Jaunuosius lyderius ugdantys pedagogai: „Mokinių lūkesčiai visai kitokie nei prieš 10-metį“

Baigiamajame projekto „Aš galiu kurti save“ renginyje Sėkmės ir lyderystės mokyklos auklėtiniai lavino ne tik asmeninės, bet ir komandinės lyderystės kompetencijas./ Mato Bukausko nuotr.
„Mūsų regiono stiprybė ir potencialas yra jaunimas, kuris geba kūrybiškai mąstyti, komunikuoti ir atsakingai veikti“, – sako visoje Lietuvoje unikalios jau dešimtmetį Kėdainių šviesiojoje gimnazijoje moksleivius ugdančios Sėkmės ir lyderystės mokyklos vedėja Gitana Kaupienė. Pedagogė priduria, kad ši neformaliojo švietimo organizacija yra kur kas daugiau nei tik edukacinė iniciatyva – tai ilgalaikė investicija į Kėdainių bendruomenės ateitį.
Kelias jaunųjų lyderių kartas išleidusios mokyklos populiarumas neslopsta – įgyti įvairiausių kompetencijų čia veržiasi gerokai daugiau moksleivių nei organizacija gali priimti. Sėkmės ir lyderystės mokyklos bendruomenė atvirai dalijasi savo kasdienybe ir organizacijos istoriją kuria pačių moksleivių lūpomis.
Jaunieji lyderiai neseniai pergalingai užbaigė ambicingą šešių etapų asmeninio augimo, lyderystės ir savęs pažinimo programą „Aš galiu kurti save“. Ko naujoji moksleivių karta tikisi iš šių dienų lyderystės bei kokias ateities kompetencijas verta ugdyti dar mokyklos suole, pasakoja patys projekto dalyviai, jų mentoriai ir pedagogai.
Z kartos poreikiai
Sėkmės ir lyderystės mokyklos projektas „Aš galiu kurti save“ subūrė aktyvius, smalsius ir motyvuotus 13–16 metų moksleivius. Dalyviai lavino svarbiausias, kaip organizatoriai pabrėžia, ateities kompetencijas: nuo komandinio darbo, viešojo kalbėjimo, problemų sprendimo iki laiko planavimo ir asmeninės lyderystės.

„Su Sėkmės ir lyderystės mokykla bendradarbiaujame jau 10 metų ir tai jau ketvirtas mūsų organizuojamas „Aš galiu“ projektas, – pasakoja Marija Vorobjovaitė, „Aš galiu“ programos organizatorė, „Lyderių inkubatoriaus“ iniciatorė ir įkūrėja. – Šių metų projekto akcentas – galimybė tobulinti save, nes tik įgalindamas save tu gali kurti pridėtinę vertę aplinkai.
Taigi analizuodami naujosios kartos poreikius, nusprendėme aprėpti temas, kurios svarbios būtent jiems. Pirmiausia – emocinis stabilumas, susijęs su gebėjimu planuoti laiką, valdyti stresą ir emocijas. Visą sesiją skyrėme problemų sprendimo temai. Kalbėjome ne tik apie tai, kaip ieškoti kompromisų konfliktinėse situacijose, bet ir kaip, susidūrus su problema, generuoti idėjas.
Žinoma, klasika ir visų kartų moksleivių mėgstamiausia bei turbūt labiausiai praktiška tema – viešasis kalbėjimas. Ši tema užsiėmimuose visada lieka, nes tai yra viena pagrindinių nerimą bei įtampą keliančių sričių. O šiuolaikiniame pasaulyje gebėti reprezentuoti save būtina kiekvienam.“


