Kas antras pranešimas apie vaiko teisių pažeidimus nepasitvirtina

 Kas antras pranešimas apie vaiko teisių pažeidimus nepasitvirtina

Per praėjusius metus Kėdainių r. laikinoji globa nustatyta 22, o per keturis šių metų mėnesius – 17 vaikų. Iš jų septyni yra nelydimi nepilnamečiai iš Ukrainos./Asociatyvi BNS Juliaus Kalinsko nuotr.

Eglė KUKTIENĖ

Per praėjusius metus Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba gavo 749 pranešimus dėl galimų vaiko teisių pažeidimų Kėdainių rajone. Per pirmą šių metų ketvirtį gauta jau 160 pranešimų. Daugiau nei pusė visų atvejų nepasitvirtino (51 proc.). O ir pranešimai tarnybą pasiekia pačiais įvairiausiais būdais – tiek telefonu, tiek raštu, tiek anonimiškai. Į visus juos yra reaguojama.

Dėl smurto – mažiau

Kaip informavo Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Neringa Martišienė, dažniausiai pranešimų sulaukta dėl ne su smurtu susijusiomis problemomis.

Beveik 300 kartų vaiko teisių apsaugos specialistai buvo informuoti apie netinkamas ir kenksmingas vaikų auginimo sąlygas. Dažnu atveju specialistams tenka įsikišti ir tėvų skyrybų metu.

„Didžioji dalis Kėdainių r. per 2021 m. gautų pranešimų yra dėl nesmurtinių pažeidimų.

Šie pranešimai paprastai siejosi su socialinėmis šeimų problemomis, vaiko apleistumu dėl netinkamo tėvų gyvenimo būdo ir pan.

Taip pat vaiko teisių gynėjams neretai teko įsitraukti į pagalbą šeimoms skyrybų metu, padėti sutarti dėl bendravimo su vaiku tvarkos“, – sakė skyriaus vedėja.

Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Neringa Martišienė pastebi, kad visuomenė darosi vis mažiau pakanti smurtui ir nepalankiai aplinkai, kurioje auga vaikai./Asmeninio archyvo nuotr.

Dėl smurto pranešimų taip pat buvo gauta, tiesa, gerokai mažiau – 66. Dalis atvejų buvo susiję ne su tiesioginiu smurtu prieš pačius vaikus, bet su tuo, kad smurtas apskritai fiksuotas šeimoje, pavyzdžiui, vieno iš tėvų prieš kitą.

„Smurtiniai santykiai tarp tėvų, net jeigu nėra nukreipti į vaiką, jį paliečia taip pat stipriai, palieka gilius randus“, – akcentuoja vaiko teisių apsaugos specialistai.

Šeimoje

Vaiko teisių gynėjai visuomet stengiasi, kad vaikai liktų su savo šeima, net jei toji šeima stokoja socialinių įgūdžių ar veda netinkamą gyvenimo būdą, kuris žaloja vaikus.

Verčiau pasirenkama, kad šeimai nuolat padėtų specialistas, galbūt šeima persikeltų į institucinius namus, tačiau vaikas liktų su savo tėvais ar vienu iš jų.

„Pasitaiko situacijų, kai vaikui grįžti į šeimą gali būti labai nesaugu. Bet absoliučiai dauguma atvejų pagrindinis tikslas yra kuo greitesnis vaiko grįžimas į pasikeitusią šeimą.

Pasikeitimų siekiama per pagalbą šeimai. Čia pasitarnauja ir laikinosios priežiūros institutas: kol tėvams teikiama pagalba keičiant gyvenimo būdą, vaiko teisių gynėjai pasirūpina, kad vaiko poreikiai būtų užtikrinti jam liekant kartu su tėvais arba vienu iš jų, tačiau jiems padeda artimi asmenys.

Jeigu jų nėra – su tėvais vaikas gali būti apgyvendintas socialinėje įstaigoje. Tokiu būdu teisiškai išlieka tėvų šeimoje“, – sako N. Martišienė.

