Kai valdžia neišnaudoja galimybių, kenčia žmogus

 Kai valdžia neišnaudoja galimybių, kenčia žmogus

Kėdainių valdžia neišnaudoja Europos Sąjungos teikiamų galimybių.

Paramos skyrimas jau po kelerių metų baigsis, o Kėdainiai liks it musę kandę.

Neišnaudojamos galimybės gerinti žmonių gyvenimo sąlygas, pritraukti investicijas, kurti naujas darbo vietas.

O tų galimybių išties yra, tik bėda ta, kad savivaldybė nesugeba jomis pasinaudoti.

Būtent dėl to šiandien labiausiai širdį skauda buvusiam ilgamečiam rajono merui Viktorui Muntianui, kuris nebegali tylėti ir atvirai sako, jog Kėdainiuose būtina ryžtis pokyčiams.

Kas pasikeis po ilgamečio politiko vilko jau kurį laiką viešai išsakomos kritikos?

O gal visa ši kritika – pasiruošimas rinkimams, kuriuose V. Muntianas galimai sieks mero posto? Atvirus atsakymus į visus šiuos klausimus politikas pateikė „Rinkos aikštės TV“ laidai „Iš pirmų lūpų“.

– Jūsų darbinė biografija solidi – buvote banko valdytojas, rajono meras, Seimo pirmininkas, dabar dirbate versle. Kuris darbas Jums mieliausias?

– Ko gero, vis tik – atstovavimas žmonėms. Šitam darbui skyriau daugiausia laiko ir mano patirtis didžiausia būtent šioje srityje, o versle esu palyginti labai neseniai. Ir jau turbūt į pabaigą ta mano darbinė karjera. Tas viešasis darbas, ko gero, man buvo arčiausiai.

[quote author=“Aut. past.“]Bet kam, kas ateityje atstovaus Kėdainių gyventojams, bus labai sunku, nes valstybinės valdžios nuomonė apie Kėdainius bus labai prasta.[/quote]

– Rajono žmonių buvote ir iki šiol esate prisimenamas kaip ūkiškiausias meras. Dėl ko dabar jums skauda širdį žvelgiant į Kėdainius?

– Dabar savivaldybės savarankiškas biudžetas eurais, net neskaičiuojant Europos Sąjungos paramos, yra didesnis nei turėjome jį litais, kai aš buvau meru. Su tuo, ką dabar turime ir gauname, iš tikrųjų galima susitvarkyti. Ir susitvarkyti labai gerai.

Tai va dėl to ir skauda širdį, kad mes neišnaudojome tų galimybių, kurios baigsis gana greitai. Jos baigsis pasibaigus Europos Sąjungos paramai.

Neišnaudojome tų galimybių tam, kad keistume žmonių gyvenimo sąlygas, kad sukurtume darbo vietas, kad pritrauktume kiek įmanoma daugiau investicijų. Kad pasibaigus Europos Sąjungos paramos lėšų skyrimui, turėtume sukūrę visa tai, kas labiausiai reikalinga žmonėms.

Praktiškai mes viso šito nepadarėm.

Iš kažkada pirmaujančio rajono mes dabar esame tik kažkur apie vidurį arba apie galą.

Pagal kai kurias sritis esame net žemiau vidurio lyginant su kitomis savivaldybėmis.

Mes tiesiog neišnaudojome tų galimybių, kurios atsirado Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą.

– Bet iš pamokų nesimokoma. Nepasinaudojama ne tik Europos Sąjungos teikiamomis galimybėmis, bet ir nesugebama įsisavinti net ir valstybės investicijų. Dėl stringančių projektų lėšos jau ne pirmus metus grąžinamos į valstybės biudžetą…

– Na tai čia jau žemiausias lygis, koks tik įmanomas. Mes dar net nekalbame apie investicijų efektyvumą, apie atliktų darbų kokybę, mes kalbam kol kas tik apie kiekybę, o kiek sugebame tos kiekybės išspausti? Mano supratimu, visa tai jau žemiau kritikos ribos. Čia nėra apie ką kalbėti.

Jeigu susiformuos toks nepatikimos savivaldybės šleifas, tai ilgą laiką užims, kol to šleifo atsikratysime, juolab kad yra tam tikra vertinimų inercija.