Dėmesys praktikai
M. Vorobjovaitė atkreipė dėmesį, kad šioms kompetencijoms ugdyti ypač svarbūs praktiniai užsiėmimai.
„Mūsų programa paremta neformalaus ugdymo patyrimine veikla – šiuo atveju teorinių paskaitų beveik neskaitome, 80 proc. užsiėmimų orientuoti į praktiką, – paaiškina pašnekovė. – Mūsų tikslas – įgalinti moksleivius kurti, generuoti idėjas, praktikuotis, veikti simuliacijose, todėl šiandien – paskutinio, šeštojo etapo užsiėmimų metu – skaidrės bus tik vizualinis įkvėpimo metodas, padėsiantis moksleiviams bendraujant tarpusavyje ieškoti savo ir savo draugų stiprybių.
Kuriant save viskas prasideda nuo noro siekti daugiau. Norime moksleivius uždegti, parodyti jiems, kad pokytis gyvenime prasideda nuo tavęs – nuo to, kiek tu norėsi, kokius tikslus kelsi, o tada galėsi įkvėpti ir kitus. Taip gimsta visuomenę apimantys pokyčiai.
Šiandien moksleiviai atliks eksperimentinę patyriminę užduotį, kuri leis pajusti tikrąją lyderystės prasmę: sėkminga asmeninė lyderystė – puiku, bet jei tu negebi sklandžiai dirbti su kitais žmonėmis, tada nekuri naudos aplinkai. Bendradarbiavimas, gebėjimas lanksčiai prisitaikyti prie aplinkos įžvalgiai pastebint ir atveriant kiekvieno komandos nario stipriąsias savybes yra tikroji, vertingoji lyderystė.
Taip, mes norime padėti moksleiviams augti kaip asmenybėms, bet taip pat norime jiems parodyti, kad išties save išpildantis jausiesi tik tada, kai būsi pozityviame santykyje su kitais, matysi, jausi kitus ir galėsi juos įgalinti.“


Ragina pačius tapti kūrėjais
Sėkmės ir lyderystės mokyklos vedėja Šviesiosios gimnazijos pedagogė G. Kaupienė pastebėjo, jog iki šiol, plėtojant projektą „Aš galiu“ ir jo metu organizuojant veiklas moksleiviams, daugiau dėmesio buvo sutelkiama į aplinką, bendradarbiavimą su socialiniais partneriais ne tik Kėdainiuose, bet ir sostinėje.
„Išeidami į aplinką, mes tarsi išeiname iš savų rėmų, bet šiais metais nusprendėme, kad verta sugrįžti į save. Jeigu galėsime kurti save, tai galėsime kurti ir savo aplinką“, – įsitikinusi neformaliojo ugdymo mokyklos vedėja.
Pasak pašnekovės, šiuolaikinis žmogus, o ypač moksleiviai, jaunimas gyvena socialinių medijų pasaulyje ir čia kur kas dažniau užima stebėtojo, sekėjo, o ne kūrėjo poziciją.
„Norime vaikams parodyti, kad ir jie gali būti tie, kuriuos seka – ir jie gali kurti turinį, kuris bus įdomus kitiems. Pažiūrėk, ką tu gali, ar turi reikiamų įgūdžių? Jei ne, mes tau padėsime – duosime įrankių, kad išmoktum planuoti laiką, spręsti iškylančias problemas, siekti savo tikslų.
Kai atsigręži į save, kai pripildai savo stiklinę, tada gali kažką duoti ir kitiems. Matau, kad vaikams reikia grįžti į save, o ne būti už ekrano“, – neatskleistą jaunimo potencialą pabrėžia G. Kaupienė.


