„Jorija“ paminėjo solidų jubiliejų (FOTOGALERIJA)
Kėdainių kultūros centro folkloro ansamblis „Jorija“ paminėjo 45 metų jubiliejų./Aldo Surkevičiaus nuotr.
Džestina BORODINAITĖ
Kėdainių kultūros centro Vilainių skyrius aidėjo nuo skambių muzikos akordų, nuotaikingų dainų ir gausių plojimų – čia vyko Kėdainių kultūros centro folkloro ansamblio „Jorija“ 45 metų jubiliejaus šventė. Jubiliejiniame renginyje „Jorijos“ kolektyvą ir jo vadovę Reginą Lukminienę, smagiai drauge muzikuojančius jau penktą dešimtmetį, pasveikino, už smagias dainas bei gerą nuotaiką įvairiuose renginiuose dėkojo ir smagiai muzikuoti dar ne vieną dešimtmetį linkėjo Kėdainių rajono savivaldybės atstovai, bičiuliai ir kiti garbūs svečiai. Šventiniame renginyje prisimintos veiklos akimirkos, skambėjo ne tik jubiliejų mininčio „Jorijos“ kolektyvo, bet ir svečių – folkloro ansamblių: „Verdenės“ iš Pakruojo, „Sūduonios“ iš Kazlų Rūdos, „Žiedupės“ iš Krakių kultūros centro ir „Seklyčios“ iš Akademijos kultūros centro, dainos.
Repertuare – daugiau nei 50 kūrinių
Folkloro ansamblis „Jorija“ savo veiklos pradžią skaičiuoja nuo 1977 metų ir nuo to laiko aktyviai koncertuoja.
45 metų gyvuojantis ansamblis išties turi kuo pasigirti – kolektyvo gyvavimo istorijos knygoje įrašytas ne vienas koncertinis pasirodymas.
Ansamblis, kuriame muzikuoja įvairių profesijų žmonės, yra nuolatinis Dainų švenčių, tarptautinių ir respublikinių folkloro festivalių, švenčių, kultūrinių renginių dalyvis, garsinantis Kėdainių vardą ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, dalyvavo tarptautiniuose folkloro festivaliuose „Baltika“, „Atataria lamzdžiai“, „Lingaudala. Kupos kelias“, lietuvių dainuojamojo folkloro atlikėjų festivalyje-konkurse „Grįžulai“, o taip pat ir patys organizuoja festivalius.
2012 metais Kėdainių kultūros centre vyko R. Lukminienės sumanytas folkloro festivalis-koncertas „Iš Vidurio Lietuvos susiėję“, skirtas „Jorijos“ kūrybinės veiklos 35-erių metų sukakčiai paminėti, kitais metais išaugęs į respublikinį festivalį ir net pelnęs Kėdainių rajono savivaldybės konkurso „Kultūros versmė“ nominaciją „Metų įvykis“.
„Jorijoje“ 20–25 nariai, kolektyvo repertuare – daugiau nei 50 dainų, o kur dar žaidimai, šokiai.
Daugelio koncertinių programų sumanytoja – pati R. Lukminienė.
„Daugelį metų važinėjau po Kėdainių rajoną, užrašinėjau dainas, kraštotyrą, ir tai šiandien leidžia išlaikyti savo krašto gyvastį, mokant kolektyvą dainų, tautosakos, būdingos būtent Kėdainiams.
„Daugelį metų važinėjau po Kėdainių rajoną, užrašinėjau dainas, kraštotyrą, ir tai šiandien leidžia išlaikyti savo krašto gyvastį, mokant kolektyvą dainų, tautosakos, būdingos būtent Kėdainiams“.
R. Lukminienė
Užfiksuotą medžiagą pavyko įamžinti kompaktinėje plokštelėje „Margi dvarai“ (2005 m.), kurioje įrašytas Kėdainių krašto gyvasis folkloras – 9 ansamblio atliekamos dainos, ir išleistoje knygoje „Kėdainių krašto tautosaka, kraštotyros užrašai“ (2021 m.)“, – akcentuoja kolektyvo vadovė.
Pavadintas ne iškart
R. Lukminienė pažymi, kad kolektyvas, suburtas Kėdainių Mikalojaus Daukšos bibliotekos direktorės Janinos Matulienės iniciatyva, „Jorijos“ vardu pavadintas ne iš karto.
„Ansambliui „Jorijos“ vardas suteiktas tik 1987 metais, kuomet kolektyvas šventė savo kūrybinės veiklos 10-metį.
Tokį pavadinimą ansambliui pasiūlė šviesaus atminimo stomatologė Vida Morkūnaitė, kuriai šią idėja pasufleravo per vieną ekspediciją Krakių apylinkėse užrašyta liaudies daina.
O pats žodis „jorėti“ – reiškia augti, plisti, žaliuoti“, – kolektyvo pavadinimo prasmę paaiškina R. Lukminienė.
Keitėsi vadovės
Per ilgą ansamblio gyvavimą keitėsi vadovės ir priklausomybė: pirmąja kolektyvo vadove nuo 1977 iki 1983 metų buvo Marija Dalangauskienė, nuo 1983 iki 1987 metų ansamblio vadove dirbo Lidija Bucininkienė, nuo 1987 iki 1992 metų – Virginija Jankauskaitė- Savickienė, nuo 1992 iki 2005 metų – Onutė Auškalnienė, o nuo 2005 metų iki šiol – R. Lukminienė.
„Per 16 darbo su ansambliečiais metų daug gražių akimirkų išjausta, išgyventa.
Meilė folklorui subūrė įvairaus amžiaus ir profesijų žmones, kuriuos vienija ne tik daina, bet ir dešimtmečius trunkanti draugystė, lydinti juos ir repeticijose, ir koncertuose, ir bendrose kelionėse.
Ansamblis per savo ilgus veiklos metus atrado ne vieną gražią ir iki šiol puoselėjamą tradiciją.
Kartu paminime didžiąsias metų šventes, pagerbiame kiekvieną gimtadienį ar jubiliejinę sukaktį švenčiantį ansamblietį.
Šventiniame renginyje prisimintos veiklos akimirkos, skambėjo ne tik jubiliejų mininčio „Jorijos“ kolektyvo, bet ir svečių – folkloro ansamblių: „Verdenės“ iš Pakruojo, „Sūduonios“ iš Kazlų Rūdos, „Žiedupės“ iš Krakių kultūros centro ir „Seklyčios“ iš Akademijos kultūros centro, dainos.
Aut. past.
Ne vieną teko išlydėti ir Anapilin. Prisimenu šviesaus atminimo atsisveikinimą su Algimantu Kiseliūnu.
Vykdant jo prašymą, dainavome našlaičių, karines dainas. Buvo tokia ypatinga ir sakrali akimirka…
Vasarą repeticijas kartais rengiame neformalioje aplinkoje, gamtoje, tai leidžia atsipalaiduoti, suteikia galimybę pabendrauti, labiau vienas kitą pažinti“, – prisiminimais dalijasi ansamblio vadovė.