– Bet tas šleifas jau formuojasi, jau ne pirmą kartą lėšos grąžintos…

– Tai ir yra, mano supratimu, blogiausia, kas gali įvykti. Taip buvo su daugiabučių namų renovacija, taip įvyko su stadiono rekonstrukcija, taip gali įvykti, o, ko gero, ir įvyks su „Saulutės“ rekonstrukcija.

Įvertinus visa tai, manau, kad bet kam, kas ateityje atstovaus Kėdainių gyventojams, bus labai sunku, nes valstybinės valdžios nuomonė apie Kėdainius bus labai prasta.

– Ir vis dėlto, kodėl jau antrus metus iš eilės Kėdainiuose lėšos yra nepanaudojamos ir grįžta į valstybės biudžetą?

– Todėl, kad blogai parinkti rangovai. Kita priežastis – nekvalifikuotas savivaldybės atstovų bendradarbiavimas su rangovais. Gali būti kažkokių nesutarimų, trukdžių rangos pradžioje, bet kai ranga kaip, pavyzdžiui, stadione, vyksta daug metų, tai turėtų tie dalykai būti vienaip ar kitaip išspręsti. Tas pats ir „Saulutėje“.

Reikalingas su šiais projektais dirbančių žmonių patyrimas, atitinkama kompetencija. Kadangi viso to nėra, tai ir atsiranda problemų.

– O gal jūs pats kandidatuosite į mero postą?

– Ne. Iš tikrųjų aš niekada nebrendu po kelis kartus į tą pačią upę, tuo labiau kad ir filosofai sako, jog neįmanoma į tą pačią upę įbristi.

Ir dabar jaučiuosi nelabai patogiai – esu valdančiojoje koalicijoje, o kritikuoju valdžią. Taigi, susiduriu su tam tikromis etikos problemomis, tai yra labai nepatogus dalykas, todėl galvoju, kad jau reikia keisti situaciją.

Dar pačioj kadencijos pradžioj labai aktyviai dalyvavau formuojant koalicinę programą. Pats asmeniškai teikiau labai daug pasiūlymų. Per tuos dvejus metus daviau labai daug patarimų. Tik tie pasiūlymai nerealizuojami ir į juos neatsižvelgiama, nors dabar gyvenimas patvirtino, kad jie šimtu procentų tiko šitam kraštui. Mes gana kategoriškai kalbamės ir koaliciniuose pasitarimuose, tačiau tai naudos neduoda.

– Kaip reaguojama, kai koalicijos partnerių pasitarimuose išsakote kritiką?

– Kiekvienu klausimu aš turiu savo nuomonę ir teikiu pasiūlymus. Daugelis iš jų šiandien neįgyvendinti, nors gyvenimas patvirtino, kad jie buvo pateikti labai laiku ir adekvatūs situacijai. Deja, jie taip ir neįgyvendinti.

[quote author=“Aut. past.“]Neišnaudojome tų galimybių tam, kad keistume žmonių gyvenimo sąlygas, kad sukurtume darbo vietas, kad pritrauktume kiek įmanoma daugiau investicijų. Kad pasibaigus Europos Sąjungos paramos lėšų skyrimui, turėtume sukūrę visa tai, kas labiausiai reikalinga žmonėms.[/quote]

– Ar liksite koalicijoje?

– Aš įsivaizduoju, kad nepatogiai gyventi tikrai ilgai negalėsiu – ta prasme, būdamas valdžioj, kritikuoti valdžią. Tai kažkaip neetiška. Tai matyt, kažkokie pakeitimai bus. Juolab kad ir viešumoj pradėjau kalbėti apie tai, kad ne viskas pas mus gerai, kad iš tikrųjų reikia keisti situaciją, kad reikia keistis patiems.

– Kai buvo rinkimai, dabartinis meras žadėjo, kad bus mažinamos išlaidos valdymui, bet etatai tik auga – savivaldybėje du administracijos direktoriaus pavaduotojai, įsteigtas Sporto skyrius, o svarbiausi skyriai: Statybos ir komunalinio ūkio bei Turto valdymo, kurių darbų apimtys yra didžiausios, yra apjungti į vieną. Kaip jūs vertinate šią situaciją?

