Jonai užmarštin nenugrims
Jono vardo pristatinėti daug nereikia. Jį žino ne tik įvairiose šalyse, bet ir bene visuose žemynuose, tik skirtingai taria. Pavyzdžiui, braliukai latviai vyrus šiais vardais vadina Janiais, lenkai – Januszais arba Janais, rusai – Ivanais, ispanai – Juanais, anglai – John’ais, japonai – Yohane‘ais, afrikiečiai turi net keletą šio vardo variantų: Jan, Johan, Johann, Johannes, Hannes, Hans ir taip galima būtų vardinti dar daug ir ilgai. Aišku, jog kalbama apie lietuviškąjį JONĄ. Vardą, kuris vienintelis turi savo išeiginę dieną ir gilias jo minėjimo bei šventimo tradicijas.
Jonų yra, Janinų – ne
Teigiama, jog vardas Jonas yra hebrajų kilmės, kuris reiškia Jahvės (Dievo) išklausytas, palaimintas. Pirmą kartą jis buvo paminėtas Biblijoje.
Nors anksčiau Jonas buvo itin populiarus vardas, tačiau, laikui bėgant, jo populiarumas mažėjo.
Nepriklausomybės laikotarpiu šis vardas populiariausias buvo 1993 metais. Tada Lietuvoje net 270 gimusių berniukų buvo pavadinti Jonais. Nuo tų metų minėto vardo populiarumas ėmė mažėti ir 2001-aisiais šiuo vardu buvo pavadinta jau tik 120 berniukų. Tačiau palaipsniui vardo Jonas populiarumas vėl ėmė augti ir jau po 11 metų, 2012-aisiais, Jonais tapo 257 vaikai.
Nors vardo populiarumas ir augo, tačiau „Žilvičio“ bei „Varpelio“ darželių direktoriaus pavaduotojos jo nejaučia. Čia ikimokyklinę įstaigą šiuo metu lanko vos po vieną Jonelį.
„Joną turime tik vieną. Janinų, Jonių nėra visai. Dažniau pasitaiko Jorės. Bet kalbant apie senovinius vardus, mūsų įstaigoje yra Adelių, Kamilių, – „Rinkos aikštei“ sakė darželio „Varpelis“ direktorės pavaduotoja ugdymui Jolita Miliškevičienė. – Man asmeniškai labai gražu, kai tėveliai vaikams parenka senovinius vardus, tik gaila, kad kol kas mažai“.
„Žilvičio“ direktorės pavaduotoja ugdymui Jolanta Kijušienė stebisi, kad vėl sugrįžus prie senovinių vardų, darželyje jų vis tik pasitaiko gana retai.
„Mes turime tik vieną Jonuką iš 215 vaikų, o kitas išėjo, nes jau buvo priešmokyklinukas. Nei Jonių, nei Janinų neturime.
Aš pati dar buvau kažkada atkreipusi dėmesį, jog, atrodo, vaikų lyg ir nemažai, bet Jonų vos vienas kitas. Netgi buvo tokių metų, kad išvis darželyje jų nebuvo, – kalbėjo darželio „Žilvitis“ direktoriaus pavaduotoja. – Dabar dažniau tėvai suteikia vaikams visokius įmantrius vardus, kurie atrodo tarsi išgalvoti, nelietuviški, mūsų ausiai neįprasti. Tiesa, šiais metais į mokyklą išleidome Oną. Buvo ir keista, ir labai gražu“.
[quote author=“J. Kijušienė“]Dabar dažniau tėvai suteikia vaikams visokius įmantrius vardus, kurie atrodo tarsi išgalvoti, nelietuviški, mūsų ausiai neįprasti.[/quote]
Jonų mažai, Rasų išvis nėra
Tačiau, pasak J. Kijušienės, vienas kitas senovinis vardas vis tik populiarumo niekaip nepraranda – Lukas, Emilija, Matas.
„Kartą grupėje turėjome net keturis Lukus. Nežinojome net kaip juos ir skirstyti. Būdavo, kad net sutapdavo pirma pavardės raidė, – juokėsi pedagogė. – Kalbant apie Jonines, tai juk ir Rasos šventė, bet Rasų apskritai šiais laikais nėra“.
Kėdainių Juozo Paukštelio progimnazijos direktorė Tereza Sotnik taip pat teigė, jog čia mokosi vos vienas Jonelis.
