Kaip mus pasieks Kalėdos: per anksti ar per vėlai?

 Kaip mus pasieks Kalėdos: per anksti ar per vėlai?

,,Kavamanija“ puošiasi savo kurtomis dekoracijomis, o senamiestyje įsikūrusi įmonė „Linėja Transport“ stebuklingą Kalėdų magiją kasmet sukuria dar iki Advento.

Jorūnė LIUTKIENĖ

Kūčios ir Kalėdos ateis laiku, tik kaip mes jas pasitiksime? Mąstydami apie metų darbus, ar lakstydami dovanų. Dvasininkai, etnografai sako, kad Kalėdos pastaruoju metu braunasi gerokai per anksti, sukeldamos šurmulį ne tik prekybos centruose, net ir žmonių galvose nepalikdamos vietos susikaupimui ir įsigilinimui į save. Psichologai atkreipia dėmesį į per šventes sustiprėjantį vienatvės jausmą, o žmonės laukia šviesos ir žiebia lemputes.

Ruošia dekoracijas

Visose Lietuvos „Žaliosiose stotelėse“ kalėdinės prekės ir dekoracijos pasirodė jau pačioje rugsėjo pabaigoje. Tai tikrai rekordiškai anksti.

Kėdainių mieste bene vieni iš pirmųjų ėmė puoštis „Kepinių namai“. Tiesa, girliandos kuklios ir tik išorėje, tačiau jos simbolizuoja, kad šventės jau netrukus pasibels į visus namus. „Kepinių namų“ savininkė Jovita Petrovienė sako, kad jai ir savo namus pasipuošti norisi vos tik iškritus pirmajam sniegui.

„Tai kelia nuotaiką ir džiaugsmą“, − sako verslininkė J. Petrovienė. 

Savo kepyklėlės vidų visas kolektyvas dar puoš šiek tiek vėliau, nes reikia pasiruošti – prikepti sausainių, o dabar, kai tamsusis sezonas prasidėjo, girliandos išorėje visiems pagyvina niūrųjį laiką.

Arčiau prie Nevėžio upės, pačioje senamiesčio širdyje įsikūrę „Stiklių namai“ jau gerus du dešimtmečius kviečia gyvenimo džiaugsmui ir kuria nuostabią pasaką savo lange. Šiemet pirmuosius papuošimus jie pakabino lapkričio viduryje.

Šv. Jurgio kankinio parapijos klebonas Artūras Stanevičius./Giedrės Minelgaitės-Dautorės/ „Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.

Dar iki Advento pradžios pasipuošė ir kitos senamiestyje įsikūrusios vietos.

„Kavamanijos“ šeimininkas Benas Cechanavičius jau trečius metus pats pagamina unikalias kalėdines dekoracijas.

Transporto įmonė „Linėja Transport“ savo kiemą paverčia patrauklia vieta, dėl kurios verta vakare išsiruošti į miestą ir pasidžiaugti spindesiu.

Salonas „Gėlių kraitė“ savo asortimentą taip pat jau pateikė vartotojams. Floristės Ingrida Dovidienė ir Rasma Račkauskienė choru sako, kad paankstinti prekybą jas ragina patys klientai klausdami: „Kada jau turėsite kalėdinių dekoracijų?“. Jas suruošti taip pat trunka laiko, o žmonės nori rinktis iš gausybės ir būti pirmesni už kitus.  

Kviečia rimčiai

Šv. Jurgio kankinio parapijos klebonas Artūras Stanevičius sako, kad kalbėjimas žmonėms jau nepadeda. Jie vis tiek skuba kabinti girliandas, blizgučius, ieškoti dovanų ir taip nutolsta nuo Šv. Kalėdų esmės. 

„Kalėdos jau tampa nebe religine švente, o tautos tradicija su liaudiškomis priemaišomis“, − ištarė klebonas A. Stanevičius.

Bet kunigas dar kartą nepailsdamas primena tikintiesiems, ką simbolizuoja eglutė. Kalėdų eglutė religine prasme – tai rojaus medelis ir Kristaus simbolis.

Etnografė, Kėdainių krašto muziejaus Arnetų namo vadovė Reginas Lukminienė./Algimanto Barzdžiaus/ „Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.

Tradicija puošti eglutę pradėta maždaug prieš 1000 metų Skandinavijos krašte. Tai – tipiškiausias medis tiems kraštams, kuris ir buvo pasirinktas. Ją puošdavo raudonais obuoliais ir suvadindavo vaidinimą apie Ievos ir Adomo išvarymą iš rojaus.

Eglutė šiame vaidinime ir simbolizavo rojaus medį, nuo kurio Ieva nuskynė obuolį bei prasidėjo visos nelaimės.

Vėliau papuošimai turtingėjo, keitėsi, o dabar turime eglučių kovas ir konkursus net tarp miestų, tačiau tai nėra tikroji šventės esmė.

„Mūsų krašte dar ir pats metas ypatingas – medžiai numeta lapus, pati gamta kviečia pabūti namuose, pasikalbėti apie metų darbus, sėkmes, nesėkmes ir susikaupti“, − sako kunigas A. Stanevičius. 

Kunigas kviečia visus atrasti tikrą Advento prasmę ir grožį: pabūti kartu, pasidžiaugti, pasikalbėti, stabtelėti ir skirti dėmesio sau ir artimiesiems, Dievui ir, žinoma, eglutę puošti šv. Kūčių išvakarėse.

