Kas laukia Kėdainių ir visos Lietuvos?

Seimas sugrįžo – kokių pokyčių tikėtis?

Kartu su rudeniu prasidėjo ir naujas politinis sezonas. Prieš kelias savaites Seimas susirinko į rudens sesiją ir vėl priiminės naujus sprendimus. Kas laukia Kėdainių ir visos Lietuvos? Ar ir vėl atėjo metas pokyčiams? Kokioms reformoms šį kartą turėtume ruoštis bei kokia yra tikroji Seimo „virtuvė“, paklausėme Kėdainiuose išrinkto Seimo nario Dariaus KAMINSKO.

Beje, šį kartą D. Kaminskui teko atsakyti ir į ne itin patogius klausimus – kas Seime kursto intrigas, kas daro spaudimą Seimo nariams, ar galima praturtėti tapus Seimo nariu?

D. Kaminskas šiame interviu prasitaria net apie tai, kas jį šokiravo tapus vienu iš 141 tautos išrinktųjų, o paklaustas, ar dar kartą kandidatuos į Seimą, juolab kad pats pasisako už Seimo narių skaičiaus mažinimą, kaip reikiant nustebina…

– Prasidėjo Seimo rudens sesija. Kokie didžiausi iššūkiai pradedant naują politinį sezoną?

– Didžiausias iššūkis – ateinančių metų biudžeto svarstymas ir patvirtinimas. Nuo to, kaip bus sudėliotas šis biudžetas, priklausys tai, kaip bus sprendžiamos didžiausios šalies problemos ir patenkinami svarbiausi Lietuvos žmonių poreikiai.

Nauji iššūkiai laukia ir priimant sprendimus dėl sveikatos sistemos pertvarkos tęstinumo, medikų atlyginimų kėlimo.

Ne mažiau aktualus pedagogų ir jų etatinio apmokėjimo praktinis įgyvendinimas, atlyginimų kėlimas.

[quote author=“D. Kaminskas“]Ar sugebėsime išsaugoti savo išeivius ir įtraukti juos į Lietuvoje vykstančius procesus, priklausys nuo mūsų visų sprendimo, kurį išreikšime referendume.[/quote]

Teks Seimui mąstyti, iš kur paimti lėšų vaiko pinigų didinimui bei gyventojų pensijų augimui.

Reikės rasti papildomų lėšų ir paramai jaunoms šeimoms, norinčioms įsigyti pirmąjį būstą regione. Ši paramos skyrimo įsigyjantiems būstus programa labai pasiteisino, todėl, manau, kad valstybė turės plėsti šią programą ir rasti jai papildomų lėšų.

Ne mažiau svarbu ir suvaldyti kainų augimą. Būtina pažaboti kainų kilimą, o kaip tai padaryti, Vyriausybė turi konkrečius planus – jau yra parengtas visas sprendimų paketas.

Dar vienu iššūkiu taps ir artėjantys rinkimai bei referendumai ir su jais susijusių sprendimų priėmimas.

Ypač reikšmingas bus pasiruošimas referendumui dėl dvigubos pilietybės suteikimo. Šis klausimas labai aktualus Lietuvai skaudžiai susiduriant su kol kas vis dar neišsprendžiama emigracijos problema. Ar sugebėsime išsaugoti savo išeivius ir įtraukti juos į Lietuvoje vykstančius procesus, priklausys nuo mūsų visų sprendimo, kurį išreikšime referendume.

Kitas svarbus klausimas, kurį Seimas svarstys šią sesiją – Seimo narių skaičiaus mažinimas. Aš manau, kad Seimo narių skaičius turi būti mažinamas. Tokiai mažai šaliai tikrai nereikia tiek Seimo narių. Viliuosi, kad taip mano ir dauguma Lietuvos gyventojų, kurie savo nuomonę šiuo klausimu taip pat turės išreikšti referendume.

– Pirmoji Jūsų kadencija Seime jau įpusėjo – ar nenusivylėte gydytojo darbą iškeitęs į politiko?

– Kaip gyvenime nėra tik baltos ir juodos spalvos, taip ir atsakymo į šį klausimą nėra visiškai tiesaus, nes kiekvienas darbas turi ir savo privalumų, ir trūkumų.

Aš esu žmogus, siekiantis savo tikslų ir kiekvieną įsipareigojimą priimantis labai atsakingai. Įsipareigojau manimi patikėjusiems Kėdainių krašto žmonėms dirbti sąžiningai, dorai ir geriausiai kaip tik galiu, tai būtent tai ir darau nesižvalgydamas atgal. Taip, pripažįstu, gydytojo darbą iškeitus į politiko, iššūkių yra labai daug ir yra kur pritaikyti tiek savo žinias, tiek profesinę ir politinę patirtį.

