo didesnį darbo užmokestį bei papildomas socialines garantijas.[/quote]

„Manyčiau, kad vidutinį atlyginimą pakelia didžiosios ir kai kurios mažesnės, bet labai ambicingos rajono įmonės.

Stiprūs ūkiai turi daug geros technikos ir taip pat moka gerus atlyginimus su ja dirbantiems darbuotojams.

Kai trūksta darbuotojų, juos tenka perpirkinėti – tenka siūlyti didesnį atlyginimą. Tai ir turi įtakos bendram rajono atlyginimų vidurkiui, tačiau biudžetinių įstaigų, mokytojų atlyginimai, kaip suprantu, yra labai žemi. Kai kurie atlyginimai net labai stebina“, – sako M. Petrulis.

Kodėl verslininkai nedidina atlyginimų?

D. Balasevičienė taip pat pritaria šiai nuomonei: „Sutinku, kad kelios didžiosios  įmonės iškreipia realią situaciją apie darbo užmokestį. Manyčiau, tokia situacija yra ir daugelyje kitų savivaldybių.  2014–2018 m. pagal darbo užmokestį tarp savivaldybių esame 5–8 vietoje. 2018 m. 3-iąjį ketvirtį vidutinis bruto darbo užmokestis Kėdainiuose buvo 919,6 Eur, kai respublikoje vidurkis – 935,7 Eur.

Paprastai didžiausią darbo užmokestį moka užsienio kapitalo įmonės, kur darbo našumas aukštesnis, kur didesnė pridėtinė vertė, o investuotojams rūpi įmonės strategija bei aukštą pridėtinę vertę kuriančios darbo vietos. Šio sąmoningumo dažnai trūksta mūsų smulkiesiems darbdaviams.

Be to, vis dar egzistuoja darbo užmokestis vokeliuose.

Manau, kad yra verslininkų, kurių požiūriu nedarbas yra palankus veiksnys, kurio metu gali mokėti mažesnį darbo užmokestį.

Mieste, nors ir daug pramonės įmonių, tačiau dominuoja žemos ar vidutinės pridėtinės vertės sektoriai, kur didelio atlyginimo dirbdamas neuždirbsi. O realiai turėtume nesikuklinti ir jei esame aukštos kvalifikacijos darbuotojai, turintys patirtį, turime prašyti didesnio darbo užmokesčio, nes specialistų labai trūksta ir vyksta darbuotojų perviliojimas, kur įmonės siūlo didesnį darbo užmokestį bei papildomas socialines garantijas.

Manyčiau, yra ne viena priežastis, kodėl smulkieji verslininkai negali ar nenori mokėti didelių atlyginimų – esame per maža šalis, todėl yra per mažas vartojimas, kuris stabdo įmonių apyvartos didėjimą. Taip pat trūksta kūrybiškumo ir inovatyvių sprendimų, trukdo baimė rizikuoti, ieškoti naujų galimybių bei naujų rinkų. Bet, aišku, ne visoms įmonėms.

Be to, darbo užmokesčio augimą stabdo darbo jėga iš Ukrainos, Kinijos kur mokami daug mažesni atlyginimai už tą patį darbą, negu pas mus.“

Verslas susiduria su kliūtimis

Pagal neseniai paskelbtą „Citadelės“ banko užsakymu atliktą tyrimą „Verslo kliūčių žemėlapis 2018“, pagal verslo laisvės indeksą Kėdainiai tarp visų Lietuvos rajonų atsidūrė tik trečiojo dešimtuko pabaigoje ir nusirito žemyn net 13 pozicijų, palyginus su praėjusiais metais.

[quote author=“M. Petrulis“]Kėdainiuose reikia atvirų diskusijų su verslu, visuomene. Reikia atvirai kelti šitas problemas, analizuoti rodiklius ir tartis – mes turime labai daug stiprių žmonių, protingų, turinčių patirtį, galinčių sveikai ginčytis, argumentuoti ir sutarti dėl bendro sprendimo – Kėdainių ateitis juk rūpi visiems.[/quote]

Paprašytas paaiškinti, su kokiomis kliūtimis verslas susiduria Kėdainiuose, M. Petrulis sako: „Visoje Lietuvoje verslas kelia tas pačias problemas: mokesčiai, didelė konkurencija, biurokratija, darbuotojų trūkumas.

Kėdainiuose reikia atvirų diskusijų su verslu, visuomene. Reikia atvirai kelti šitas problemas, analizuoti rodiklius ir tartis – mes turime labai daug stiprių žmonių, protingų, turinčių patirtį, galinčių sveikai ginčytis, argumentuoti ir sutarti dėl bendro sprendimo – Kėdainių ateitis juk rūpi visiems.

Manau, kad labai reikia didesnio bendradarbiavimo tarp pačių verslų Kėdainiuose. Mes ieškome tokių būdų. Ir viena iš gerų platformų kaip tik ir yra  BNI klubas, kuris Kėdainiuose suvienijo 33 skirtingus verslus.

Jį vystome, auginame narius, labai stipriai tobulėjame, daug investuojame į mokymus, dalinamės patirtimi, atsiranda daugiau pagalbos vienas kitam, daugiau sinergijos – tokią mūsų patirtį galima plėsti ir kurti mažus bendradarbiavimo tinkliukus.“    

D. Balasevičienė mano, kad viena iš didžiausių verslo kliūčių – didelė mokesčių našta ir norminių aktų kaita. Tai kelia baimę ir nepasitikėjimą – ar aš sugebėsiu išlaikyti verslą, ar rasiu pakankamai kvalifikuotų darbuotojų, kurių trūkumas jaučiamas vis didesnis.

Ką daryti, kad Kėdainiuose verslas augtų sparčiau, ateitų nauji investuotojai, skaitykite antradienio „Rinkos aikštėje“.