Jeigu laikytumės tradicijos, tai eglės įsižiebtų tyloje, o tada jau gimus Kristui, būtų šventė.

Primena tradicijas

Etnografė, Kėdainių krašto muziejaus Arnetų namo vadovė Reginas Lukminienė sako, kad tradiciškai lietuviai per Adventą gamindavo žaisliukus ir ruošdavosi, o eglę puošdavo Kūčių dieną.

„Lietuviai gamindavo sodus ir kabindavo virš stalo. Taip pat žvaigždes, liktorius, karpydavo  karpinius, nes popierius buvo brangus, todėl tai buvo vertinamas papuošalas, net rugių pėdą atsinešdavo pasipuošti ir jį pasidėdavo“, − pasakoja R. Lukminienė.

„Pačių Kūčių senoji prasmė − padėka dievams už praėjusių metų derlių ir susitaikymas su gamta“, − sako R. Lukminienė.

Ir mūsų protėviai to laikėsi. Dabar skubėjimas ir ypač per šventes lakstymas po parduotuves daro blogą įtaką. Pasak R. Lukminienės, visi draudimai kvietė susitelkti į savo dvasią ir padėjo koncentruotis.

Medicinos psichologas Donatas Lučunas./Algimanto Barzdžiaus/ „Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.

„Trikdymas, blaškymasis nėra labai gerai. Pagal seną patirtį ir mūsų tradiciją − nuo Advento iki švenčių turi būti tyla ir ramybė. Net medžio tuo metu nukirsti negalima“, −  priduria etnografė.

Etnografai stebi kaitą visuomenėje. Labiau vyrauja dovanos ir sotus valgymas. Tačiau Kūčios − ypatingai brangi šventė. Pasak etnografės, tai, kad mes išsaugojome Kūčias, patį vakarą su visomis jo tradicijomis ir vis dar jas turime yra unikalu.

Etnografė labai vertina, kad visuomenėje yra žmonių ir žmonių grupių, ypač jaunimo, kurie vis labiau įsiklauso į gamtą ir kovoja su užterštumu.

„Mūsų intervencija į gamtą, į natūralius ciklus, grįžta bumerangu. Bėgimas nepadeda žmogui. Atsiranda sveikatos sutrikimų, perdegimų, išsekimas“, − blogąsias pasekmes vardija R. Lukminienė.

Siūlo išsklaidyti vienatvę

Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos skyriaus medicinos psichologas Donatas Lučunas nesureikšmina to, kad prekybos centrai ar žmonės šventėms ruošiasi anksti.

Psichologas ragina atkreipti dėmesį į vienišus žmones, į kaimynų, artimųjų vienatvę ir padėti su ja susitvarkyti. Lemputės ir šurmulys juos neigiamai veikia ir skausmingai primena, kad jie yra vieniši bei dar pastiprina tą jausmą.

Aut. past.

Jo manymu, žmonės nerimauja ir dėl to, kad laiku negaus ar dovanos, ar prekių, todėl visi ir stengiasi anksčiau pirkti ir anksčiau pasiūlyti, kad būtų mažiau nelaimingų. Ir tai, kad miestai puošiasi, žmonėms, kurie nori susikaupti, išlikti rimtyje, neturėtų trukdyti.

„Kuo šviesesnis miestas, tuo gražiau. Miestas tampa gyvas. Ne taip tamsu, kai matai per žiemą namus papuoštus lemputėmis. Papuošimų gali būti kuo daugiau ir nebūtinai tik žiemą“, − sako D. Lučunas. 

Psichologas ragina atkreipti dėmesį į vienišus žmones, į kaimynų, artimųjų vienatvę ir padėti su ja susitvarkyti. Lemputės ir šurmulys juos neigiamai veikia ir skausmingai primena, kad jie yra vieniši bei dar pastiprina tą jausmą.

Žinojimas, kad būsi vienas per šventes, gali veikti neigiamai, nors reikia suprasti, kad tie, kurie švenčia tarp žmonių, gali be galo ilgėtis Jūsų vienatvės.

„Socialiniai tinklai pateikia netikrą gyvenimą, tokį, kokio nėra iš tikrųjų, o žmonės mato nuotraukas ir apsigauna.

Žmonės yra linkę labai stipriai padidinti tą vienatvę ir sureikšminti smulkmenas, o nepastebėti tų kitų dalykų, tačiau kai nuotraukoje visa šeima, o tu esi vienas namuose, tai didelis disonansas“, − sako D. Lučunas.

Anksčiau žmonės kartu eidavo į pirtį, vaikai kartu ganydavo žąsis, dainuodavo gegužinėse, kaimai rinkdavosi kartu.

„Vienatvė, susvetimėjimas, individualizmas, depresija yra civilizacijos rykštė. Pas protėvius to buvo mažiau“, − primena kvalifikuotas psichologas.  

Ir dabar kaime, mažuose miesteliuose ryšys yra geresnis, o mieste vienatvė išsisklaido dėl didesnio pramogų pasirinkimo.

Planuodami Kalėdas įvertinkime savo prioritetus ir pasirinkime švęsti ne taip, kaip primeta kiti, o taip, kad viskas vyktų pagal Jūsų planą ir vertybes.

1 Komentaras

  • Ko čia kunigas ir Transporto įmonės pastato foto?

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


Rekomenduojami video