Vienintelis dalykas, kuris mane šokiravo pradėjus dirbti Seime – žema bendravimo ir politinė kultūra. O tiksliau – dažnai pasitaikantis kultūros nebuvimas. To mano buvusioje darbovietėje nebuvo, su kolegomis būdavo korektiškos diskusijos, bet rietenų nebuvo.

Madinga kalbėti apie patyčias ir jų mažinimą, tačiau esu tikras, kad šie procesai pirmiausia turi prasidėti nuo paties Seimo – patyčias mažinti politikai turi pradėti pirmiausia nuo savęs: mokydamiesi kultūringai išsakyti savo nuomonę, mokydamiesi gerbti kito žmogaus poziciją jo nežeminant, o profesionaliai diskutuojant.

– Ar nenuvylė Jūsų Seimo vidinė „virtuvė“ – ta, kurios mes, paprasti žmonės, nematome ir nežinome? Ar galite bent keliais sakiniais papasakoti, kokie procesai ten vyksta – kokie  „pagrindiniai patiekalai ten gaminami“? Ar ten „gaminamus desertus“ galima vadinti intrigomis? Kas didžiausi intrigantai Seime – vyrai ar moterys?

– Pirmiausia noriu pasakyti, kad Seime yra daug tikrai darbščių, dorų bei profesionalių politikų, kurie kasdien nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro dirba nematomą, bet labai atsakingą ir visai Lietuvai labai reikalingą darbą. Ir svarbiausia, kad tie žmonės tai daro nepaisydami jokių politinių interesų, neatsižvelgdami į priklausymą partijoms.

Dirba geriausiai kaip gali, nes žino, kad to reikia visiems Lietuvos žmonėms, kad be jų to darbo niekas kitas nepadarys.

Būtent su šiais žmonėmis ir aš pats teikiau ne vieną įstatymo projektą. Ir tai darėme ir darysime ne tam, kad užsidėtume pliusiukus, kad atneštume naudą vienai ar kitai partijai, o dėl to, kad tai iš tiesų labai svarbu Lietuvai.

Tačiau ko jau ko, bet intrigų Seime tikrai netrūksta! Man tai nėra desertinis patiekalas, kurį siečiau su pasigardžiavimu ar maloniu skoniu. Anaiptol. Man tai labai neskanu. Bet, deja, Seime yra visko.  Kaip sakoma, šaukštas deguto visą statinę medaus sugadina. Ir to deguto pilstymas nepriklauso nei nuo partiškumo, nei nuo lytiškumo, nei nuo amžiaus.

[quote author=“D. Kaminskas“]Gilinuosi į visus klausimus, bet daugiausia mano laiko užima sveikatos sistemos problemos. Šioje srityje ir spėjau nuveikti daugiausiai žmonėms naudos davusius darbus. Daugiausia jėgų skiriu siekdamas, kad sveikatos sistema būtų finansuojama adekvačiai, paslaugos teikiamos kokybiškai, o žmogus laiku gautų reikiamą pagalbą ir jaustųsi saugus.[/quote]

Seime yra ir nuolat rezgančių intrigas. Tie kurie nori tik save reklamuoti, o ne rimtai dirbti, tai atitinkamai ir elgiasi. O į tokius neadekvačius jų poelgius mielai dėmesį atkreipia žiniasklaida, nes dalis žmonių vis dar nelinkę gilintis į reikšmingus dalykus, dauguma mieliau slysta paviršiumi ir klausosi pikantiškų istorijų ir girdi tik išsijuokimus ir dažnus beprasmius ginčus. Tiesiog daugumai taip yra paprasčiau ir nereikia įjungti galvoje suvokimo mechanizmo ar eikvoti proto galių.

Tų, kurie dirba iš esmės analizuodami įstatymų projektus ir juos gerai išdiskutuodami, o prie tokių projektų valandų valandas praleidžiu ir aš pats, niekas nepastebi.

Žmonės nemato tikrojo Seimo narių darbo. Ko gero, jis jiems net nebūtų įdomus. O ar turėtų būti kitaip? Manau, kad taip. Bet suprantu, kad kitaip dar ilgai nebus, nes daliai žmonių įdomūs ne rimti dalykai, o paviršutiniški žaidimai, kuriuos ir sukuria vadinamieji etatiniai Seimo juokdariai.  

