Kada apsimoka namus šildyti kietuoju kuru?
Anksčiau nebuvo tiek daug galimybių ir žmonės turėjo šildytis malkomis arba anglimis. Apie 1990-uosius metus labai susidomėta dujiniu šildymu. Visa šalis buvo dujofikuojama ir žmonės masiškai pirko dujinius katilus. O kai atsirado šildymas elektra, atrodė, kad šildymas kietuoju kuru nuėjo į antrą planą. Tačiau šiandien viskas kitaip.
Vis daugiau žmonių grįžta prie šildymo kietuoju kuru
Nors šildymas dujomis ar elektra iš esmės yra labai patogus, nes norint, kad namuose būtų jauku ir šilta, tereikia pasukti rankenėlę, ne paslaptis, kad šiais laikais vis daugiau žmonių grįžta prie seno gero klasikinio šildymo. Tai kietojo kuro katilas – susidomėjimas juo sparčiai auga. Vis didėjančio susidomėjimo priežastis – ne tik dabartinės elektros energijos kainos, bet ir gresiančio dujų trūkumo perspektyva.
Patogus ir nebrangus šildymo sprendimas
Kai sakoma „šildymas kietuoju kuru“, dauguma žmonių, ypač senosios kartos, kurie iš esmės niekada nebuvo susidūrę su jokia kita galimybe, pagalvoja apie krūvą darbo. Reikia suskaldyti medieną, laikyti ją sausai. Panašiai yra ir su anglimis, kurias reikia kažkur sukrauti.
Tačiau šiandien vis labiau domimasi medienos briketais. Ir viena iš pagrindinių priežasčių yra jų kaina. Taigi, jei sprendžiate, kuo šildyti namus ateinantį šildymo sezoną, medžio briketai yra geras kandidatas.
Kodėl verta šildyti medžio briketais?
Yra kelios priežastys, dėl kurių medžio briketai yra labai naudingi. Medienos briketus gali įvertinti ne tik tie, kurie ieško tikrai nebrangaus sprendimo, kaip šildyti namus nesugriaunant finansinio biudžeto, bet ir tie, kurie nemėgsta gaišti laiko ruošdami malkas. Tai gali būti tikras vargas.
Didelis medžio briketų privalumas yra tas, kad jais galima šildytis iš karto. Kitaip nei, pavyzdžiui, malkos, kurios turi džiūti metus ar daugiau, kol jas galima naudoti šildymui, neužkimšant nei katilo, nei kamino. Be to, juos lengva sandėliuoti bei prireikus naudoti.
Kiek jums reikės briketų?
Apskaičiuota, kad per šildymo sezoną tipiškame šeimos name sunaudojama 4-6 tonos medžio briketų. Tačiau, žinoma, tai priklauso nuo namo dydžio. Taip pat nuo to, kokie yra jūsų šilumos poreikiai. Tie, kurie nori, kad jų namuose būtų apie 21 laipsnį šilumos, logiškai sudegins kur kas mažiau nei tie, kurie namus šildo, tarkime, iki 28 laipsnių. Jei medžio briketus naudojate tik retkarčiais šildydamiesi židinyje, galiausiai sunaudosite apie 1-2 tonas medžio briketų.
2 Komentarai
sakyčiau tinkamas variantas buvo.Lietuviai taip pabrangino savo pjuvenas,kad verčiau jau pavargt su malkomis.Malka yra malka ir nėra ko čia pasakot,kad suspausta pjuvena kaitresnė.Dar vertos dėmesio traktorine kapokle paruoštas kuras,kuris praktiškai be ilgo džiovinimo tinkamas naudojimui.Nei jo kraut į rietuves,nei skaldyt.Tiesa,jis mažiau kaloringas,nes ten praktiškai trumgaliais sukapoti krūmai.Bet kaina jo draugiška.Nieko,gyvenimas dar ir balanas žibint privers.Dabar viskas nurašoma ant Ukrainos karo.Net ryžių kiekio sumažėjimas tuo grindžiamas lyg ryžiai ten auginami būtų.Atsimenu ,Kryme buvo daromi eksperimentai,bet ten druskožemiams būdingas aukštas vandens lygis.Mūsų institutas apie 1985 metus ta tema bendradarbiavo su Ukraina.
TrumPgaliai.