Kaip prižiūrėti gyvatvores?
Sodyba be gyvatvorės beveik kaip vasara be saulės. Jas formuojančių augalų pasirinkimas gausus, o formos įvairios. Tačiau ar tikrai žinome, kaip jas prižiūrėti?
Žaliųjų sienelių pasirinkimas
Ne visos gyvatvorės yra vienodos, todėl skiriasi ir jų priežiūra. Jei norite gyvatvorės, kurią būtų lengva prižiūrėti, geriausia rinktis visžalius augalus, nes atvėsus orams lapuočių gyvatvorės numeta lapus, jas reikia dažniau genėti. Norintiems aukštos ir sparčiai augančios gyvatvorės, verta pasvarstyti apie Brabant tujas ar skroblus.
Na, o jei labiau patinka žemesnė, bet tankesnė gyvatvorė, buksmedis gali būti puikus pasirinkimas. Tuo tarpu rododendrai gali būti teisingas pasirinkimas, jei norite savo sodui suteikti spalvų ir nebijote papildomo darbo. Priklausomai nuo rūšies su pirmaisiais saulės spinduliais jų žaluma virsta balta, rožine ar alyvine žiedų jūra.
Visgi, kad ir kokią gyvatvorę išsirinksite, o gal jau ir auginate, jai reikės priežiūros. Geram darbui atlikti reikalingi profesionalūs sodo įrankiai: gyvatvorių ir genėjimo žirklės, vėduoklinis sodo grėblys, krūmapjovė, genėtuvas, pirštinės bei karutis ar šiukšlių maišai. O naudodami Lytagros asortimente esančius kokybiškus trimerius, išvengsite tokių kliūčių kaip medžiai, tvoros, gėlynai ir gyvatvorės, kadangi jie pasižymi lankstumu manevruojant. Taip užtikrinsite ne tik sodybos tvarką ir estetiką, bet ir palengvinsite aplinkos priežiūros darbus.
Kada tinkamas laikas sodinti gyvatvorę?
Pasodinti gyvatvorę lengviau, nei manote. Tačiau norėdami padėti jai žydėti ir augti, turite pasodinti tinkamu metų laiku – tai priklauso nuo pasirinkto augalo tipo. Apskritai geriausias laikas sodinimui yra ankstyvas pavasaris arba rudens pradžia. Jautrias šalčiui gyvatvores, pavyzdžiui, lauravyšnias ar kukmedį, reikėtų sodinti pavasarį. Tai leis jiems augti iki žiemos ir padės išgyventi šalnas.
Tręškite gyvatvorę
Galite padėti savo gyvatvorei augti tręšdami ją pavasarį ir/arba rudenį. Daugeliu atvejų augalo apačioje pakanka pridėti šiek tiek subrendusio komposto. Tiesiog pabarstykite jo ant žemės ir sugrėbkite po šakomis.
Lapuočių gyvatvorėms ir toms, kurių lapai pūva, pavyzdžiui, ligustrams, taip pat galite naudoti nuo apkarpymo likusius žalumynus ir šakas kaip trąšas. Nukirpę tiesiog sugrėbkite šiek tiek lapijos į dirvą po gyvatvore.
Reiklesniems augalams, tokiems kaip rododendrai, reikia rūgščios dirvos. Norėdami sukurti tokią aplinką, į žemę galite įpilti durpių. Trąšoms galite naudoti ir ekologiškas ragų drožles.
Apkarpykite gyvatvorę kaip profesionalas
Priklausomai nuo jūsų gyvatvorės būklės ir amžiaus, genėjimas gali būti paprastos arba radikalios priežiūros ir formavimo klausimas, o tai lengviausia padaryti naudojant elektrines gyvatvorių žirkles.
Visžalės gyvatvorės genimos kartą per metus, įprastai nuo gegužės iki rugpjūčio mėnesio. Lapuočių gyvatvores geriausia karpyti du kartus per metus – vieną kartą pavasarį ir vieną kartą vasaros pabaigoje ar rudens pradžioje. Geriausia palaukti, kol naujai išaugę pumpurai bus visiškai išsivystę ir gyvatvorė nebeaugs taip sparčiai. Sausos, apsiniaukusios ir be minusinės temperatūros dienos idealiai tinka genėjimo darbams, svarbu vengti tiesioginių saulės spindulių, kurie pažeistų ūglius.
Formuojant jaunos gyvatvorės kontūrus pakanka nugenėti 10–15 cm naujai išaugusių ūglių. Na, o jei gyvatvorė skaičiuoja jau ne pirmą dešimtmetį, į pagalbą pasitelkite galingesnius genėtuvus. Nugenėkite šakas iki storiausio kamieno, kad pavasarį jos ataugtų tankiau.
