Kėdainių rajonas praranda savo pozicijas
Lietuvos laisvosios rinkos institutui paskelbus šalies savivaldybių vertinimo rezultatus, Kėdainių rajonas tarp 54 šalies mažųjų savivaldybių užima 7–11 vietą. Tai kur kas žemesnė pozicija, lyginant su ankstesniais – 2012-aisiais metais, kuomet Kėdainių rajonui yra pavykę užimti net 4 vietą tarp mažųjų šalies savivaldybių.
Kaip ir kasmet, Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertai baigė tirti šalies savivaldybių veiklą bei paskelbė analizės rezultatus.
Vertinant mažųjų šalies savivaldybių kontekste, Kėdainių rajonas 2017 metais išsilaiko gana aukštoje pozicijoje, surinko 61 balą iš 100 galimų bei užima 7–11 vietas tarp 54 savivaldybių. Tiek pat balų, kaip ir Kėdainių rajonas, surinko ir Panevėžio, Radviliškio, Šilutės rajonų ir Neringos miesto savivaldybės.
Nors iš pažiūros tai gana neblogas įvertinimas, tačiau kur kas anksčiau, pradedant nuo 2011 metų, kai Lietuvos laisvosios rinkos institutas pradėjo savivaldybių vertinimus, Kėdainių rajonui reitingų skalėje buvo pavykę pakilti nepalyginamai aukščiau.
Šiais metais aukštesni balai Kėdainių rajonui skirti vertinant tokias savivaldybės veiklos sritis, kaip „Investicijos ir plėtra“, „Administracija“ bei „Komunalinės paslaugos“. Kaip ir 2016 metais, šiame indekse „Transportas“ ir „Mokesčiai“ buvo įvertinti prasčiau nei vidutiniškai.
Gyventojų mažėja, o valdininkų – ne
Laisvosios rinkos instituto duomenimis, Kėdainių rajono savivaldybėje 2015 metais vienam gyventojui teko daug tiesioginių užsienio investicijų – 6 573 eurai (vidurkis – 1 127 eurai). Tai net 1 165 eurais daugiau nei 2014 metais. Vienam gyventojui tenkančių investicijų į ilgalaikį materialųjį turtą kiekis taip pat žymiai padidėjo – 442 eurais. Tai prisidėjo prie gero „Investicijų ir plėtros“ srities įvertinimo.
„Komunalinių paslaugų“ balą pakėlė tai, kad 2016 m. net 90 proc. šilumos buvo pagaminta nepriklausomų šilumos gamintojų. Apskritai šilumos kaina Kėdainiuose 2016 metais lyginant su 2015 metais nukrito 4 proc., iki 5,65 ct/kWh (lyginant su 6,2 ct/kWh vidurkiu). Geriamojo vandens ir nuotėkų tvarkymo kaina taip pat neviršijo vidutinės* (2,07 euro/kub. m lyginant su 2,16 euro/kub. m).
„Iš „Administracijos“ srities reikia pabrėžti tai, kad Kėdainių r. savivaldybės administracijoje užimtų pareigybių skaičius 1 000 gyventojų buvo pats mažiausias“, – teigiama ekspertų išvadose.
[quote author=“Aut. past.“]Nors iš pažiūros 7–11 vietos gana neblogas įvertinimas, tačiau kur kas anksčiau, 2012 metais, Kėdainių rajonas reitingų skalėje užėmė net 4 vietą. Vadinasi, šiemet net 3–7 pozicijomis smigome žemyn.[/quote]
Pažymėtina, jog ši situacija susidarė nemažinant savivaldybės darbuotojų skaičiaus, nors rajono demografinė padėtis dėl emigracijos bei kitų priežasčių nuolatos prastėjo.
Apskaičiuota, jog Kėdainių rajonas per pastarąjį dešimtmetį dėl emigracijos nukentėjo labiausiai lyginant su kitomis Kauno apskrities savivaldybėmis.
Valdininkai turi daugiausiai tarnybinių automobilių
Skaičiuojant, kiek tenka automobilių 100 savivaldybės darbuotojų, Kėdainių rajono valdininkai drąsiai lenkia kaimynines savivaldybes kaip gausiausiai apsirūpinę tarnybiniu transportu.
Skaičiuojant, kiek tenka automobilių 100 savivaldybės darbuotojų, čia Kėdainių rajono valdininkai surinko 25,4 balo ir drąsiai lenkia kaimynines savivaldybes.