– Žiniasklaida ne kartą yra rašiusi apie tai, kad tam tikrų įstatymų leidyba ar įstatymų pakeitimais suinteresuoti asmenys nuolat ieško būdų, kaip „prieiti“ prie Seimo narių ir daryti jiems įtaką, kuri kartais pasireiškia net ir bandymu papirkti ar nupirkti Seimo narį, kartais – spaudimu. Ar jau susidūrėte su šiuo reiškiniu? Ar jau bandė kas nors prie Jūsų „prieiti“ ir daryti vienokią ar kitokią įtaką? O gal net kas nors jau net tiesiogiai prašė „prastumti“ kokį įstatymą ar net bandė Jus papirkti?

– Taip, jau susidūriau su tuo. Bandymas paveikti mane buvo netiesioginis. Pateikiant tam tikras užuominas siekta mane paveikti, kad nepritarčiau kai kurioms reformoms. Vienos iš tokių reformų – farmacijos srityje. Tai ir tiek.

Kadangi tokiam poveikiui nepasidaviau, bandymai baigėsi ir jokio spaudimo iš niekur daugiau nepatiriu.

Bet galiu kalbėti tik už save, už visą Seimą atsakyti negaliu.

– Kai kurie Seimo nariai yra labai turtingi žmonės. Ar įmanoma praturtėti nuėjus dirbti į Seimą?

– Neįmanoma, jei esi sąžiningas.

Seimo narys gauna tik atlyginimą. Nors Seimo nario atlyginimas lyginant su šalies vidurkiu yra geras, tačiau rimtose verslo įmonėse dirbantys specialistai uždirba gerokai daugiau už Seimo narius. Atlyginimo požiūriu Seimo nario darbas nėra nei svajonių darbas, nei kokia „aukso kasykla“. Sąžiningi Seimo nariai tikrai neskursta, bet ir milijonų nevarto.

Aš pats iš Seimo nario darbo nepraturtėjau ir tikrai nepraturtėsiu.

– Kokia yra Seimo nario darbo sutartis? Ar joje apibrėžta 8 val. darbo diena?

– Darbo diena ir atostogos neapibrėžtos. Darbo sutartis – tai žmonių išreikštas pasitikėjimas rinkimų metu.

– Kodėl sesijos metu Seime Jus tenka matyti ir gerokai vėliau nei 17 valandą? Kada prasideda ir kada baigiasi Jūsų darbo diena?

– Kaip jau ir užsiminiau, mano darbo diena neapibrėžta, bet įprastai ji prasideda 8 valandą ryto, o darbo dienos pabaiga dažnai užsitęsia iki vėlumos.

– Ar už viršvalandžius mokama Seimo nariams?

– Ne, nemokama. Nei už viršvalandžius, nei už darbą išeiginėmis dienomis.

– Kuriuos iki šiol savo nuveiktus darbus kaip Seimo narys galėtumėte įvardinti kaip svarbiausius ir daugiausiai žmonėms davusius naudos?

– Gilinuosi į visus klausimus, bet daugiausia mano laiko užima sveikatos sistemos problemos. Šioje srityje ir spėjau nuveikti daugiausiai žmonėms naudos davusius darbus. Daugiausia jėgų skiriu siekdamas, kad sveikatos sistema būtų finansuojama adekvačiai, paslaugos teikiamos kokybiškai, o žmogus laiku gautų reikiamą pagalbą ir jaustųsi saugus.

Aš pats kaip medikas 27-erius metus gyvenau nesibaigiančios sveikatos sistemos reformos laikotarpyje. O kai reforma užtrunka tiek metų, tai reiškia, kad tai jau ne reforma, o gyvenimo būdas. Ir visiems lyg savaime suprantama, kad taip neturėtų būti, bet taip buvo.

[quote author=“D. Kaminskas“]Atlyginimo požiūriu Seimo nario darbas nėra nei svajonių darbas, nei kokia „aukso kasykla“. Sąžiningi Seimo nariai tikrai neskursta, bet ir milijonų nevarto.[/quote]

Man susidarė įspūdis, jog Lietuvoje be aiškaus plano ir pagrindimo buvo restruktūrizuojamos sveikatos įstaigos, atimant regionuose reikiamas paslaugas, tokias kaip chirurgijos, reanimacijos ir kitas, o po to buvo stebimasi, kad ligonių srautai iš regionų plūsta į didesnius centrus, kad jauni medikai nebenori vykti dirbti į rajonus.

