Kaip atpažinti, ar panikos atakos gali signalizuoti apie gilesnes problemas?
BNS nuotr.
Panikos atakos – tai staigūs, intensyvūs nerimo priepuoliai, kurie dažnai pasireiškia be aiškios priežasties ir gali sukelti fizinius simptomus, pavyzdžiui, krūtinės skausmą, širdies plakimą, dusulį, virpėjimą ar netgi baimę mirti. Nors panikos atakos savaime nėra mirtinos, jų poveikis asmens gyvenimo kokybei gali būti reikšmingas. Tačiau svarbu suprasti, kad kartais panikos atakos gali būti signalas apie gilesnes emocines ar psichologines problemas. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip atpažinti, kada panikos atakos gali reikšti didesnį pavojų ir ką daryti šiose situacijose.
Panikos atakų simptomai
Panikos atakos paprastai prasideda staiga ir gali trukti nuo kelių minučių iki pusvalandžio. Nors simptomai gali skirtis, dažniausiai pasitaiko šie:
- Greitas širdies ritmas. Asmuo gali jausti, kad jo širdis plaka taip stipriai, kad tai sukelia papildomą nerimą.
- Prakaitavimas. Net ir esant vėsiai aplinkai, asmuo gali pradėti stipriai prakaituoti.
- Drebulys ar virpėjimas. Tai gali būti nekontroliuojamas drebulys ir atrodyti kaip reakcija į šaltį.
- Kvėpavimo sunkumai. Asmuo gali jausti, kad negali giliai įkvėpti ar iškvėpti.
- Asfiksijos jausmas. Jausmas, tarsi oras būtų užgniaužtas.
- Krūtinės skausmas ar diskomfortas. Šis simptomas kartais klaidingai suprantamas kaip širdies priepuolis.
- Pykinimas ar virškinimo sutrikimai. Sutrikusi virškinimo sistema taip pat gali būti panikos atakos dalis.
- Jausmas, kad netenki realybės pojūčio ar esi atsiskyręs nuo savęs. Tai vadinama derealizacija ar depersonalizacija.
Šie simptomai yra ne tik nepatogūs, bet ir gali sukelti didelį nerimą, kadangi žmogus nežino, kada ir kaip stipriai ataka pasireikš. Tad, kaip suprasti, kada šie simptomai signalizuoja apie gilesnes problemas?
Giliųjų problemų požymiai
Dažnumas ir intensyvumas.
Jei panikos atakos tampa vis dažnesnės ar intensyvesnės, tai gali rodyti, kad nepakanka įprastų streso valdymo metodų ir reikia ieškoti gilesnių priežasčių. Dažnos atakos gali būti susijusios su nuolatine streso ar nerimo būsena, kurią sukelia nesprendžiami emociniai ar psichologiniai iššūkiai.
Socialinis funkcionavimas.
Jei dėl panikos atakų žmogus pradeda vengti tam tikrų situacijų, vietų ar veiklų, bijodamas sukelti naują ataką, tai gali būti agorafobijos – baimės būti vietoje, iš kurios sunku pasitraukti ar gauti pagalbą – pradžia. Taip pat, jei panikos atakos trukdo darbe, mokymuisi ar asmeniniuose santykiuose, tai rodo, kad reikia kreiptis pagalbos.
Gyvenimo įvykiai.
Dažnai panikos atakos yra susijusios su praėjusiais ar esamais įvykiais gyvenime, kurie buvo ypač stresiniai ar trauminiai. Jei atakos yra susijusios su konkrečiais įvykiais, tai gali rodyti, kad asmuo neišsprendė šių įvykių sukeltų emocijų.
Kitos psichologinės būklės.
Neretai panikos atakos yra susijusios su kitomis psichikos sveikatos problemomis, tokiais kaip depresija, nerimo sutrikimai ar netgi tam tikros priklausomybės. Jei asmuo, patiriantis panikos atakas, taip pat jaučia depresijos simptomus, pvz., nuolatinį liūdesį, energijos stoką arba motyvacijos trūkumą, būtina kreiptis į specialistą
Ką daryti?
- Kreiptis pagalbos. Visų pirma, jei įtariate, kad panikos atakos nėra pavieniai atvejai, bet signalizuoja apie gilesnes problemas, svarbu kreiptis į gydytoją ar psichologą. Profesionalai gali įvertinti simptomus ir paskirti tinkamą gydymą ar terapiją.
- Mokytis atpažinti ir valdyti stresą. Streso valdymo įgūdžiai, tokie kaip kvėpavimo technikos, meditacija ar jogos pratimai, gali padėti kontroliuoti panikos atakų simptomus ir mažinti jų įtaką kasdieniame gyvenime.
- Dalyvauti kognityvinėje elgesio terapijoje. Ši terapijos forma padeda keisti negatyvius mąstymo modelius, kurie gali sukelti ar sustiprinti panikos atakas.
Atminkite, kad panikos atakos – tai ne tik nepatogūs fiziniai simptomai, bet ir signalas, kad gali būti kitų, nesprendžiamų problemų. Tinkamas įsikišimas ir pagalba gali ne tik sumažinti atakų dažnį ir sunkumą, bet ir pagerinti bendrą gyvenimo kokybę.
