Kas brangs 2020-aisiais?
Finansų ministerija siūlo kitąmet didinti akcizus stipriam alkoholiui, tabakui ir degalams, plėsti gyventojų nekomercinės paskirties nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimą. Tikimasi, kad tai valstybės biudžeto pajamas padidins 61,5 mln. eurų.
Mokestinių pakeitimų projektai pateikti derinti visuomenei ir suinteresuotoms institucijoms, vėliau jie bus teikiami Vyriausybei svarstyti kartu su 2020 metų biudžeto projektu, teigiama ministerijos pranešime.
Siūloma padidinti akcizų tarifus etilo alkoholiui (10,5 proc.), benzinui (7,3 proc.), dyzelinui (7,2 proc.), įskaitant žemės ūkio veikloje naudojamą dyzeliną (44,6 proc.), kaitinamojo tabako produktams (65 proc.). Planuojama, kad tai valstybės biudžeto pajamas padidintų 53,5 mln. eurų, iš jų didžioji dalis dalis būtų gauta dėl didesnių akcizų dyzelinui (24 mln. eurų ir dar 6,5 mln. eurų iš žemdirbių dyzelino) bei etilo alkoholiui (10 mln. eurų).
Dėl šių pakeitimų, jei jiems bus pritarta Seime, pusė litro stipraus gėrimo vidutiniškai galėtų pabrangti apie 0,45 euro, 1 litro benzino kaina galėtų padidėti apie 0,04 euro, 1 litro dyzelino ir žemdirbių dyzelino – apie 0,03 euro, o 20 vienetų pakelis kaitinamojo tabako produktų – apie 0,33 euro.
Be to, šiuo metu, kai padidinami akcizų tarifai cigaretėms, didmenine prekyba cigaretėmis užsiimantiems ūkio subjektams nustatyta prievolė inventorizuoti cigarečių likučius ir sumokėti susidariusį akcizų skirtumą. Tokią pačią prievolę siūloma nustatyti ir už kitą, nei cigaretės, apdorotą tabaką, etilo alkoholį ir alkoholinius gėrimus bei kaitinamojo tabako produktus.
Taip siekiama išvengti praktikos, kai prieš padidinant akcizus etilo alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams, jų gamintojai ir didmenininkai sukaupdavo dideles jų atsargas, dėl ko valstybės biudžetas kasmet negaudavo dalies įplaukų. Pavyzdžiui, 2017 metais, kai akcizų tarifai buvo ženkliai padidinti visoms alkoholinių gėrimų grupėms, dėl atsargų kaupimo valstybės biudžetas negavo apie 25 mln. eurų pajamų.
Taip pat parengtas Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo projektas, kuriuo siūloma plėsti gyventojų nekomercinės paskirties NT apmokestinimo bazę. Siūloma dabar galiojančią 220 tūkst. eurų neapmokestinamąją vertę sumažinti iki 100 tūkst. eurų, tai pat nustatyti minimalų 0,5 proc. komercinio NT mokesčio tarifą (dabar 0,3 proc.). Dėl šių pakeitimų, valstybės biudžetas papildomai gautų apie 8 mln. eurų, o savivaldybių biudžetai – apie 1,2 mln. eurų per metus.
Išplėtus gyventojų NT apmokestinimo bazę, mokestį mokėtų apie 37 tūkst. asmenų, iš jų – apie 26 tūkst. Vilniuje. Šiuo metu NT mokestį moka tik apie 3,5 tūkst. gyventojų.
Taip pat siūlomi pakeitimai, susiję su mokesčio apskaičiavimu žemės ūkio paskirties žemei. Siūloma padidinti žemės vertę mažinantį koeficientą nuo 0,35 iki 0,5, tačiau dėl lengvatų ir mokesčio tarifų taikymo spręstų pačios savivaldybės. Savivaldybių biudžetams tai galėtų atnešti iki 7 mln. eurų papildomų pajamų.
Kartu siūloma keisti Vyriausybės nutarimą dėl komandiruočių į užsienį sąnaudų atskaitymo. Siūloma dienpinigių neapmokestinti, jei juos gaunančio darbuotojo alga siekia 1,5 minimalios mėnesio algos (MMA), tuo metu dabar yra taikomas 1,3 MMA koeficientas. Anot ministerijos, tuo siekiama, kad darbo užmokestis, nuo kurio skaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis (GPM) ir socialinio draudimo įmokos, nebūtų pakeičiamas neapmokestinamais dienpinigiais.
Skaičiuojama, kad dėl dienpinigių apmokestinimo pakeitimo, valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos iš GPM padidėtų apie 19,7 mln. eurų per metus, tačiau valstybės biudžeto pajamos iš pelno mokesčio sumenktų apie 9 mln. eurų per metus. Taip pat prognozuojama, kad dėl šių pakeitimų Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo, Garantinio fondo ir Ilgalaikio darbo išmokų fondo pajamos per metus iš viso padidėtų apie 18 mln. eurų.
Ministerija taip pat iš esmės pritaria Seimo narių registruotam Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimui, kuriuo siūlomas mažesnis neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) didėjimas 2020–2021 metais ir didesnis progresinis GPM tarifas – 32 proc. vietoje 27 procentų. Tai pajamas iš GPM padidintų 78 mln. eurų.
Anot ministerijos, tuo pačiu bus siūloma, kad priimant sprendimus dėl lėtesnio NPD didinimo būtų nesumažinta pajamų riba, iki kurios yra taikomas NPD. Taip pat nepritariama parlamentarų siūlymams dėl NPD riboto darbingumo ir neįgaliems asmenims mažinimo, nes Vyriausybė šiemet rugpjūtį yra pritarusi įstatymų pakeitimams, kuriais NPD riboto darbingumo ir neįgaliems asmenims 2020–2021 metais turėtų būti didinamas.