Ji pridūrė, kad vaiko teisių gynėjų tikslas – užtikrinti, kad vaikas augtų savo šeimoje, o šeimai susidūrus su sunkumais – inicijuoti visą reikalingą pagalbą.

„Pagalba šeimai yra ilgalaikis procesas. O vaikai sugrįžti į šeimą gali tik tada, kai tėveliai yra motyvuoti, priima pagalbą, daro konkrečius savo elgsenos, gyvenimo būdo pokyčius“.

Pavyksta ne visada

Net jei tenka vaikus perkelti į saugią aplinką, nes šeimoje tokios aplinkos užtikrinti nepavyksta, stengiamasi, kad vaikai patektų pas emociškai jiems artimus žmones.

Vis dėlto, ne visada pavyksta ir tai.

„Tam, kad vaikas patirtų kuo mažesnį atsiskyrimo nuo tėvų stresą, stengiamasi maksimaliai užtikrinti vaikui pažįstamų žmonių aplinką.

Deja, bet tai ne visada pavyksta, kartais patys artimieji atsisako, kartais tokių žmonių tiesiog nėra. Per 2021 m. trims vaikams pavyko užtikrinti laikiną saugumą pas giminaičius, 9 vaikams laikinoji globa nustatyta ne pas emociniais ryšiais susijusius asmenis“, – sakė pašnekovė.

Jei jau vaikui šeimoje grėsmės yra tokios didelės, kad jį būtina perkelti į kitus namus, grįžimo į šeimą procesas yra ilgas ir išties nelengvas. Iš šeimos tikimasi ilgalaikių pokyčių, kurių nei per savaitę, nei per mėnesį pasiekti ir neįmanoma.

„Pagalba šeimai yra ilgalaikis procesas. O vaikai sugrįžti į šeimą gali tik tada, kai tėveliai yra motyvuoti, priima pagalbą, daro konkrečius savo elgsenos, gyvenimo būdo pokyčius.

Specialistai atkreipia dėmesį ir dar į vieną svarbią detalę – tie pokyčiai turi būti ilgalaikiai, tvarūs. Taip vaikas apsaugomas nuo pakartotinių išgyvenimų“, – sako skyriaus vedėja.

Per praėjusius metus Kėdainių r. laikinoji globa nustatyta 22, o per keturis šių metų mėnesius – 17 vaikų. Iš jų septyni yra nelydimi nepilnamečiai iš Ukrainos.

 „Smurtiniai santykiai tarp tėvų, net jeigu nėra nukreipti į vaiką, jį paliečia taip pat stipriai, palieka gilius randus“.

N. Martišienė

Mažiau pakantūs

Visuomenė darosi vis mažiau pakanti smurtui ir nepalankiai aplinkai – sako N. Martišienė. Bėda, tik kad specialistų, padedančių šeimoms, reikėtų daugiau.

„Mes nuolat skatiname visuomenę nelikti abejingais pastebėjus netinkamą elgesį su vaiku, sakome, kad taip galime ne tik padėti vaikui, bet kartais net išgelbėti jo gyvybę.

Regione trūksta psichologų, šiuo metu jie labai reikalingi, tačiau dauguma paslaugų šeimai yra prieinamos, profesionalios.

Mūsų regione dirba ir antroji Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus mobilioji komanda, kas leidžia šeimai patekus į krizę itin greitai sulaukti pagalbos“, – sako skyriaus vedėja.

Vis dėlto patys tėvai, sulaukę vaiko teisių apsaugos specialistų, reaguoja įvairiai – galima tik numanyti, kad tos reakcijos kai kuriais atvejais gali būti ir labai priešiškos. Tačiau daugėja tokių, kurie pagalbą priima noriai.

„Kiekviena situacija individuali ir šeima skirtingai reaguoja. Siekiame didesnio pasitikėjimo iš suaugusiųjų ir iš vaikų. Svarbu, kad mus matytų kaip patarėjus, pagalbininkus sunkiu metu. Sutinkame vis daugiau pozityviai nusiteikusių žmonių, likusių pažinti savo problemas, priimti pagalbą, ir tai džiugina“, – pasidžiaugė specialistė.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


Rekomenduojami video