Ką pataria žymus gydytojas Jokūbas Fišas

RŪTA ŠVEDIENĖ

Jokūbas Fišas ‒ gydytojas neurologas, medicinos mokslų daktaras. Per savo ilgą gydytojo praktiką gydė sunkias smegenų traumas patyrusius ligonius. Daug metų dirbdamas slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje, J. Fišas turėjo sunkių ir beviltiškų ligonių, kuriuos kiti gydytojai jau buvo „nurašę“. Gydytojas šiuos ligonius pastatė ant kojų. Neseniai gydytojas išleido knygą „Aštrus protas sveikame kūne“ (2022, „Alma Littera“). Šios knygos pristatymas ir pokalbis su autoriumi buvo surengtas Kėdainių r. sav. Mikalojaus Daukšos viešojoje bibliotekoje. Pateikiame pagrindines mintis ir patarimus, galbūt jie paskatins sveikiau ir sąmoningiau gyventi.

Žmogus ‒ Dievo kūrinys

Kaip gali būti kitaip. Kieno mes esam kūriniai? Dievas yra kūrėjas. Kiekviena religija vis kitaip įsivaizduoja Dievą. Kas sukūrė tą grožį: drugelius, rožes, moteris… Kas sukūrė? Kažkas sukūrė. Mes esam Jo kūriniai. O mūsų kūrybos vainikas yra galvos smegenys. Mes turim sielą, sąmonę.

Tai labai sudėtingi klausimai ir yra gausybė mokyklų, kurios tuos klausimus nagrinėja įvairiai. Mes iš esmės esame galvos smegenys, kūnas tėra autobusas, mašinėlė, mechanizmas, kuris mums leidžia judėti, valgyti, dar kitus dalykus daryti. Jei sugenda mašina, blogai, bet jei sugenda smegenys, tai pati didžiausia bėda.

Sakoma, kad jei Dievas nori nubausti, tai jis atima protą. Žmogus ir jo smegenys yra pats tobuliausias, kartu ir sudėtingiausias Dievo kūrinys.

Kaip išvengti Alzheimerio ir kitų demencinių ligų

Geras psichinis nusiteikimas

Yra kūnas ir yra mūsų dvasinė, protinė, mentalinė pusė. Jeigu tavo siela sveika, tai ir kūnas sveikas, ir atvirkščiai. Pirmiausia turi būti geras psichinis nusiteikimas: optimizmas, geranoriškumas, atlaidumas, nepiktumas, nekerštingumas… Blogos emocijos žlugdo.

Optimistai, geranoriški žmonės rečiau serga, ilgiau sveikiau gyvena, todėl mes turime būti geresni vienas kitam. Tai yra pagrindinis dalykas. Mokėkime atleisti, nesvarbu, kad įžeidė, užgavo.

Iš kiekvieno priešo reikia pasidaryti draugą. Labai gerai, kai žmogus turi daug nuoširdžių draugų, su kuriais leidžia laiką, pasikeičia energija. Tai yra sveikatos pagrindas.

Labai svarbu meilė. Kartais matosi, kad štai kaip reiktų, kad tą žmogų dažniau kas nors apsikabintų. Tie žmonės, kurie gyvena santarvėje, meilėje, ilgiau ir laimingiau gyvena.

Visi mes pasensim ir numirsim, bet reikia žiūrėti, kokia yra gyvenimo kokybė. Ar tai kančia, kai nieko nesinori, ar tai gėris.

Aktyvi veikla ir malda ar meditacija

Mokymasis, domėjimasis, dalyvavimas įvairioje veikloje – labai svarbu. Jei nenorima susirgti demencija, reikia eiti klausytis gerų paskaitų, žiūrėti gerus filmus, žaisti žaidimus, eiti į parodas, vykti į keliones.

