Kai pasirinkta profesija ir darbas skatina šypsotis

 Kai pasirinkta profesija ir darbas skatina šypsotis

Marius Virbalas, puikiai besijaučiantis tiek Lietuvos laukuose, tiek egzotiš- kuose kraštuose sako, kad tam, jog puikiai užaugtų augalas, mums reikia ir saulės, ir lietaus, tačiau kartais vieno ar kito būna per daug arba per mažai, todėl dėl derliaus jis nerimauja nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens./ Asmeninio archyvo nuotr.

Rasa JAKUBAUSKIENĖ

Pakalbinti Marių ketinau iškart po rugiapjūtės. Tačiau įtemptas darbo grafikas, rūpestis derliaus nuėmimu ir… artėjanti Didžioji jauno vyro diena mano planus sujaukė. Vis tik ir besibaigiant rugsėjui ilgai lauktas pokalbis su žemės ūkio bendrovės (ŽŪB) „Krekenava“ Krekenavos padalinio vadovu Mariumi Virbalu įvyko prieš pat medaus mėnesio kelionę į Turkiją. Pirmiausia pasveikinau žengus labai atsakingą žingsnį gyvenime ir sukūrus šeimą. Tada aptarėme darbus, pomėgius, sužinojau, kad ilgametis „Vikonda grupės“ įmonės aukštaūgis darbuotojas netgi yra buvęs vienos krepšinio komandos žaidėjas.

Nemėgsta monotoniško darbo

Aštuonerius metus ŽŪB „Krekenava“ dirbantis trisdešimt vienerių Marius, paklaustas, iš kur yra kilęs nusijuokė: „Esu iš Krekenavos, čia taip gera, kad niekur ir nepabėgau“.

O paprašytas trumpai pristatyti, koks yra jo darbas, už ką jis atsakingas, M. Virbalas pasakojo: „Mano atsakomybės – užauginti kuo gausesnį ir kokybiškesnį derlių, t. y. prižiūriu visą kultūrų augimo procesą: nuo sėjos iki derliaus nuėmimo“.

Paprastai jauni žmonės renkasi prestižiškesnes specialybes – teisininko, ekonomisto, kompiuterinių technologijų ir t.t. Tačiau Marius pasirinko agronomiją, kas šiais technologijų ir kompiuterių laikais jaunimui galbūt yra kiek neįprasta.

Aleksandro Stulginskio universitete, agronomijos bakalaurą įgijusio „Krekenavos“ darbuotojo teigimu, tokį apsisprendimą nulėmė nuolatinis pokyčių, aktyvaus gyvenimo būdo ir buvimo gamtoje troškimas. Šiandien savo pasirinkimo jis nei kiek nesigaili, atvirkščiai – labai juo džiaugiasi.

„Nemėgstu sėdėjimo prie kompiuterio ir monotonijos. Žemės ūkyje kiekvieną dieną kažkas naujo, dviejų vienodų dienų nebūna. Manau, tai man leidžia tobulėti kaip asmenybei ir specialistui. O per darbus matydamas techniką laukuose ir gražius pasėlius aš šypsausi, vadinasi, ši profesija padaro mane laimingu“, – atviravo bendrovės padalinio vadovas ir pasidomėjus, kaip atrodo įprasta jo darbo diena, o į darbą atėjęs galbūt turi kokių nors „ritualų“, Marius pridėjo: „Ritualu to nevadinčiau, bet kiekvieną rytą važiuodamas į darbą planuoju, ką šiandien turime atlikti, kaip tinkamai susidėlioti darbus. O išeidamas iš darbo pamąstau, ar visa tai, ką planavom, ir padarėm“.

„Krekenavos“ agronomas Marius Virbalas rugsėjo 11-ąją vedė savo išrinktąją Neringą./Asmeninio archyvo nuotr.

Tik geri atsiliepimai

Mariaus darbu ypatingai džiaugiasi ir savo dešiniąja ranka vadina ir jo vadovas Vaidas Lebedys.

„Turime du bendrovės padalinius. Vienas iš jų yra Krekenavoje, kuriam kaip tik ir vadovauja Marius, o kitas – Pušalote. – Manau, kiekvienas vadovas džiaugtųsi turėdamas tokį darbuotoją. Marius yra labai kruopštus, atsakingas, žingeidus, naujovėmis besidomintis, darbui atsidavęs ir į jį įsitraukęs žmogus.

