„Grigeo“ skandalas kartojasi Kėdainiuose? Naktį rastas galimai cukraus fabriko nelegalus nuotekų išleistuvas
„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.
Aplinkosaugininkai įtaria, kad Kėdainiuose veikianti bendrovė „Nordic sugar Kėdainiai“ nevalytomis nuotekomis iš nelegalaus išleistuvo teršė bevardį upelį.
Kaip pranešė Aplinkos apsaugos departamentas (AAD), nuotekos iš bendrovės teritorijoje esančių tvenkinių, kuriuose laikomos gamybinės nuotekos, į bevardį upelį tekėjo per atidarytą sklendę, prie kurios buvo prijungta šakomis bei gruntu uždengta lanksti 100 milimetrų diametro žarna.
„Pagal pirminius skaičiavimus, į aplinką per valandą neteisėtai buvo išleidžiama apie 60 kubinių metrų nevalytų nuotekų. Toliau bus tęsiamas neplaninis įmonės patikrinimas, skaičiuojama aplinkai padaryta žala, renkama medžiaga kreipimuisi į prokuratūrą“, – rašoma AAD išplatintame pranešime.
Pasak departamento, į įvykio vietą buvo iškviestas įmonės vadovas ar jį pavaduojantis asmuo, tačiau jie atvykti atsisakė.
„Į vietą atvyko atsakingas už aplinkos apsaugą bendrovės darbuotojas, neturintis įgaliojimų atstovauti bendrovės interesams“, – teigiama AAD pranešime.
Užfiksavus pažeidimo aplinkybes ir pasėmus kontrolinius mėginius, anot aplinkosaugininkų, pradėtas neplaninis „Nordic sugar Kėdainiai“ patikrinimas bei surašytas privalomasis nurodymas nedelsiant nutraukti bevardžio upelio teršimą. Sklendė, per kurią į upelį neteisėtai tekėjo nuotekos uždaryta, užplombuota.
PAPILDYTA: „Kėdainių vandenys“ komentaras
Pusę išvalo, pusę – į upelį?
„Rinkos aikštei“ susisiekus su „Kėdainių vandenų“ technikos direktoriumi Romualdu Gailiūnu paaiškėjo, kad įmonės „Nordic sugar Kėdainiai“ oficialiai išvalomų nuotekų skaičius galimai yra panašus, koks pirminiais duomenimis būdavo išliejamas ir į gruntą per nesankcionuotą vamzdį.
„Kai įmonėje vyksta gamyba, vidutiniškai pas mus būna atsiunčiama apie 60 kubinių metrų nuotekų per valandą. Per parą susidaro apie 1 500 kubinių metrų nuotekų.
Kai gamyba nevyksta, nuotekos taip pat susidaro, tačiau jų būna gerokai mažiau. Kai jie nuplauna cukrinius runkelius lieka kalkių, žemių, ir visa tai siunčiama į įmonės teritorijoje esančius tvenkinius. Vasarą, kai nusistovi dumblas, darome tuose tvenkiniuose vandens tyrimus ir tada nuo viršaus kažkiek vandens paimame, tačiau tai būna ženkliai mažesni skaičiai.
Apskritai nuolat tiriamos jų nuotekos, ir galiu pasakyti, kad jų nuotekų užterštumas yra padidėjęs, nors ir normos ribose. Bet dėl aukštesnio užterštumo įmonė moka brangiau už nuotekas“, – komentavo R. Gailiūnas.
Taigi, jei pirminiai aplinkosaugininkų skaičiavimai teisingi, darosi panašu, kad įmonė vos pusę susidarančių nuotekų valydavo „Kėdainių vandenyse“, o kitą pusę nuotekų, kurios, kaip paaiškėjo yra dar ir padidinto užterštumo, galimai leisdavo tiesiai į gamtą.
Paslaptingai sumažėjo
Be to, įmonės išvalomų nuotekų kiekis 2019 metais įspūdingai sumažėjo.
„Lyginant 2019 metus su 2018 ir 2017 metais galima matyti, kad išvalomų nuotekų skaičius sumažėjo 70 000 kubinių metrų per metus“, – informavo „Kėdainių vandenų“ technikos direktorius. – Vadinasi, per pastaruosius metus kas mėnesį buvo atsiunčiama išvalyti beveik 6 000 kubinių metrų nuotekų mažiau, nei ankstesniais metais“. Tai yra vidutiniai rodmenys – atkreipiame dėmesį, kad nuotekų kiekiai kardinaliai skiriasi, kai įmonėje gamyba vyksta, ir kai ji nevyksta. Peržvelgus atskirų mėnesių nuotekų padavimą dinamikoje galima aiškiai matyti itin staigų ir ženklų oficialiai išvalomų nuotekų kiekio sumažėjimą.
Iš kur vanduo?
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad įmonė „Nordic sugar Kėdainiai“ sunaudoja gerokai kuklesnį kiekį geriamojo vandens, negu išleidžia nuotekų.
„Kai vyksta gamyba, per mėnesį jie iš mūsų ima tik apie 600 kubinių metrų vandens. Per parą paimama tik apie 20 kubinių metrų vandens, o nuotekų išleidžiama apie 1 500m3. Kai gamyba nevyksta, vandens imama apskritai visiškai minimaliai.
Kiek ši situacija buvo analizuota anksčiau rajono Taryboje, panašu, kad „Nordic sugar Kėdainiai“ gali turėti atšaką, pajungtą prie „Lifosos“ siurblinės, mat pastaroji įmonė vandenį savo naudojimui ima iš Nevėžio upės“, – komentavo R. Gailiūnas.
Kėdainių cukraus fabrikas siekia išsiaiškinti kondensato patekimo į upelį aplinkybes
Tuo tarpu reaguodami į susidariusią situaciją, darbo dienos vakare AB „Nordic Sugar Kėdainiai“ išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad 2020 sausio 21d., susiklosčius nepalankioms aplinkybėms į mažą upelį, netoli cukraus fabriko buvo išleistas vandens kondensatas. Tą patį vakarą Aplinkosaugos pareigūnai apsilankė cukraus fabrike ir paėmė mėginius iš upelio. Tekėjimas buvo nedelsiant sustabdytas.
Dėl sugedusio siurblio susidaręs perteklinis kondensato kiekis nebegalėjo būti perduotas į savivaldybės vandens valymo įrenginius. Spėjama, kad darbuotojas, nesilaikydamas įmonės instrukcijų atsuko sklendę ir kondensatas ištekėjo į upelį.
Kondensatas – tai vanduo, kuris išgaunamas garinimo būdu iš cukraus tirpalo.
Aplinkosaugos pareigūnai atlieka oficialų vandens mėginių tyrimą. Fabrikas nuolat bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis.
AB „Nordic Sugar Kėdainiai“ apgailestauja dėl įvykio, dirba kartu su atsakingais pareigūnais ir siekia išsiaiškinti įvykio priežastis.
Plačiau apie tai skaitykite ketvirtadienio „Rinkos aikštėje“, kurioje ir pokalbis apie tai, kas ir kaip vyko, su informacija apie šį įvykį aplinkosaugininkams atskleidusiu kėdainiečiu. Jo filmuotą vaizdo medžiagą pateikiame „Rinkos aikštės“ skaitytojams.
