Ką daryti, kad atsirastų naujų darbo vietų?
Ką daryti, kad iš mirties taško niekaip nepajudanti ir naujų gamyklų statybų pradžios vis dar nesulaukianti Kėdainių laisvoji ekonominė zona (LEZ) sulauktų investuotojų ir atsirastų žmonėms naujos darbo vietos? Pasirodo, dviračio išradinėti visai nereikia, nes jis jau išrastas. Siekiant išjudinti Kėdainių LEZ‘ą bent jau pirmai pradžiai būtų galima pasinaudoti sėkmingai veikiančių LEZ‘ų patirtimi. Ką reikėtų daryti Kėdainiams, gali patarti net ir sėkmingai dirbantys kaimynai. Vienas iš sėkmingiausių pavyzdžių – Kauno LEZ. Ko Kėdainius gali pamokyti ir ką gali patarti Kauno LEZ vadovas Vytautas Petružis?
Vienas sėkmingiausių
Sakysite, kodėl naudingų patarimų reikėtų klausti V. Petružio? Atsakymas paprastas – todėl, kad Kauno LEZ dirba ypač sėkmingai: čia veikia daugybė gamyklų, sandėlių bei terminalų, vienas po kito dygsta nauji statiniai, o dar šiais metais, ko gero, bus pradėta statyti ir pirmąjį biurų pastatą.
Sėkmingai veikiančio Kauno LEZ, turinčio 24 klientus, vadovas Vytautas Petružis minėjo – orientuojamasi ne tik į gamybą, logistiką bei kitas užmiesčio zonai būdingas veiklos sritis.
Kauno LEZ valdytojų planuose – sukurti modernių biurų kompleksą, kuriame galės įsikurti tos bendrovės, kurioms visai nėra būtina brangiai nuomotis patalpas miesto centre.
Pasak V. Petružio, jau šį rudenį turėtų prasidėti pirmojo biurų pastato, užimsiančio apie 5 tūkst. kvadratinių metrų, statybos.
Siūlo įvertinti stipriąsias puses
Paklausus, ką galėtų patarti niekaip iš mirties taško nepajudančio Kėdainių LEZ vadovams, V. Petružis susimąstė. Jis minėjo – Kauno LEZ sėkmę lėmė šio miesto specifika, geografinė padėtis, tiek ir aukštųjų mokyklų orientavimasis į technologijas, paruošimą pakankamą specialistų kiekį.
„Manau, jog Kėdainiams reikia ieškoti stipriųjų pusių. Manau, viena jų – šiame regione išsiplėtojusi chemijos pramonė, nuo sovietmečio veikianti „Lifosa“. Ši specifika gali būti ir naudinga, į šią LEZ galėtų ateiti būtent chemijos pramonės srityje dirbantys investuotojai, kurių galbūt purtosi kiti miestai, tereikia kryptingai dirbti juos pritraukiant. Chemijos pramonė gali būti ir pakankamai švari, neteršianti aplinkos, juk dabartinės technologijos labai toli pažengusios“, – sakė Kauno LEZ valdančios bendrovės vadovas.
V. Petružis akcentavo, prie Kėdainių LEZ patrauklumo didinimo, sukuriant jos išskirtinumą galbūt net sumažinant mokesčius turėtų prisidėti ne tik Vyriausybė, bet ir rajono savivaldybė. Tik tada pavyks pasikviesti rimtas, milžinišką finansinį potencialą turinčias bei plėtrą planuojančias užsienio kompanijas.
„Esama investuotojų, ypač iš Skandinavijos šalių, kurie mieliau plečiasi mažesniuose miestuose, bet ne didmiesčiuose. Vienas tokių pavyzdžių – Marijampolės LEZ, sugebėjęs pasikviesti vieną labai rimtą investuotoją“, – sakė V. Petružis.
Sėkmingai veikiančio Kauno LEZ vadovas tikino – Kėdainiams reikia išsamiai įvertinti visus savo pliusus bei minusus, atlikti vietinės situacijos analizę.
Vienas iš svarbiausių veiksnių, į kuriuos kreipia dėmesį potencialūs investuotojai, – darbo jėga, jos gausumas bei kvalifikaciniai gebėjimai.
„Manau, reikėtų išanalizavus vietos specifiką iškelti turimos darbo jėgos privalumus. Tikiu, kad šie procesai jau pradėti, o vieną iš priežasčių, dėl ko Kėdainiuose nematome akivaizdesnio postūmio, galėčiau įvardyti centralizaciją“, – sakė Kauno LEZ vadovas V. Petružis.