Jei bus sėdima ir žiūrima kokia „Kakadu“, tai nieko gero nebus. Galva turi dirbti. Kad susikurtų tarp neuronų naujos jungtys. Aktyvi veikla yra psichinės sveikatos pagrindas. Genetinę predispoziciją galima stabdyti. Yra daug pavyzdžių, kaip sveiku gyvenimo būdu tai yra pristabdoma.

Svarbu streso įveikimas. Jei neįmanoma kitaip, tai jau kartais geriau ir vaistų pavartoti, bet neleisti stresui mus žlugdyti. Nuoširdžiai tikintys žmonės turi santykį su kosmine energija, su tuo, ką vadiname Dievu, melsdamiesi medituoja ir taip sumažina streso lygį. Tikintys žmonės gyvena žymiai ilgiau ir kokybiškiau, o jei serga, tai lengviau.

Jei žmogus netiki į Dievą, gali medituoti, yra labai daug meditacijos formų ir reikia praktikuoti. Nereikia gėdytis eiti pas psichologą ar psichoterapeutą.

Tinkamas darbas

Profesijos pasirinkimas yra labai svarbus dalykas. Jei profesija, darbas tinka, yra kaip hobis, tai yra ilgaamžiškumo pagrindas. Jei žmogų darbas tiesiog krato, tai, vadinasi, ir žlugdo. Ilgiau ir kokybiškiau gyvena pediatrai, nes jie myli vaikus, gydo ir jiems tai patinka.

Kai kurie tapytojai, skulptoriai labai daug dirba, atrodo, atiduoda visas jėgas, dirba daug valandų per parą, bet gyvena ilgai.

Fizinis aktyvumas, sportas

Kūno sveikatai palaikyti pirmiausia svarbu fizinis aktyvumas. Mašinai reikia veikti, dirbti, reikia judėti. 150 minučių fizinio aktyvumo per savaitę yra mažai. Reikia per dieną 40 minučių judėjimo ir dar dukart per savaitę jėgos treniruotės.

Ką tas duoda? Kuriasi nauji kapiliarai. Tai yra labai svarbu. Treniruotės turi būti ritmingos, malonios. Štai valstiečiai daug dirba, tai jie turėtų gyventi po 120 metų, bet juk taip nėra. Reikia salės, žaidimų aikštelės, treniruočių, šokti, bėgti (jei geras oras, tai tik lauke). Taigi, 40 minučių per dieną sportuoti yra būtina, jei norima išlikti jauniems ir gražiems. Sportuojant yra sudeginami streso hormonai, mažėja įtampa, didėja atsparumas insulinui, o tai svarbu dėl svorio reguliavimo.

Yra atlikta studija: kinai stebėjo du milijonus žmonių ir nustatė, kad fizinis aktyvumas demencijos riziką sumažino 67 proc., Alzheimerio ligos – 65 proc., širdies ir kraujagyslių ligų – 53 proc. Taigi fizinis aktyvumas yra ypatingai svarbus dalykas.

Gera mityba, saulė, ligų vengimas

Kitas dalykas – mityba. Yra daugybė nuomonių ir teorijų. Visos dietos duoda rezultatus, jei laikaisi. Mes dabar krypstame į Viduržiemio jūros dietą. Angliavandeniai labai ribojami, piramidės apačioje – daržovės, jūros produktai, alyvuogių aliejus kaip pagrindas. Tokia dieta galima labai pataisyti sveikatą.  

Saulė yra vienas iš geros sveikatos faktorių. Nuo jos gaminasi vitaminas D, kuris yra labai svarbus. Reikia saulės, bet ne per daug, nes gali susidaryti odos vėžys.

Labai svarbu vengti ligų. Virusinių, bakterinių ligų reikia saugotis. Būtina tikrintis profilaktiškai, tikrintis pagal siūlomas programas. Laiku nustačius ligą, išvengiama daug tragiškų pasekmių.