Atranda ir stiprina kiekvieno galias
M. Vorobjovaitė ir G. Kaupienė sutinka – ugdyti lyderystės įgūdžius pravartu kiekvienam moksleiviui. Tiesa, šiuolaikinė lyderystė jau krypsta ne į jaunimo tarpusavio konkurenciją, o į unikalaus savojo potencialo paieškas bei stiprinimą.
„Tik skirtingos veiklos gali padėti jaunam žmogui atskleisti save, todėl čia, Sėkmės ir lyderystės mokykloje, mes suteikiame daug nišų ir galimybių moksleiviams parodyti save ir taip pažinti savo stipriąsias puses“, – sako G. Kaupienė.
„Socialinės medijos sukūrė tokią aplinką, kurioje mes nuolat save lyginame su kitais. Žinoma, ten dažniausiai matome tik gražiąją kitų žmonių gyvenimo pusę ir įsivaizduojame, kad jų kasdienybė visada būtent tokia ir yra, todėl sau tampame labai kritiški, – dėmesį atkreipia M. Vorobjovaitė. – Šiame projekte moksleiviams padedame pastebėti savo stipriąsias savybes, galias, kurias jie jau turi.
Mums reikėtų orientuotis ne į savo silpnybes, bandant jas užgožti, bet į turimas stiprybes ir stengtis jas auginti. Siekiame ugdyti vaikų įgūdžius, kad jie pajėgtų save įgalinti ir tada, kai projektas jau bus pasibaigęs.
O šie vaikai yra unikalūs, talentingi, jie labai stengiasi kurti, ugdyti save. Norime juos palaikyti, kad jie nenustotų tobulėti.“


Lyderystė – varomoji jėga
Kiekviena karta tikisi užauginti stiprių lyderių. Projekto „Aš galiu“ organizatorės M. Vorobjovaitės pasiteiravome, kodėl lyderystė visuomenei yra tokia reikšminga?
„Lyderystė – tai visuomenės augimo ir mūsų ateities varomoji jėga, – įsitikinusi pašnekovė. – Mums labai reikia žmonių, kurie prisiimtų atsakomybę, kurtų pokytį, būtų tie, kurie veda mus į priekį. Būtent naujoji karta kurs pokyčius.
Jiems netrūksta drąsos, žingeidumo, tačiau jie susiduria su savais iššūkiais. Mes turime jiems suteikti reikiamų žinių, padėti ugdyti įgūdžius, palaikyti, žiūrėti į juos kaip į progresą, kuris atneš mūsų visuomenei tai, ko mes dar net nežinome, kad mums reikia.“
M. Vorobjovaitė neslepia – iššūkių patiria ne tik patys moksleiviai, bet ir juos ugdantys specialistai.
„Dešimt metų dirbdama su Sėkmės ir lyderystės mokyklos moksleiviais stebiu, kokios skirtingos auga kartos, kaip skiriasi jų poreikiai bei mums keliami iššūkiai – iššūkiai juos įgalinti, pateikti tokias žinias, kokių jie neras internete.
Šiandien mes visi gyvename neaprėpiamame virtualaus pasaulio informacijos sraute, bet jaunajai kartai reikia tikro kontakto, žmogaus ir palaikymo. Mūsų mentorių komanda moksleivius lydi viso patyrimo metu. Taigi tai, ką moksleivis gali padaryti namuose vienas prie kompiuterio, skiriasi nuo to, ką jis gali pasiekti čia – Sėkmės ir lyderystės mokykloje“, – sako M. Vorobjovaitė.


Rašo motyvacinį laišką
Sėkmės ir lyderystės mokykloje mokosi 100 rajono moksleivių iš įvairių ugdymo įstaigų. Keturiasdešimčiai iš jų šie metai unikalioje bendruomenėje jau baigiamieji.
„Išleisime dar vieną trejų metų ugdymo programą baigusią laidą ir lauksime 40 naujų mokinių – būsimų septintokų“, – skaičiais pasidalija mokyklos vedėja G. Kaupienė. Kadangi norinčiųjų prisijungti prie jaunųjų lyderių būrio visada yra daugiau nei mokykla gali priimti, moksleiviai turi ne tik pateikti prašymą, bet ir parašyti motyvacinį laišką.
Užsiėmimai Sėkmės ir lyderystės mokykloje vyksta penktadieniais ir trunka kiek ilgiau nei dvi valandas. Neformaliojo ugdymo programa moksleivių tėveliams atsieina simbolinius aštuonis eurus per mėnesį.
Kasmet keičia turinį
Sėkmės ir lyderystės mokyklos vedėja G. Kaupienė sako, jog ugdymo turinys keičiamas kasmet – dirbant su smalsiais, motyvuotais ir imliais moksleiviais programų trafaretai netinka.
„Sėkmės ir lyderystės mokykla gyvuoja jau 10 metų. Galiu tvirtai pasakyti, kad vaikų kartos skiriasi, todėl ir mes – pedagogai – susiduriame su dideliais iššūkiais kaskart ieškodami naujų ugdymo idėjų. Tie lektoriai, kurie vedė paskaitas pirmosios laidos vaikams, dabartinei kartai būtų visai neįdomūs.

