Kėdainių krašto ūkininkus „ištraukė“ tik Vyriausybės sprendimas
Ūkininkai neviltyje – iki 80 proc. grūdinių kultūrų derliaus nenuimta, plinta ligos, o kitų metų derliui duotas itin prastas startas. Kol 13 Lietuvos savivaldybių nieko nelaukę paskelbė ekstremalią situaciją, Kėdainiams teko pasitenkinti tik ekstremalaus įvykio paskelbimu. Jei ne Vyriausybės sprendimas visoje Lietuvoje skelbti ekstremalią padėtį, mūsų krašto ūkininkai būtų susidūrę su dar rimtesnėmis problemomis nei jau dabar jų ir taip turi apsčiai.
Baimintasi, kad nebus pagalbos
Kol Žemės ūkio ministerija kartu su Vyriausybe priėmė sprendimą visoje Lietuvoje paskelbti ekstremaliąją padėtį, praėjo nemažai laiko. Pirmiausia visgi buvo kalbėta apie tai, kad tų rajonų, kurie paskelbė ekstremalią padėtį, ūkininkai galės tikėtis paramos arba bent jau jiems negrės sankcijos dėl neįvykdytų įsipareigojimų ir sutarčių.
Tuo tarpu ekstremalaus įvykio sąvoka Kėdainių ūkininkams nieko gero nežadėjo, mat įvykis ir situacija – du skirtingi dalykai. Taigi paskutines dvi savaites rajono žemdirbiai buvo it ant adatų melsdamiesi, kad Vyriausybė paskelbtų ekstremalią situaciją visoje Lietuvoje.
Sprendimas „ištraukė“
Kalbintas Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Virmantas Ivanauskas neslėpė – Vyriausybės sprendimas tiesiog ištraukė mūsų krašto žemdirbius.
„Kėdainiai neatitiko visų kriterijų, kad būtų buvę galima paskelbti ekstremaliąją padėtį. Vienas tų kriterijų – kad turi būti apsemta 30 ar 40 proc. rajono žemių. Tai mes to, pagal skaičiavimus, nepasiekėme. Kalbėta, kad rajone apsemta 20-25 proc. laukų, taigi ekstremalios situacijos lygio nepasiekėme.
Buvo nuspręsta paskelbti ekstremalų įvykį. Aišku, mes įtarėme, kad visoje Lietuvoje ekstremali situacija bus paskelbta, nes situacija tik blogėja.
Pavyzdžiui Panevėžyje yra apsemta 40 proc. pasėlių, taigi jie drąsiai skelbė ekstremalią padėtį.
Kita vertus, duomenis apie Kėdainių rajoną Žemės ūkio skyrius turėjo greitai surinkti – tam turėjo porą dienų. Gal tie duomenys nebuvo teisingi – na, sunku pasakyti. Gal vieni padavė duomenis, kiti nespėjo susigaudyti ir nepadavė duomenų? Kokius duomenis pateikė, taip komisija ir nusprendė.
Na, Vyriausybė pataisė tą reikalą“, – kalbėjo V. Ivanauskas.
Bijosi sankcijų
V. Ivanauskas dvejojo, kad ūkininkai gaus kompensacijas, tačiau vylėsi, kad bent jau sankcijos nebus taikomos.
„Mes turime įsipareigojimų Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA). Tvarkom dokumentus, siunčiam jiems paaiškinimus – kad tiesiog negalime padaryti to, ką prisižadėję. Pavyzdžiui, pūdymus iš pavasario palikome, ir iki spalio 15 dienos turėjome juos apsėti. Kai kuriuos – net iki rugsėjo pirmos reikėjo apsėti, na tai akivaizdu, kad mes to negalime padaryti, nes laukai apsemti. Tai iš karto NMA rašome raštus, kad neskirtų sankcijų.
Agentūroje taip pat yra dvi pusės – viena pusė yra pūdimai, šienavimai ir pan., o kita pusė – investiciniai projektai. Mes esame įsipareigoję gauti tam tikrą pelną ir akivaizdu, kad mes jo nepasieksime, ir už tai grėstų sankcijos. Na tai kalbama, kad gal tų sankcijų neskirs“, – vylėsi sąjungos pirmininkas.
[quote author=“V. Ivanauskas“]Duomenis apie Kėdainių rajoną Žemės ūkio skyrius turėjo greitai surinkti – tam turėjo porą dienų. Gal tie duomenys nebuvo teisingi – sunku pasakyti. Na, Vyriausybė pataisė tą reikalą[/quote]
Nuostoliai – šimtais milijonų
Trečiadienį Vyriausybei paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl meteorologinių reiškinių padarytos žalos žemės ūkio sektoriui, prabilta ir apie padarytą žalą. Tiesa, pateikiami skaičiai skiriasi.
„Žemės ūkio ministerija skaičiuoja, kad nuostoliai siekia 40 mln. eurų, o Žemės ūkio rūmai – kad 180 mln. eurų. Taigi netikslūs tie skaičiai. Aš manau, kad skaičiai dar tikrai keisis. Ministras kalba vieną, Rūmai kalba kitką – kaip yra iš tikrųjų, neaišku, dar per anksti spręsti“, – kalbėjo V. Ivanauskas.
Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis yra minėjęs, kad galimybių kompensuoti ūkininkų patirtus nuostolius iš Vyriausybės rezervo fondo nėra, tačiau žadama atverti rezervo fondą ūkininkams kitoms reikmėms – skirti lėšų teisinėms konsultacijoms ir deryboms su pirkėjais.
„Galbūt reikalinga teisinė pagalba kvalifikuota, mes galėtume ieškoti teisinių būdų kompensuoti būtent tokio būdo išlaidas, nes ta suma tokia, kad vieną rajoną atskirą paėmus net trečdaliui nebūtų kompensuota, o rajonas ne vienas – koks 13. Todėl reikia, kad investicija iš rezervo paliestų visus“, – teigė S. Skvernelis.