Papildų vartojimas

Kartais be reikalo paniekinamai žiūrime į maisto papildus. Tuos, kurie yra mediciniškai įrodyti kaip efektyvūs, vartotini. Omega-3, kofermentas Q-10, resferetrolis – juos reikia vartoti, nes padeda išvengti tam tikrų ligų. Žinoma, reikia vartoti su protu, neperdozuoti.

Bosvelijos augalo ekstraktas (frankincencas) vartojamas kaip vaistas daugelyje šalių. Yra nustatyta, kad jis slopina lėtinį uždegimą, kurio neparodo kraujo tyrimai (leukocitai, nusėdimas ir kt.). Toks lėtinis uždegimas sendina ir veda į Alzheimerio ligą. Bosvelijos preparatų nėra daug, jie gana brangūs. Sąnarių ligos, stuburo jungiamojo audinio patologijos yra jais gydomos. Bosvelija su ginkobiloba labai gerai nuo senėjimo. Jei dar vartotume Omega-3, Omega-6 ir Omega-9, tai gautume labai neblogą rezultatą.

Pirtis

Suomių mokslininkai 20 metų tyrė pirties įtaką sveikatai. Tiriamieji į pirtį (90 laipsnių) ėjo 4 kartus per savaitę. Gauti labai geri rezultatai. Tik vienas minusas – nuo karščio vyrams sumažėja spermatozoidų judrumas. Jeigu ruošiamasi šeimos pagausėjimui, į tai reiktų atkreipti dėmesį. Pirtis padidina autofagiją (suirusių ląstelių susinaikinimą), kaip ir intervalinis valgymas. Pirtis padidina karščio baltymų, kurie veikia kaip antioksidantai, išsiskyrimą. Pirtis skatina azoto oksido išsiskyrimą, o jis yra cheminis junginys, kurį gauname, kai geriame viagrą arba širdį plečiančius vaistus.

Taigi pirtis veikia kaip afrodiziakas, taip pat gerina kraujotaką. Žinoma, jei žmogus serga onkologine liga arba yra ką tik nuo jos pasveikęs, su pirtim reiktų atsargiai.

Sveikata – iš žarnyno

Tinkamas tuštinimasis

Sveikata eina iš žarnyno. Pirmiausia, tuštintis reikia ne sėdint, o tupint. Išmatų užsilaikymas pavojingesnis nei viduriavimas. Dėl blogos defekacijos pozos ir hemorojus vystosi.

Kaip gydomas vidurių užkietėjimas? Skaidulų reikia vartoti, skysčių pakankamai gerti. Būtina defekacijos kontrolė: negalima ilgai sėdėti tualete, negalima kentėti. Jei jau užsinorėjai, tai reikia ir eiti. Jei nėra sąlygų, reikia jas susikurti. Vartoti probiotikus ir prebiotikus. Būti fiziškai aktyviems.

Skaidulos

Skaidulos yra labai svarbus dalykas. Jomis žarnyne maitinasi gerosios bakterijos, kurios sudaro mūsų sveikatos pagrindą. (Dabar plinta gydymas sveikų fekalijų kapsulėmis. Išgydo daug mirtinų ligų.)

Tirpiųjų skaidulų yra brokoliuose, briuselio kopūstuose, pupelėse, špinatuose, avižiniuose dribsniuose,  bananuose, abrikosuose ir kt.

Netirpiosios skaidulos yra kitokios, jos eina per visą žarnyną, nesirezorbuoja, palaiko peristaltiką, padeda išeiti toksinams, palaiko šarmų ir rūgščių pusiausvyrą. Jų yra žaliose lapinėse daržovėse, grūdinėse kultūrose, riešutuose ir kt. 

Yra svarbu žarnyne sukurti tinkamą mikroflorą bakterijoms tarpti, išgyventi ir augti. Būtent tokią mikroflorą gali palaikyti reguliarus skaidulinio maisto vartojimas. Reikia valgyti vaisius ir daržoves ir kuo įvairesnių spalvų.