[quote author=“Aut. past.“]Apskaičiuota, jog Kėdainių rajonas per pastarąjį dešimtmetį dėl emigracijos nukentėjo labiausiai lyginant su kitomis Kauno apskrities savivaldybėmis, bet valdininkų skaičius, panašu, čia išliko toks pat.[/quote]
Kauno rajonas surinko 18,3 balo, Jonavos rajonas – 15,6 balo, Ukmergės bei Panevėžio rajonai – atitinkamai po 15,4 balo. Raseinių rajone 100 valdininkų tenka 13,7 automobilių, o Radviliškio rajone – vos 10,4.
Pakilimo pikas – 2012 metais
2016 metais atliktų tyrimų duomenimis, Kėdainių rajonas tarp mažųjų šalies savivaldybių užėmė 8 vietą ir surinko 67 balus. Neigiamų įvertinimų sulaukė dideli mokesčiai bei vidaus sandoriai.
[quote author=“Aut. past.“]Skaičiuojant, kiek tenka automobilių 100 savivaldybės darbuotojų, Kėdainių rajono valdininkai drąsiai lenkia kaimynines savivaldybes kaip gausiausiai apsirūpinę tarnybiniu transportu.[/quote]
„Geriausiųjų dešimtuke Kėdainių rajonui padėtų išsilaikyti sumažinti mokesčiai nekilnojamajam turtui bei žemei.
Vertėtų atkreipti dėmesį ir į tvarkymąsi su išlaidomis – vidaus sandoriai kelių priežiūros funkcijai vykdyti sudarė itin didelę dalį, reikėtų tokios praktikos visai atsisakyti“, – pastebėjo tyrimus atlikę Laisvosios rinkos instituto ekspertai.
2015 metais Kėdainių rajonas surinko 55,5 balo iš 100 galimų ir užėmė 14 vietą tarp 54 mažųjų savivaldybių. Be patarimų mažinti nekilnojamojo turto ir žemės mokesčius, ekspertai pastebėjo, jog tuomet Kėdainių rajone tik 8,6 proc. gyventojų buvo registruoti privačiuose pirminės sveikatos priežiūros centruose, kai tuo tarpu vidutinė dalis mažosiose savivaldybėse viršijo 26 proc. Savivaldybės indeksas krito ir dėl ženkliai padidėjusio ilgalaikių bedarbių skaičiaus.
2014 metais Kėdainių rajono savivaldybė surinko 63,6 balo iš 100, indekse užėmė net 5 vietą iš rajonų savivaldybių.
Pozicija Lietuvos savivaldybių indekse išliko nepakitusi dėl geresnių įvertinimų komunalinio ūkio, investicijų ir biudžeto srityse, nepaisant žemesnių turto valdymo, socialinės rūpybos bei sveikatos sričių balų.
2013 metais Kėdainių rajonui teko 5 vieta tarp mažųjų savivaldybių, surinkus 61,5 balus šimtabalėje sistemoje.
2012 metais rajono savivaldybė atsidūrė rekordinėse aukštumose, 4 vietoje tarp mažųjų savivaldybių bei surinko 66,4 balo iš 100 galimų.
2011 metais Kėdainių rajonas užėmė 6 vietą tarp mažųjų savivaldybių, surinko 54,2 balo.
Vertinamos svarbiausios veiklos sritys
Lietuvos savivaldybių indeksas – kasmetinis Lietuvos laisvosios rinkos instituto leidinys, pradėtas leisti 2011 metais. Jis parodo, kiek ir kaip savivaldybėse yra užtikrinama žmogaus ekonominė laisvė.
Šiuo tyrimu siekiama padėti savivaldybėms įsivertinti, pasimokyti iš kitų savivaldybių. Taip pat paskatinti keistis ir tobulėti – kad gyventojams, investuotojams ir savivaldybių darbuotojams jų savivaldybėje gyventi ir dirbti būtų geriau, naudingiau, paprasčiau.
Vertinamos gyventojams ir investuotojams svarbiausios sritys, kuriose sprendimus priima savivaldybės. Tarp jų – komunalinis ūkis ir transportas, švietimas, sveikata, socialinė rūpyba, mokesčiai, biudžetas, turto valdymas, administracija bei investicijos ir plėtra. Kiekvienoje iš indekso sričių yra pateikiami konkretūs pasiūlymai, kurie padėtų gerinti žmonių gyvenimą ir pritraukti investicijas.
|
Metai |
Vieta |
|
2011 |
6 |
|
2012 |
4 |
|
2013 |
5 |
|
2014 |
5 |
|
2015 |
14 |
|
2016 |
8 |
|
2017 |
7-11 |
