Jubiliejų palydėjo kūrybiniais posmais
Kėdainių daugiakultūriame centre draugų ir gerbėjų apsuptyje solidų 90-ties metų jubiliejų kūrybiniais posmais palydėjo Kėdainių krašto garbės pilietis ir šio krašto kultūros premijos laureatas, literatas ir kino studijos „Mėgėjas“ įkūrėjas Vitolis Laumakys.
Mėgo suomių pasakas
Visuomet aštria plunksna kasdienybės įvykius fiksuojantis menininkas patikino, jog kūryba jo gyslose pulsavo nuo pat mažens.
„Niekada nesistengiau būti labai konkretus. Abstraktus pasaulio pažinimas pas mane – iš vaikystės. O viskas prasidėjo nuo knygų skaitymo.
Mėgau suomių tautų, Brolių Grimų, Haufo pasakų knygas, kurios buvo ne šiaip sau pasakaitės, o knygos nuo pat vaikystės. Nepaprastai patiko M. de Servanteso „Don Kichotas“.
Kurti pats pradėjau sulaukęs dešimties metų. Mano manymu, tą paskatino mano tėtis, kuris buvo artistas, rašė eilėraščius. Matydamas jo darbus ir aš susigundžiau.
Pirmoji mano rašliava – apie savininką to namo, kuriame mes gyvenome. Aš ją ir iki dabar kuo puikiausiai atsimenu, bet eilėraštis, kaip bebūtų gaila, neišliko.
[quote author=“V. Laumakys“]Ne kartą esu girdėjęs tokį pasakymą, jog poezija baigiasi sulaukus 50 metų. O aš dar turiu vieną poezijos knygą, maždaug 120 puslapių, kurią noriu išleisti ir parodyti, ką galime ne po 50, o po 90 metų.[/quote]
Būdamas 13–14 metų parašiau 12 ar 13 skyrių prozos kūrinį „Diena klasėje“. Galiu pasidžiaugti, kad iki šių dienų išlaikiau šią paties rankomis išleistą knygelę, kuri reprezentavo mūsų klasę.
Tiek ten to kūrybinio protelio buvo, bet dabar, kada ją skaitau, pagalvoju, kad taip, kaip kad ten, sulaukęs garbaus amžiaus nepadaryčiau“, – pasakoja V. Laumakys.
Įsispraudė kinas
„Nuo 1961 metų, kada atvykau gyventi į Kėdainius, kūrybinius impulsus skatino šalia rašymo mano gyvenime įsispraudęs kinas.
Iš pradžių labiausiai vertinau poeziją, vėliau mano kūryboje atsirado daug socialinių, politiškų, ar kaip ten kitaip pavadinti, pastebėjimų. Tai buvo tarsi antrasis mano kūrybinis žaidimas, tik jau aukštesnėje klasėje.
Dar ir dabar visą laiką sukasi smegenys, ramiai miegoti nemoku“, – prisipažįsta V. Laumakys.
Pristatys dar 5 knygas
„Ne kartą esu girdėjęs tokį pasakymą, jog poezija baigiasi sulaukus 50 metų. O aš dar turiu vieną poezijos knygą, maždaug 120 puslapių, kurią noriu išleisti ir parodyti, ką galime ne po 50, o po 90 metų.
Manęs laukia dar vienas literatūrinis vakaras, kurio metu, be šios poezijos knygutės, pristatysiu dar keturias savo knygas“, – pabrėžia V. Laumakys.
V. Laumakys mano, kad tikriausiai artimumas moteriškai sielai (kūrėjas buvo labai prisirišęs prie savo mamos) ir sušvelnino jo charakterį.
[quote author=“V. Laumakys“]Būdamas 13–14 metų parašiau 12 ar 13 skyrių prozos kūrinį „Diena klasėje“. Galiu pasidžiaugti, kad iki šių dienų išlaikiau šią paties rankomis išleistą knygelę, kuri reprezentavo mūsų klasę.[/quote]
Svečių netrūko
Į visiems kraštiečiams atvirą kūrybos vakarą Daugiakultūriame centre pasveikinti gerbiamojo menininko rinkosi poeto artimi draugai, giminaičiai, Kėdainių rajono savivaldybės meras Valentinas Tamulis, vicemeras Paulius Aukštikalnis bei kiti rajono savivaldybės atstovai, pirmojo šaukimo (1990–1994) ir dabartiniai Kėdainių rajono tarybos nariai, „Rotary“ klubo nariai, kultūros įstaigų vadovai, Kėdainių PSPC ir ligoninės darbuotojai.
Stebėjo filmą
Šventiniame renginyje vakaro šeimininkas V. Laumakys dalijosi savo įdomaus ir spalvingo gyvenimo istorija, kuri persipina su ilgamete visuomenine ir kūrybine poeto veiklą.
Jubiliatas linksmai ir nuoširdžiai dalijosi prisiminimais bei mintimis.
Renginio metu buvo parodytas V. Laumakio sukurtas filmas „Aristavos raguotis“ bei pristatyta kūrėjo išleistų knygų parodėlė.
[#gallery=2204#]