– Valdymas, vadyba reikalauja atitinkamos kompetencijos, atitinkamos kvalifikacijos. Ir tiktai persodinant žmones nepasieksi rezultato. Savivaldybės administracijos vadovo darbas – tai ne administravimas, tai – vadyba.

Mes turime akivaizdų pavyzdį, kaip spręsti problemas. Kėdainių miesto seniūnijoje pakeitus vienintelį žmogų – seniūną, situacija kardinaliai pasikeitė. Faktiškai pakeistas tik vienas žmogus, bet Kėdainių mieste pasikeitimai labai dideli. O pasikeitus vienam žmogui visi kiti resursai – žmogiškieji, administraciniai, materialiniai, finansiniai – viskas liko taip pat. Pasikeitė tik vienas žmogus, pradėjo sukti linksmai tuos visus reikalus ir pasikeitė situacija. Tai labai geras pavyzdys ir valdymo srityje. Tai akivaizdus siūlymas, ką reikia daryti tokioj situacijoj.

O dabar Kėdainių savivaldybėje daug kas prastai – ir viešieji pirkimai, ir konkursų sąlygos bei nuostatai, ir bendravimas su rangovais ir partneriais…

– Kiek metų esate politikoje?

– Nežinau, nuo gimimo gal.

– Tai kodėl valdančiojoje koalicijoje, kur yra ir ką tik į politiką atėjusių ir dar jokios politinės patirties neturinčių asmenų, neklausiama Jūsų kaip ilgamečio politiko patarimų, kodėl neatsižvelgiama į Jūsų patirtį?

– Tai tam tikras pasirinkimas.

Jeigu žmogus sąžiningas, iš tikrųjų pasirengęs atstovauti žmonėms, jam tie mokesčių mokėtojų pinigai turėtų būti ypatingai brangūs, nes tai ne tavo pinigai. Tai yra žmonių surinkti pinigai ir Tau tie žmonės patikėjo tuos pinigus ir juos reikėtų naudoti labai labai racionaliai, daug kartų pasverti ir tik po to daryti atitinkamus sprendimus. Bet, ko gero, yra kitaip. Kadangi tie pinigai ne tavo, tu negali įsijausti tinkamai ir tos atsakomybės pajausti, tai tuomet darai sprendimus, kurie po to pasirodo labai brangūs žmonėms. Ir tokių sprendimų, deja, Kėdainiuose yra labai daug.

[quote author=“Aut. past.“]Iš kažkada pirmaujančio rajono mes dabar esame tik kažkur apie vidurį arba apie galą. Pagal kai kurias sritis esame net žemiau vidurio lyginant su kitomis savivaldybėmis.[/quote]

– Rajone sparčiai mažėja žmonių skaičius, jau jis nesiekia nė 50 tūkstančių. Ypač mažėja jaunimo. Rajono Taryboje ne kartą prašėte išanalizuoti situaciją ir pateikti išvadas. Ar buvo atsižvelgta į Jūsų prašymus?

– Iš tikrųjų to nebuvo padaryta ir aš suprantu dėl ko. Nėra to potencialo, kuris galėtų tinkamai įvertinti situaciją ir pasiūlyti sprendimus.

Emigracijos liga jau yra chroniška, šitos problemos sprendimai labai sudėtingi, galbūt dėl to niekas viso to ir nesiima. Visos priežastys suvedamos į darbo užmokestį, bet darbo užmokestis yra tik nedidelė viso to dalis, nes šiaip kalba eina apie gyvenimo kokybę, o tai nėra tik darbo užmokestis. Man atrodo, kad mūsų sprendimai net ir šalies mastu neadekvatūs šioje situacijoje ir emigracijos problema tik gilės.

– Jūs labai stipriai kritikuojate Kėdainių valdžią…

– Kritika nėra savitikslis dalykas. Kaip jau minėjau, teikiau daug pasiūlymų, tie pasiūlymai nebuvo įgyvendinti. Manau, kad šis laikas kėdainiečiams ir visiems Lietuvos gyventojams yra ypatingai svarbūs, nes galimybės pasinaudoti paskutine Europos Sąjungos parama yra neeilinės. Ir tos galimybės baigsis apie 2020 metus.

Manau, kad reikia labai stipriai skubėti, padaryti kiek įmanoma daugiau, kad būtų atitinkamas įdirbis.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


Rekomenduojami video