„Mūsų mokykloje mokosi tik vienas Jonas, bet šis vardas, manau, gana populiarus Lietuvoje. Gražus, bet nedažnas Jonės vardas. Na, o Janinų šiais laikais tikriausiai daug mažiau nei anksčiau“, – sakė progimnazijos direktorė.
Ji įsitikinusi, kad ne vardas puošia žmogų, bet žmogus vardą, taigi vardo grožis priklauso nuo paties žmogaus veiklos ir darbų.
„Kiekvienas vardas turi savo istoriją, kuri priklauso nuo daugelio aplinkybių.
Tėvai renka vaikams vardus pagal reikšmę, derėjimą su pavarde, vardus, kurie jiems gražiai skamba, kelia teigiamų emocijų, asociacijų.
Parenkant vardą, atsižvelgiama ir į giminės tradiciją, gimimo dieną esantį vardadienį, – pasakojo T. Sotnik. – Vieni linkę savo atžalą pavadinti populiariu vardu, kiti atvirkščiai – ieško kuo retesnio. Gražu, kai tas retas vardas lietuviškas, artimas mūsų kultūrai, o ne paimtas iš kokios nors muilo operos.
Vardų mados turi tendenciją keistis, tačiau yra žmonių, kurie ištikimi tradicijoms ir savo vaikams renka gražius senovinius vardus, tokius kaip Jonas, Janina“.
Vardas, jungiantis kartas
Apie sugrįžtančius iš senovės vardus pasikalbėjome ir su vaikų psichologe Milda Karklyte-Palevičiene. Su ja analizavome, ar verta vaikams suteikti senovinius vardus, ar jie dėl to vėliau negali sulaukti patyčių iš bendraamžių.
„Pati visai neseniai buvau susimąsčiusi, kad tų senovinių vardų grįžta tikrai nemažai. Aišku, jų yra mažiau nei naujoviškų, bet jų tikrai yra.
Žinoma, priežastis galbūt patys tėveliai geriau įvardintų, bet aš manau, kad apskritai gyvenimas eina cikliškai – mados, požiūriai – ir dabar yra tas tarpsnis, kai nemažai žmonių pavargę nuo per didelio bėgimo, modernumo, nori grįžti į natūralizmą – sveika gyvensena, gyvenimas už miesto, madų paprastumas – galbūt tai yra susiję ir su vardų pasirinkimu, – svarstė psichologė. – Tai tarsi primena senesnius laikus, kai buvo tas tikrasis santykis, kai buvo viskas paprasčiau, nebuvo visokių įmantrybių, modernumo – visa tai turėjo daug žavesio.
Kitas dalykas, manau, gali būti, kad žmonės prisimena išėjusių artimųjų vardus ir neretai, norėdami palaikyti tą dvasią, pavadina buvusių artimųjų vardais savo vaikus.
[quote author=“M. Karklytė-Palevičienė“]Aš manau, kad apskritai gyvenimas eina cikliškumais – mados, požiūriai – ir dabar yra tas tarpsnis, kai nemažai žmonių pavargę nuo per didelio bėgimo, modernumo, nori grįžti į natūralizmą – sveika gyvensena, gyvenimas už miesto, madų paprastumas – galbūt tai yra susiję ir su vardų pasirinkimu.[/quote]
Aišku, tai priklauso nuo kiekvienos šeimos, bet man labai gražu, kad atsiranda tarsi tiltas, jungiantis dabartį, modernų, technologijų gyvenimą su praeitimi, iš kur atnešama tam tikrą autentiką.
Dar vienas dalykas – tai, kas paprasta, dabar jau tampa kaip išskirtinumas. Jei anksčiau išskirtinumas buvo tai, kas įmantru, tai dabar – tai, kas paprasta“.
Nerimas ne dėl senoviškų, o dėl naujoviškų vardų
Dėl senovinių vardų, suteikiamų vaikams, psichologė didelės bėdos ir patyčių grėsmės neįžvelgia.
„Man daugiau nerimo kelia, kaip užaugę vaikai jausis turėdami naujoviškus, neįprastus vardus.