Situaciją vadina apgailėtina
Kalbinti vietos politikai pripažino – ankstesnės kalbos apie galimybę Kėdainiams pritraukti galingų investuotojų, jų kuriamomis darbo vietomis bei sumokamais mokesčiais sukurti gerovę liko tik tuščiais plepalais. Regis viskas, ko reikėtų, jau padaryta, investuotos milžiniškos sumos, tačiau, ko gero, trūksta politinės valios, kad procesai pagaliau pajudėtų iš mirties taško.
„Į LEZ‘o kūrimą investuoti didžiuliai europiniai ir savivaldybės pinigai – 22 milijonai litų ES lėšų ir apie 2 milijonai litų savivaldybės. Už tokią pinigų sumą buvo galima labai daug ką padaryti. Neabejojome, kad investicijos tikrai atsipirks: kursis naujos gamyklos, fabrikai, verslo įmonės, naujos darbo vietos. Pramoniniame parke nutiesti tinklai, komunikacijos, asfaltuotos gatvės ir keliai. Tačiau mane šiandieninė situacija baugina. LEZ parkas merdėja. Jau keleri metai nieko naujo, o esama infrastruktūra neprižiūrima ir apleista. LEZ‘o savininkai, kuriems parkas (valstybės matymu) buvo kaip ir „padovanotas“ administravimui, įsipareigojo per penkerius metus sukurti šimtus darbo vietų ir pritraukti milijonus investicijų, tačiau praėjo daugiau kaip pusė laiko, o rezultatas, deja, nulinis. Pinigai kaip į balą. Šiandien jau aišku, kad net ir tos verslo įmonės, su kuriomis jau buvo pasirašytos pirminės sutartys, dėl kūrimosi kažkur dingo. Susidaro įspūdis, kad nepakankamai ar atmestinai dirbama visais lygmenimis: ministerijos, LEZ‘o savininkų ir savivaldybės, nes visų jų atstovai įeina į įmonės valdybą. Todėl ir turime dabartinę apgailėtiną situaciją, o viskas galėjo būti kitaip – naujos įmonės jau galėjo pastiprinti Kėdainius naujomis darbo vietomis, įplaukomis į biudžetą ir mūsų visų gyvenimo kokybės gerinimu“, – sakė buvusi Kėdainių vicemerė, rajono Tarybos narė Nijolė Naujokienė.
Už neveiklumą gresia baudos
Kėdainių LEZ valdytojai turi kaip įmanydami suktis iš padėties, ieškoti investuotojų, kad pagaliau dykrose imtų kilti pirmieji, investuotojų pastatai. Juolab įsipareigojimai Vyriausybei – nemenki.
Po 5 metų nuo sutarties įsigaliojimo į infrastruktūrą, LEZ yra įsipareigojusi, kad bus investavusi ne mažiau kaip 14 480 eurų, sukurtų darbo vietų skaičius bus ne mažesnis, kaip 375, o įmonių investicijos LEZ sudarys ne mažiau kaip 19 549 350 eurų.
Po 10 metų nuo sutarties įsigaliojimo į infrastruktūrą LEZ yra įsipareigojusi, kad bus investavusi ne mažiau kaip 28 962 eurų, sukurtų darbo vietų skaičius zonoje bus ne mažesnis kaip 750 ir per likusį sutarties galiojimo laikotarpį darbo vietų skaičius zonoje nesumažės. Zonos įmonių investicijos zonoje sudarys ne mažiau kaip 39 098 702 eurų.
Nors pernai Kėdainių LEZ oficialiai veikė dvi įmonės, darbo vietų tuomet jos nebuvo sukūrusios dėl infrastruktūrinių klausimų.
Jeigu Kėdainių LEZ nustatytu laiku neatliks nurodytų investicijų, privalės mokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo neatliktų investicijų sumos už kiekvieną uždelstą dieną.
Neužtikrinus sutartyje numatytų įsipareigojimų ir nepašalinus pažeidimų per Vyriausybės įgaliotos institucijos nurodytą protingą terminą, bendrovė privalės sumokėti 144 eurų baudą už kiekvieną dieną, skaičiuojamą nuo Vyriausybės įgaliotos institucijos rašte nurodyto termino suėjimo dienos, kol nurodyti pažeidimai nebus pašalinami.