Jam įdomu tai, ką jis daro, – kolegą gyrė „Krekenavos“ generalinis direktorius. – Visada galiu juo pasikliauti. Labai vertinu tai, kad turiu su kuo pasitarti, padiskutuoti – nėra taip, kad „į vienus vartus“: aš pasakau, o jis aklai eina vykdyti mano nurodymų.“

Bendrovės vadovas pažymi, kad tik tokių darbuotojų dėka galima diegti modernias technologijas, leidžiančias pasiekti geriausių rezultatų.

„Mūsų darbas yra labai atsakingas, reikalaujantis daug žinių, išmanymo. Kartais „netelpam“ į darbo valandas, o darbai turi būti padaryti čia ir dabar, todėl tenka pasilikti ir po darbo. Tačiau dėl to iš Mariaus niekada nesu išgirdęs priekaištų.

Ypatingai tokių dienų būna derliaus nuėmimo metu. Bet nieko nepadarysi – tokia žemės ūkio darbuotojų pareiga, – kalbėjo V. Lebedys. – Manau, esame darni, šauni komanda, su kuria tikrai galime ir pasiekiame puikių rezultatų, nenustojame tobulėti ir eiti pirmyn.“

Technika sparčiai tobulėja

Ne paslaptis, jog „Krekenava“ yra viena iš moderniausių žemės ūkio bendrovių regione. O M. Virbalas neslepia, jog didžiuojasi būdamas jos dalimi ir galimybe tobulėti.

„Dabar viskas tobulėja labai sparčiai: kas vakar buvo nauja, šiandien jau pasenę. Taip yra ir žemės ūkyje: viskas juda labai greitai į priekį, todėl labai džiaugiuosi, kad ši įmonė man leidžia eiti koja kojon su technologijomis, – darbovietę gyrė padalinio vadovas. – Augalui ir žemei reikia atiduoti tai, ko trūksta, nei per daug, nei per mažai – nauja technika, kurią turime, mums tai leidžia padaryti.“

Nors pašnekovas dar yra gana jaunas, tačiau jis atskleidė, jog jam yra tekę dirbti ir su senąja technika, pažinti jos galimybes, kuri, anot Mariaus, yra nepalyginama su naująja.

„Anksčiau visi matydavo traktorių tepaluotą, garsiai burzgiantį ir labai nepatogią transporto priemonę, kurios viduje tėra kelios rankenėlės. Dabartiniai traktoriai yra to priešingybė – atsisėdus į jo vidų pamatai daugiau kompiuterių nei namie. Ir jį sugeba valdyti jau ne kiekvienas, o tik labai patyręs ir atitinkamą išsilavinimą turintis mechanizatorius“, – pastebėjimais dalijosi „Krekenavos“ bendrovės agronomas.

Nuolatos tarp įvairios technikos ir technologijų besisukiojantis Marius – tarsi kiekvieno berniuko svajonė kas dieną matyti traktorių, kombainą ar kitą besidarbuojantį įrenginį. Tačiau, paklaustas, ar turi savo mėgstamiausią laukų pagalbininką, vyras sakė: „Mano mėgstamiausia technika yra ta, kuri dirba tą dieną laukuose, nes tada visas dėmesys skirtas būtent jai“.

„Nemėgstu sėdėjimo prie kompiuterio ir monotonijos. Žemės ūkyje kiekvieną dieną kažkas naujo, dviejų vienodų dienų nebūna. Manau, tai man leidžia tobulėti kaip asmenybei ir specialistui. O per darbus matydamas techniką laukuose ir gražius pasėlius aš šypsausi, vadinasi, ši profesija padaro mane laimingu.

M. Virbalas

Visada gali būti geriau

Žemės ūkis yra gana rizikingas ir nenuspėjamas, nes ne viskas priklauso nuo žmogaus ir jo galimybių, labai didelę įtaką daro gamta. Todėl agronomas pripažino, jog kasmet tenka nerimauti dėl būsimo derliaus, jo kokybės.