Bakterijos

Porphyromonas ginginalis – šių bakterijų labai daug turi ligoniai, sergantys Alzheimerio liga. O jos tarpsta ant dantenų. Taigi, dantų valymas, parodontozės gydymas, dažnas ėjimas pas stomatologus  yra labai reikalingas, sveikas dalykas, ypač svarbus smegenų sveikatai. Burnos higiena yra vienas iš svarbiausių dalykų.

Elicobakter pylori bakterijos gyvena žmonių skrandžiuose, kai kada sukelia opą. Kai yra opa, tada tas bakterijas reikia naikinti, nes jos veikia skrandžio ir dvylikapirštės žarnos gleivinę.

Bakterijos būna aerobinės (gyvena naudodamos deguonį) ir anaerobinės (deguonis nebūtinas, pasiima energiją iš ląstelių veiklos). Kai kada anaerobinės bakterijos sukelia blogą burnos kvapą, o tai rodo, kad yra disbakteriozė, bakterijų gyvensenos pakitimas. Blogo burnos kvapo neturi būti. Kartais blogas kvapas būna ir dėl kitų ligų, medžiagų apykaitos sutrikimų, pvz., sergant diabetu, sergant virškinamojo trakto ligomis, kvėpavimo sistemos susirgimais, sinusitu, faringitu, opomis. Bet dažniausiai blogas kvapas susijęs su burnos disbakterioze.

Mikrobai

Mikrobai gyvena visur. Ne tik storajam ir plonajam žarnyne, ne tik skrandyje ar burnoje. Yra mikrobų genitalijose, sinusuose, net širdyje būna. Žmogus yra nesterilus. Žmoguje yra maždaug du kilogramai mikrobų, t. y. maždaug tiek, kiek yra galvos smegenų. Mikrobai su žmogumi sugyvena. Jei iš žmogaus pašalintume visus mikrobus, tai jis nukristų negyvas. Mikrobai būtini. Mes juos maitiname, jie mums duoda tam tikrą poveikį. Jų yra įvairių rūšių: bakterijos, grybai, arhėjos, virusai, bakteriofagai ir kt.

Kodėl jie mums yra svarbūs? Imuninė sistema priklauso nuo mikrobų. Be  mikrobų nėra imuniteto. Kieno yra gera mikrobiota, tas kovidu, gripu nesuserga. Mikrobai detoksijuoja, turi priešuždegiminį poveikį, gamina neurotransmiterius, Daugumą neuromediatorių gamina ne galvos smegenys, o bakterijos. Štai seratoniną, laimės hormoną, 90 procentų gamina bakterijos, esančios žarnyne. Jeigu pilvas sveikas, jokios depresijos ir nerimo neturėtų būti.

Mikrobiota

Patologinės formos, kurias tiesiogiai paveikia mikrobiotą: aktyvumo bei dėmesio sutrikimas, autizmas, lėtinis nuovargis, nerimas, depresija, nemiga, Tureto sindromas, šizofrenija, demencija, nutukimas. Somatinė patologija: astma, alergija, jautrumas maistui, potraukis kai kuriems maisto produktams, antsvoris, vidurių užkietėjimas, viduriavimas, celiakija, dirgliosios žarnos sindromas, egzema, kandidozė, herpis.

Kaip puoselėti mikrobiotą? Reiktų vartoti skaidulas − tirpias ir netirpias. Sultys nesveika, nes per daug cukraus, reiktų valgyti visą vaisių. Reikia valgyti fermentuotą maistą. Sveika kombučia, rauginti kopūstai ir agurkai, rauginti vaisiai, jogurtas. Vengti angliavandenių. Sveiki riebalai yra gerai: didesnis gerasis cholesterolis, geresnės kognityvinės funkcijos. Arbata, vynas, kava, šokoladas – saikingai reikalingi. Vartoti prebiotikus (nevirškinami skrandyje, juos turi perdirbti bakterijos). Valgyti svogūnus, česnakus, porus, smidrus, kiaulpienes. Gerti švaraus vandens. Taikyti intervalinį valgymą.