Ką daryti, jei sudužo gyvsidabrio termometras?
Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, siekiant uždrausti naudoti pavojingas medžiagas, gyvsidabrio termometrai į rinką netiekiami. Šiuo metu vaistinėse galima įsigyti termometrų be gyvsidabrio, skaitmeninių, infraraudonųjų spindulių, kurie greitai ir tiksliai matuoja kūno temperatūrą. Tačiau daugelis savo namuose vis dar laikome gyvsidabrio termometrus manydami, jog jie kūno temperatūrą matuoja tiksliausiai.
Ne vienam teko susidurti, kai netyčia toks termometras išsprūsta iš rankų ant žemės ir sudūžta. Ką tokiu atveju daryti? Kokių atsargumo priemonių imtis?
Pavojingas sveikatai
„Gyvsidabriniai termometrai greitai sudūžta ir gyvsidabris, kurio termometre yra iki 25 gramų, pasklinda kambaryje. Gyvsidabris nuodingas sunkusis metalas, kuris kambario temperatūroje garuoja, o jo garai žmogui yra pavojingi“, – teigia NVSC prie SAM Kauno departamento Kėdainių skyriaus vedėja Ona Šulcienė.
Pasak jos, gyvsidabris į žmogaus organizmą patenka kvėpuojant, kuomet ore yra gyvsidabrio garų, todėl labai svarbu laiku surinkti gyvsidabrį, kad jo garai neįsiskverbtų į medžio, tinko ar kitų medžiagų plyšelius ir pastoviai negaruotų.
Kokių priemonių imtis?
„Pabirusių gyvsidabrio rutuliukų negalima valyti grindų pašluoste, nes taip galima padidinti gyvsidabrio garavimo paviršių. Pirmiausia reikia surinkti gyvsidabrio rutuliukus į popierinį vokelį, o smulkesnius surinkti pleistru, nes prie pleistro gyvsidabrio lašeliai gerai prilimpa.
Renkant gyvsidabrį reikia užsidėti vienkartines pirštines ir medicininę kaukę. Surinktą gyvsidabrį reikia įdėti į stiklainį, užpilti vandeniu, sandariai uždaryti ir nuvežti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę.
Surinkus gyvsidabrio rutuliukus, vietą, kurioje buvo pasklidęs šis metalas, reikia išvalyti muilo ir sodos vandens tirpalu, po to išplauti 0,2 proc. kalio permanganato tirpalu ir gerai išvėdinti. Patalpas dar kartą reikia išplauti karštu 70–80 laipsnių temperatūros muilo ir sodos tirpalu ir po to viską perplauti vandeniu.
Gyvsidabris garuoja, todėl labai svarbu gerai vėdinti patalpas. Kad gyvsidabris greičiau išgaruotų, rekomenduojama patalpą pašildyti iki kiek galima aukštesnės temperatūros (30–40 °C), po to gerai išvėdinti. Ar patalpose neliko gyvsidabrio garų, galima nustatyti tik atlikus laboratorinius tyrimus“, – teigia O. Šulcienė ir priduria, jog ilgą laiką veikiant net ir nedidelei gyvsidabrio koncentracijai, jis kaupiasi smegenyse ir yra ypač pavojingas vaikams.
„Gali atsirasti irzlumas, galvos svaigimas, jaučiamas metalo skonis burnoje, atsiranda nemiga, sumažėja raumenų jėga, gali imti kristi svoris“, – informuoja O. Šulcienė.
Ekstremalių įvykių negauta
Pasidomėjus, ar šiemet sulaukta pranešimų apie ekstremalius įvykius dėl gyvsidabrio išsiliejimo, O. Šulcienė patikino, jog tokių atvejų šiemet nebūta.
„Žmonės, sudaužę medicininį gyvsidabrinį termometrą, turėtų kreiptis bendruoju pagalbos telefonu 112 ir gaus visą informaciją kaip elgtis. Jei įregistruojamas ekstremalus įvykis dėl gyvsidabrio, atliekami laboratoriniai tyrimai, jei ne, tai gyventojai patys gali išsikviesti laboratoriją ir bus atliekami mokami tyrimai“, – informuoja O. Šulcienė.
Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Kauno skyrius įsikūręs Aušros gatvėje 44, tel. (8 37) 33 16 72.
Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę Kėdainiuose rasite J. Basanavičiaus g. 97A, tel.: 8 682 55 784; 8 682 55 780.