„Tikrai taip, kad puikiai užaugtų augalas, mums reikia ir saulės, ir lietaus, tačiau kartais vieno ar kito būna per daug arba per mažai, todėl dėl derliaus nerimauju nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens“, – sakė M. Virbalas ir pridūrė, jog yra buvę metų, kai teko ne džiaugtis, bet nusivilti derliumi, jo kokybe: „Tačiau kiekvienas nusivylimas atneša savų pliusų“.

Ir nors šiųmetis javų derlius nebuvo prastas, tačiau Mariaus teigimu, visada gali būti geriau.

„Man visada norisi daugiau ir kokybiškesnio derliaus, tačiau šie metai, kaip ir visi kiti, atnešė kažką naujo ir netikėto, o tai paveikė ir derlių. Tad negaliu labai džiaugtis, bet skųstis taip pat būtų neteisinga“, – pažymėjo pašnekovas ir kaip rekordiškai gerus metus derliaus prasme įvardijo praėjusius, 2020-uosius.

Išmanioji žemdirbystė

Išmaniąją ir tiksliąją žemdirbystę propaguojanti „Krekenava“, pasak Mariaus, nuolat tobulėja, domisi naujausiomis technologijomis, į jas investuoja didelius pinigus.

„Išmanioji žemdirbystė – tai, kai atliekami visų laukų žemės tyrimai, kurie parodo, kiek ir kokių medžiagų dirvožemyje yra. Tręštuvai ir purkštuvai pagal turimus žemėlapius, trūkstamas medžiagas paduoda būtent į tą vietą, kurioje jų trūksta, – modernių technologijų funkcijas paaiškino bendrovės agronomas. – Greitu metu tikiuosi pradėti ir sėjos darbus naudojant šią technologiją, kai sėkla įsėjama kintama norma.

Bendrovė skiria dideles investicijas naujai ir moderniai žemės ūkio technikai, nes ne kiekvienas mūsų turimas įrenginys gali atlikti šiuos darbus.“

Klausantis M. Virbalo pasakojimo apie išmaniąją žemdirbystę, kilo klausimas apie ateities perspektyvas: „Mariau, Jūsų nuomone, ar galima tikėtis, kad modernėjant ir tobulėjant technologijoms, ateityje net ir esant nepalankioms, blogoms oro, klimato sąlygoms, bus galima užauginti gerą derlių?“

„Manau, kad viskam tobulėjant, kaip tik ir einama to link, kad esant blogoms sąlygoms būtų galima užauginti gerą derlių. Mano nuomone, vienas iš pagrindinių dalykų – turėtų būti atrastos sėklos, kurios būtų atsparios šalčiams ir karščiams – prisitaikančios prie mūsų klimato. Tiesa, pesticidų draudimai nepalengvina šios užduoties, bet jų nenaudodami apsaugome save ir aplinką.“

Nuolatos eksperimentuoja

„Krekenava“ augina įvairių kultūrų, ne vien tik javus. Tačiau į klausimą, kuri iš jų labiausiai patinka pačiam Mariui, jis sakė: „Kiekviena kultūra įdomi ir mėgstama, o kas svarbiausia – reikalauja daug dėmesio. Mano nuomone, jei mėgsti tik kažkurią vieną kultūrą, darbas bus nemalonus ir neverta tada jo dirbti“.

„Šiais metais taip pat auginote agurkus ir juoduosius serbentus. Kaip sekėsi? Ar derlius pateisino lūkesčius?“ – paklausiau agronomo.

„Agurkus augino Pušaloto padalinys, o juoduosius serbentus mes, Krekenavos padalinys, – derlius dar nėra didelis, nes krūmeliai dar jauni. Tačiau kiekvienais metais tikimės jo gausesnio ir skanesnio, o derlingumo piką mūsų auginami juodieji serbentai turėtų pasiekti dar po kelerių metų“, – vylėsi M. Virbalas.

ŽŪB „Krekenava“ beveik kiekvienais metais eksperimentuoja, augindama vis kažką naujo: pernai – raudonieji burokai, šiemet – juodieji serbentai, agurkai.  Raudonųjų burokų eksperimentas labai pasiteisino – šiais metais jų buvo užaugintas Kėdainių konservų fabriko poreikius patenkinantis kiekis.