Pirmieji vaikai į lyderystę labiau žvelgė kaip į galimybę pastiprinti savo akademinius pasiekimus, o šiandienos mokinių lūkesčiai visiškai kitokie, – akcentuoja pašnekovė. – Prieš atsiverdami pasauliui, jie nori labiau pažinti save, savo gebėjimus ir galimybes.
Taip pat šiuolaikinė karta, auganti socialinių medijų burbule, patiria daug bendravimo realybėje iššūkių. Kurdami ugdymo programas, mes nuolat rengiame moksleivių apklausas, kad galėtume pasiūlyti tai, ko reikia būtent jiems.
Labai gera penktadieniais po užsiėmimų išgirsti puikius vaikų atsiliepimus, kad Sėkmės ir lyderystės mokykloje įgytas žinias jie pritaiko savo kasdienybėje. Vadinasi, mūsų darbas yra prasmingas.
Be to, šios mokyklos unikalumą vertina ir pas mus atvažiuojantys lektoriai. Nė vienas jų nėra matęs su tokia programa, finansavimu ir resursais veikiančios mokyklos. Taigi didžiuojamės Kėdainiuose vaikams suteikdami išties išskirtines galimybes.“
Atranda tai, ko ieško
Patys Sėkmės ir lyderystės mokyklos auklėtiniai sako, jog ši mokykla ne tik pagelbėjo ugdant norimas kompetencijas, bet ir padėjo tvirčiau jaustis tarp bendraamžių.
„Ryto“ progimnazijos moksleivė Viktorija Galentaitė apie Sėkmės ir lyderystės mokyklą išgirdo iš ją lankiusios draugės.
„Ji vis pasakodavo, kaip smagu čia mokytis, todėl nusprendžiau pabandyti ir aš, – sako Viktorija. – Visi užsiėmimai labai įdomūs ir naudingi. Man patinka darbas komandoje. Taip susiradau daug naujų draugų.
Gebėjimas komunikuoti komandoje, viešojo kalbėjimo įgūdžiai, paskaitos apie savęs pažinimą man paliko didžiausius įspūdžius.“

Luka Čemalonskaitė pastebėjo, kad Sėkmės ir lyderystės mokykloje laikas skrieja greičiau nei įprastai.
„Taip atrodo todėl, kad užsiėmimai visada būna labai įtraukiantys. Kiekvieną penktadienį išsinešu daug naudingų žinių. Tiesiog jaučiu, kaip manyje esantis lyderis kaskart vis ūgteli, – šypsosi mergina. – Užsiėmimai Sėkmės ir lyderystės mokykloje padėjo labiau pasitikėti savimi ir tvirčiau jaustis.
Manau, jog čia lavinami viešojo kalbėjimo, darbo grupėse įgūdžiai bus labai naudingi ir ateityje – tiek profesiniame, tiek asmeniniame gyvenime. Smagu, kad tokias vertingas kompetencijas galime ugdyti dar būdami mokyklos suole.“
Lyderių kalvės absolventai
Šviesiosios gimnazijos mokinys Reigardas Misiūnas apie Sėkmės ir lyderystės mokyklą sužinojo iš savo brolio.
„Mano brolis lankė šią mokyklą. Jo pasakojimai paliko įspūdį. Labiausiai domino galimybė išmokti viešojo kalbėjimo, sustiprinti pasitikėjimą savimi, todėl nusprendžiau lankyti ir aš.
Šiandien labiausiai džiaugiuosi būtent viešojo kalbėjimo kompetencijomis. Šnekėdamas prieš publiką jaučiuosi kur kas labiau savimi užtikrintas nei anksčiau“, – patikino Reigardas.