Šiandien turime grėsmingą situaciją, kad daugelis rajoninių ligoninių nebegali išgyventi, negali suteikti tinkamos medicininės pagalbos, mokėti normalių atlyginimų darbuotojams.  

Nepaisant to, per dvejus metus sustabdėme tą įsivažiavusį keistai reformuoto gyvenimo būdo traukinį ir sudarėme esmines įstatymines prielaidas sveikatos sistemos pertvarkai, kuri turi duoti efektą, kad gydymo įstaigos normaliai funkcionuotų, o gyventojai galėtų gauti reikiamą ir laiku suteikiamą medicininę pagalbą. Žinoma, klaidų neišvengta. Bet ir neklystama tik tuomet, kai nieko nedaroma.

Suprantu medikų ir pacientų baimes dėl naujų sveikatos sistemos pertvarkos sprendimų, bet jų nedaryti nebuvo galima. Nieko nedarant, nedrįstant žengti ryžtingų žingsnių šioje srityje, šiandien sveikatos sistema būtų galutinai sužlugdyta.  

Galime paanalizuoti net ir mūsų Kėdainių rajono pavyzdį.

Po 1998 metų reformos rajone iš vienos poliklinikos atsirado 11 atskirų įstaigų – Kėdainių PSPC ir 10 ambulatorijų. Ir kiekviena jų turėjo atskiras administracijas: direktorių, buhalterį ir kitą personalą. Taigi didelė dalis PSDF lėšų buvo nukreipta ne gydymo paslaugoms, o šių įstaigų administravimo išlaidoms, o kur dar ir didesnės išlaidos medicininės aparatūros įsigijimui ir išlaikymui, nes kiekviena nedidelė ambulatorija nebuvo pajėgi efektyviai derėtis su medicininės aparatūros pardavėjais.

Tai ką mes tuomet padarėme rajono Taryboje? Priėmėme sprendimą, kad optimizuojant valdymą, nuo 2014 metų sausio 1 dienos ambulatorijos bei medicinos punktai – reorganizuoti ir visas šias atskiras ambulatorijas sujungėme į vieną administracinį vienetą – Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centrą.

Džiaugiuosi, kad ši reorganizacija šiandien duoda konkrečius rezultatus – tai ir efektyvesnis žmogiškųjų, finansinių ir kitų išteklių panaudojimas bei medicininių paslaugų kokybės ir prieinamumo gerėjimas.

Už tai, kaip buvęs rajono Tarybos Sveikatos komiteto pirmininkas, esu dėkingas tuomet dirbusiems ir tokiam sprendimui pritarusiems visų politinių partijų rajono Tarybos nariams.

Jei nebūtume priėmę tokio sprendimo, būtų tekę uždaryti mažiausiai tris ambulatorijas, o tai reiškia, kad žmonės vietoje negautų medicinos paslaugų.

Taigi, kažką panašaus būtina padaryti visoje Lietuvoje, kad sveikatos sistema būtų funkcionali, o pinigai realiai būtų naudojami žmonių sveikatai.

– Iki naujų Seimo rinkimų liko daugiau kaip pora metų. Kokią didžiausią užduotį ir tikslą keliate sau šiam likusiam laikotarpiui?

– Galutinai sudėlioti Lietuvos sveikatos sistemos klausimus ir aktyviai prisidėti prie Lietuvos augimo: per algų augimą, verslo plėtrą, kas jau sėkmingai ir vyksta visoje Lietuvoje ir daugelyje savivaldybių. Ieškoti tokių sprendimų, kurie atsilieptų į jauno žmogaus poreikius bei užtikrintų orią senatvę.

– Ar jau galvojate apie tai, kokiu keliu suksite po dvejų metų? Ar dar kartą kandidatuosite į Seimą?

– Esu koncentruotas į darbus ir tą laiką bei vietą, kuriame esu dabarties momentu.

Man atrodo, kad dar tik vakar pradėjau dirbti Seime, o jau nejučiomis praėjo dveji metai. Laikas bėga greitai. Matysiu, kaip seksis įgyvendinti rinkėjams duotus įsipareigojimus tada ir spręsiu, ar dar kartą kandidatuoti į Seimą.

Jeigu jau ryžausi atsisakyti mylimos gydytojo profesijos, o tiksliau – gydytojo darbo tam, kad tiesiogiai daryčiau pokyčius sveikatos sistemoje, kurie yra tiesiog būtini, tai bet kokiems kitiems pokyčiams tikrai sunkiau nebus apsispręsti.

– Ačiū už pokalbį.