„Taip pat ir toliau auginsime agurkus, kuriuos bendrovė ketina parduoti itin aukštus reikalavimus kokybei keliančiam Kėdainių konservų fabrikui. Šiltnamyje užaugę agurkai yra minkštesni, šią savybę jie gali turėti ir užkonservuoti pastovėję ilgesnį laiką, o fabrikui svarbu, kad marinuoti ir rauginti agurkai būtų traškūs. Kai agurkas natūraliai gauna lietaus, šilumos ir neauga dirbtinai sukurtomis sąlygomis, jis pasižymi kietumu, tvirtumu, todėl fabrikas renkasi lauke augintą žaliavą.

Stengiamės atrasti vis naujų rūšių, kurias auginti būtų ekonomiška. Svarbiausia, kad galutinis produktas būtų reikalingas rinkai, – apie naujų kultūrų paieškas kalbėjo agronomas. – Pavyzdžiui, jei eksperimentas su juodaisiais serbentais bus toks pat sėkmingas, kaip ir su raudonaisiais burokais ar agurkais, ateityje uogomis galėsime aprūpinti ne tik Kėdainių konservų fabriką, „Vikedą“, gaminančią DADU ledus, bet ir kitus Lietuvos perdirbėjus ar eksportuosime.“

„Dabar viskas tobulėja labai sparčiai: kas vakar buvo nauja, šiandien jau pasenę. Taip yra ir žemės ūkyje: viskas juda labai greitai į priekį, todėl labai džiaugiuosi, kad ši įmonė man leidžia eiti koja kojon su technologijomis.

M. Virbalas

Sportas – svarbi gyvenimo dalis

Kalbant jau ne apie darbus, o apie patį Marių, jo laisvalaikį ir gyvenimo būdą, jis prasitarė, jog visai neseniai, rugsėjo 11 d., su drauge Neringa sumainė aukso žiedus. Tiesa, vaikų dar kol kas neturi. Tačiau į klausimą, kada atskris gandrai, o gal jie jau pakeliui, vyras mandagiai šypsodamasis nutylėjo.

„Mėgstu sportą, domiuosi visomis sporto šakomis, kartais ir pats pasportuoju. Žaidžiau krepšinį ir futbolą. Atstovavau „Krekenavos“ krepšinio komandai, su kuria esame iškovoję ne vieną rimtą pergalę, – prisiminimais dalijosi Marius. – Be sporto, po sunkios darbo dienos patinka laiką leisti draugų kompanijoje ar tiesiog ramiai pabūti namuose dabar jau su žmona Neringa, kuri skirtingai nei aš pasirinko visai kitą, finansų, sritį. Ji yra buhalterė.“

„Manau, kiekvienas vadovas džiaugtųsi turėdamas tokį darbuotoją. Marius yra labai kruopštus, atsakingas, žingeidus, naujovėmis besidomintis, darbui atsidavęs ir į jį įsitraukęs žmogus. Jam įdomu tai, ką jis daro.

V. Lebedys

Atostogauja – žiemą

Dirbant agronomo darbą, atostogauti tenka tik šaltuoju metų laiku, kai nudirbti visi darbai laukuose. Todėl ir M. Virbalo atostogos būna žiemą.

„Laisvalaikį mėgstame leisti aktyviai, keliauti, atrasti, pabendrauti su savo artimaisiais ir pan. Kadangi atostogos man būna tik žiemą, kai Lietuvoje jau būna šalta, todėl stengiamės pakeisti vietą, į šiltesnę ir pasimėgauti saule bei pažinti kažką naujo.

Esame buvę Graikijoje, Ispanijoje, Turkijoje, Indonezijoje, Malaizijoje. Didžiausią įspūdį paliko Malaizija, nes daug egzotiškos gamtos – gyvenome džiunglėse tarp beždžionių ir varanų. Medaus mėnesiui buvome išvykę į Turkiją ir esu dėkingas kolegoms, kurie suteikė galimybę šiemet paatostogauti šiek tiek anksčiau.

Ilsėjomės Antalijoje ir Alanijoje. Labiausiai likome sužavėti Sidės senoviniu miestu, labai graži lankytina vieta, kuri kėlė nuostabą savo statiniais ant jūros kranto.“

Taigi, visas „Vikonda grupės“ kolektyvas naujai susikūrusiai šeimai linki saldaus medaus kopinėjimo ir dosnių pavasarį iš šiltų kraštų grįžtančių gandrų.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


Rekomenduojami video