Aleksas Pocius, taip pat Šviesiosios gimnazijos auklėtinis, pasidalina Sėkmės ir lyderystės mokykloje vertinantis galimybę ne tik ugdyti viešojo kalbėjimo įgūdžius, bet ir gilintis į diskusijos meną.
„To tikrai išmokau būtent Sėkmės ir lyderystės mokykloje. Man šios kompetencijos labai svarbios ir reikalingos. Dabar nebeturiu baimės išreikšti save viešai ar bendrauti, – sakė Aleksas. – Norėčiau dar sustiprinti komunikacinius įgūdžius, jaustis drąsiau, kai reikia susipažinti su naujais žmonėmis.“
Jovarui Vancevičiui šios savaitės Sėkmės ir lyderystės mokykloje – paskutinės. Moksleivis tikina, jog tretiesiems metams artėjant prie pabaigos, jis įžvelgia vidinių asmenybės pokyčių.
„Pasikeičiau ir netgi labai, – tvirtina Jovaras. – Pradėjau daugiau bendrauti, įgijau daugiau drąsos, o įvairūs užsiėmimai padėjo atrasti save. Vidiniais pokyčiais labai džiaugiuosi. Šioje mokykloje išmokau daugybės dalykų, kurių prireiks gyvenime, taip pat atradau daug naujų draugų. Gaila, kad šie metai čia – paskutiniai.“
Lyderystė atveria įdomų gyvenimą
Šviesiosios gimnazijos moksleivė šešiolikmetė Paulina Šikšniūtė šiemet taip pat atsisveikins su Sėkmės ir lyderystės mokykla. Jaunoji pašnekovė atskleidė lūkesčius, kurie ją atvedė į lyderių kalvę.
„Labai norėjau išmokti pasitikėti savimi ir įgyti drąsos viešai kalbėti. Man viskas pavyko – štai kalbu su jumis ir nė kiek nesijaudinu. Užsiėmimai labai padėjo, – sako Paulina. – Visiems rekomenduočiau lankyti Sėkmės ir lyderystės mokyklą.“
Moksleivė Gabrielė Ramonaitė dėkoja Sėkmės ir lyderystės mokykloje įgyvendinamų projektų sumanytojams.
„Šie projektai suteikia nuostabių galimybių dirbti komandoje, susiburti, bendrauti, įgyti vertingų įgūdžių, sužinoti daug nauja, – vardijo moksleivė. – Ryšys su Sėkmės ir lyderystės mokykloje sutiktais žmonėmis bei įkvepiantys prisiminimai yra tai, ką išsinešu brangiausia.“
Penkiolikmetė Danielė Grigaliūnaitė, pradėdama mokytis Sėkmės ir lyderystės mokykloje, nebrėžė sau tikslo tapti lydere – mergina tikėjosi tiesiog praplėsti akiratį, o gavo nepalyginamai daugiau.
„Norėjau išmokti kažko nauja, sustiprinti turimas kompetencijas. O svarbiausias tikslas, turbūt kaip ir daugelio, buvo išmokti viešojo kalbėjimo, – šypsosi Danielė. – Šiai mokyklai galėčiau padėkoti už tai, kad tapau drąsesnė, aktyvesnė, puikiai jaučiuosi vesdama renginius.
Lyderystės įgūdžiai šiuolaikiniam jaunam žmogui be jokios abejonės yra reikalingi – 100 procentų, todėl su draugėmis labai laukiame kiekvieno penktadienio užsiėmimų. Džiaugiuosi turėdama galimybę būti Sėkmės ir lyderystės mokyklos bendruomenės dalimi.“
