Jubiliejų mininčią Labūnavą aplankė žymusis istorikas Alfredas Bumblauskas
Istorikas profesorius Alfredas Bumblauskas apžiūrėjo žymiausias Labūnavos krašto vietas./ Labūnavos bendruomenės centro nuotr.
Šiais metais Labūnava mini apvalų 660-ąjį jubiliejų. Aktyviausi miestelio bendruomenės nariai parengė projektą, kuriame numatyti trys šventiniai renginiai. Pirmąjį susibūrimą labūnaviškiai dedikavo savo mylimo krašto istorijai – pristatė senųjų fotografijų parodą, drauge su garsiais svečiais surengė ekspediciją po žymiausias Labūnavos vietas, klausėsi paskaitos bei šventinio koncerto.
Kviečia stabtelėti lauko parodoje
Vietos gyventojus bei miestelio svečius Labūnavos parke sutinka atvira lauko paroda, kurioje eksponuojamos senosios Labūnavos nuotraukos.
„Visus kviečiame susipažinti su senąja Labūnava, – parodą trumpai pristato Labūnavos bendruomenės centro pirmininkė Rita Karnilavičienė. – Šioje ekspozicijoje pamatysite nuotraukas, kuriomis pasidalino senieji gyventojai, taip pat išvysite fotografijas, išsaugotas Labūnavos mokyklos muziejaus albume.“
Pašnekovė atkreipia dėmesį, jog Labūnava sparčiai augti pradėjo kolektyvizacijos laikotarpiu, kai čia iš aplinkinių vietovių buvo sukeliami gyventojai.
„O iki tol Labūnavoje tebuvo kelios trobos, – sako R. Karnilavičienė. – Nuotraukose norėjome parodyti senuosius namus, pastatus, dvarvietę, kur dabar tėra išlikęs dvaro bokštas. Yra kadrų, užfiksuotų ir prieš 50–60 metų.“
Po Labūnavą – su įžymybe
Labūnaviškių parodą apžiūrėjo ir miestelį jubiliejinio renginio metu aplankęs žymusis Lietuvos istorikas, profesorius Alfredas Bumblauskas, drauge su kolege istorike, daktare Barbara Stankevič, o juos lydėjo Kėdainių daugiakultūrinio centro vadovė, istorijos mokytoja ekspertė Audronė Pečiulytė.
„Su svečiais leidomės į trumpą nacionalinę ekspediciją Labūnavos krašte, – toliau tęsia bendruomenės centro pirmininkė R. Karnilavičienė. – Aplankėme mūsų parapijos – Dievo Apvaizdos bažnyčią, įkurtą dvarininkų Zabielų memorialinėje koplyčioje, paskelbtoje regioniniu architektūros ir istorijos paminklu.
Koplytėlės rūsyje palaidoti Zabielos. Taigi nusileidome į požemius, kuriuose ir ne kiekvienas labūnavietis yra pabuvojęs.“
Akmuo mena pagonybę
Toliau svečių maršrutas driekėsi link žymiojo Labūnavos dvaro bokšto, prie kurio, kaip primena pašnekovė, 1946 metais buvo sušaudyti partizanai.
Taip pat istorinę atmintį branginantys keliautojai stabtelėjo prie gerokai toliau nuo kelio esančio, todėl ne kiekvieno pastebimo dar vieno to paties dvaro bokšto. Tiesa, šis statinys jau yra privatizuotas.
„Apsilankėme Ansainių kaime, kur apžiūrėjome šviesios atminties tautodailininko Adomo Ganusausko akmenyje iškaltą buvusio kaimo žemėlapį, – pasidalina pašnekovė. – Svečiams parodėme ir vietos žmonių atrastą ypatingą akmenį, kuris, istorikų nuomone, galbūt netgi siekia pagonybės laikus. Šiame akmenyje matyti duobutė – panaši į pagonybės simbolį.“
Sergi istorinę atmintį
R. Karnilavičienė džiaugiasi, kad Labūnavoje puoselėjama ir saugoma krašto istorija. Išnykusios ar benykstančios vietovės įamžinamos gatvių pavadinimuose.
„Labūnavos miestelio gatvės pavadintos išnykusių ar vis dar tebeesančių, tačiau jau tik kelias trobas beturinčių kaimų pavadinimais: Linelių, Butkiškių, Sičionių, Servydgalių, Puzaičių ir kitais“, – vardija labūnaviškė.
Paskaita ir koncertas
Šventinę dieną, skirtą Labūnavos krašto istorijai atminti, po ekskursijos tęsė svečių istorikų publikai surengta paskaita ir įsimintiną reginį dovanojusio Veliuonos kultūros centro senovinių šokių studijos „Saltare festum“ tetralizuota programa „Karūnos kaina“.
Prieš akis – du renginiai
Labūnavos bendruomenės centro projektas „Labūnavai 660“ kraštiečius dar pakvies į du renginius – birželį ir liepą.
„Minint Jonines, planuojame pastatyti ir atidengti atminimo suoliuką Labūnavos bendruomenės centro įkūrėjui Jonui Kondrotui, – pasidalina R. Karnilavičienė. – O liepos 27-ąją, per Onines, planuojame didįjį Labūnavos jubiliejaus renginį, kuriame laukia ir skambus koncertas, ir įvairiausi amatininkai, ir daugybė kitų linksmybių visiems svečiams.
Taip pat šio projekto metu ketiname sukurti savo kulinarinio paveldo produktą, kurį lydėtų edukacija. Tikimės šią naujieną pristatyti per Onines.“
10 Komentarai
Čia tas,kur nerado nepriklausomybės akto,o Mažilis,nors ir ne toks garsus -rado iškart.
Kad gieda lndsberginių chore ir su kitu choristu Jakilu po Nemuną už gerą atlygį irstėsi ?
Geriausi istorijos žinovai tai garsiausias Kėdainių suvirintojas ir jo boba Jolka. Abu stipriai kliedi.
Geriausiai konservai zino kgbistus, kacapu slaptintojus
Bučiau apsilankęs renginyje
1975 su studentų statybinių būriu dirbome Labunavoje vasarą vadovaujami H. Kretavičiaus. Daug šiltų atsiminimų ir nuotraukų.
1975 su studentų statybinių būriu dirbome Labunavoje vasarą vadovaujami pirmininko H. Kretavičiaus. Daug šiltų atsiminimų ir nuotraukų.
ar Bumblauckis ką žino apie Henriką Kretavičių?Tasai ne plaukstė upėmis,o kėlė Labūnavą.
Istorijos falsifikatorius, pliurpia pagal subingalvių pageidavimus!
Durnelis turbut raše