Tenka skaityti ir pastebiu, kad jų būna labai įvairių ir kartais net skambančių dviprasmiškai. Tada kyla klausimas, ar užaugę vaikai jausis gerai su tais vardais, – sako M. Karklytė-Palevičienė. – Kalbant ne tik apie Jonus ir Janinas, renkant vardus labai siūlyčiau tėveliams pasidomėti, ką vienas ar kitas vardas reiškia kitoje kalboje, kokios pravardės iš jo gali gautis.“
Psichologės teigimu, Jonas yra populiarus daugelyje tautų, tai yra gana universalus vardas. Tad užaugusiam vaikui turėtų būti gana paprasta šiame globaliame pasaulyje.
„Pavyzdžiui, Jonas ar Benas nėra labai iššaukiantys vardai kaip kai kurie naujadarai. Jei manome, kad ateityje mūsų vaikas gyvens kitoje šalyje ar keliaus po užsienį, tai tikrai verta pagalvoti, kaip tą vardą seksis ištarti kitiems“, – patarė specialistė.
Jonukai – mažieji padaužos
Joninių šventė taip pat turi ir nemažai magijos bei įvairių burtų. Apie populiariausius jų žino daugelis. Tačiau šįkart pažvelkime į Joninių magiją kitu kampu. Tikėti ja ar ne – čia jau kiekvieno reikalas, bet pasijuokti visada sveika.
[quote author=“Kėdainių civilinis metrikacijos skyrius“]Kėdainiuose per dvidešimt penkerius metus, nuo 1994 iki 2019 metų, Jono vardą gavo 104 vaikai.[/quote]
Darželių pedagogės minėjo, jog Jonukų darželiuose turi vos po vieną. Tačiau, žvelgiant į vardo numerologiją, taip gal ir geriau – ramiau auklėtojoms, mat Jonukai yra ne tik labai judrūs, bet ir valdingi vaikai.
Jonukų tėveliai turėtų žinoti, jog šie vaikai ramūs nebus. Kai tik ims šliaužioti ir ropoti keturiomis, tėveliai turės ką veikti – lėkti jiems iš paskos.
Žmonės paprastai šių vaikų tėvus ir jį patį apipila komplimentais. Mažieji Jonai yra gyvybingi, energingi ir protingi. Jie yra labai smalsūs, juos viskas domina, jie skuba pažinti aplinką ir aplinkinius, o tėvus tai gali nuvarginti.
Kai Jonukai būna su kitais vaikais, ima jiems vadovauti. Mažiesiems Jonams patinka būti dėmesio centre.
Šie mažyliai mėgsta bendrauti, bet neleis, kad kiti vaikai juos kumščiuotų. Jie gali nuo pat mažens ginti save kumščiais, alkūnėmis ar netgi apspardyti, jei kas bandys juos pastumdyti.
Pasirenkite nuo mažumės juos išmokyti atpažinti tyčinį puolimą ar nedraugiškumą, kad nepradėtų kumščiuotis kaskart, kai kas netyčia juos užkliudo.
Štai tokie patarimai tėveliams, auginantiems mažuosius Jonus. Kadangi Janinomis ir Jonėmis tėveliai vaikučių nebekrikštija, tad ir ypatingąsias šių mergaičių savybes praleisime.
Statistika – Jonų naudai
Štai Kėdainių Civilinės metrikacijos skyrius suskaičiavo, jog Kėdainiuose per dvidešimt penkerius metus, nuo 1994 iki 2019 metų, Jono vardą gavo 104 vaikai. Taip pat 12 – Jonių, 10 – Joanų ir dvi – Janinos.
Gausiausiai Jonų „užderėjo“ 2016-aisiais – net vienuolika, mažiausiai kol kas šiemet – trys, bet metai dar tik įpusėjo. Tad yra tikimybė, kad jų bus ir daugiau.
Tiesa, duomenų apie tai, kiek apskritai Jonų, Janinų, Jonių, Joanų gyvena Kėdainiuose, Kėdainių rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos ir archyvo skyrius neturi.
O Valstybinės lietuvių kalbos komisijos puslapyje pateikiama informacija, jog šiuo metu Lietuvoje gyvena 45 tūkst. 384 Jonai ir tai yra populiariausias vyriškas vardas. Janinos pagal moterų vardo dažnumą įsitaisiusios trečioje vietoje. Jų mūsų šalyje gyvena 32 tūkst. 720.
