Jaunas ir be patirties: kaip sužibėti darbdavio akyse?

Akvilė KUPČINSKAITĖ

Kaip parengti gyvenimo aprašymą, kad būtum pakviestas į darbo pokalbį? Ar verta namie repetuoti galimą pokalbio eigą? Kuo apsivilkti? Kuklintis įvardijant norimą atlygio dydį ar palikti vietos deryboms? Darbdavys tau pasakė „ne“ – ką daryti, kad ši patirtis taptų tramplinu  sėkmingai karjeros pradžiai? Atsakymus į šiuos ir kitus aktualius klausimus iš kompetentingų specialistų lūpų veiklus krašto jaunimas išgirdo susirinkęs į Kėdainių M. Daukšos viešosios bibliotekos Vaikų ir jaunimo skyriuje vykusią diskusiją „Ko reikia, kad sužavėtum darbdavį?“.

Svečiai su solidžia patirtimi

Diskusijos svečiais tapo ir profesine patirtimi dalijosi verslo atstovai bei inovatoriai. Didžiajai daliai jų naujų darbuotojų paieška ir tinkamų kandidatų atranka yra kasdienis darbas. Taigi patikimų patarimų, kaip sėkmingai įsilieti į darbo rinką, jaunuoliai sulaukė daug.

Diskusijoje dalyvavo: karjeros mentorė, įmonės „CV house“ įkūrėja Atilija Ardavičienė, UAB „Kormotech“ personalo vadovė Aušra Čiužienė, UAB „LTP Texdan“ personalo vadovė Inga Jakučinskienė, Užimtumo tarnybos Šiaulių jaunimo skyriaus vyr. specialistė (karjeros konsultantė) Jurgita Liutkevičienė, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Kėdainių filialo direktorė Ramunė Gustienė ir rajono savivaldybės mero pavaduotojas Paulius Aukštikalnis.

Rimtą temą paskanino humoru

Diskusiją moderavo žinomas scenos veidas ir balsas kraštietis Valentinas Abarius. Rimtą temą apie įsidarbinimo subtilumus šarmingasis vedėjas jaunimui pateikė su humoru ir nepabijojo darbdaviams bei publikai leisti viešai ištyrinėti savo studijų laikais rengtą gyvenimo aprašymą, kurį, kaip prisipažino pats, anuomet laikė tobulu.

„Vis tik taip nebuvo“, – šyptelėjo V. Abarius ir ramia širdimi pasiryžo priimti solidžią patirtį turinčių svečių pastebėjimus, kurie tapo puikia atmintine pirmuosius žingsnius darbo rinkoje žengiančiai jaunajai publikai.

CV: kur nepaslysti?

Pirmiausia svečiai sudėliojo svarbiausius akcentus, kaip parengti tokį gyvenimo aprašymą, kuris paliktų teigiamą įspūdį darbdaviui ir kandidatas būtų pakviestas į darbo pokalbį. Pasirodo, personalo atrankos specialistai CV vertina tik 5–10 sekundžių: bendras vaizdas, nuotrauka, jei kažkas patraukė akį, vertini toliau, o jei ne – eini prie kito kandidato.

Tiesa, jei pretenduojate į darbo poziciją, kur iš jūsų tikimasi kūrybingumo, tada šią savo savybę turėtumėte atskleisti jau gyvenimo aprašyme. Ir žodžių „esu kūrybingas“ tikrai nepakaks. Jūsų prisistatymas turi byloti, kad šį gyvenimo aprašymą sukūrė išskirtinių sprendimų randantis žmogus. Pavyzdžiui, vietoje įprasto CV varianto, darbdaviui galite pateikti vaizdo įrašą.

„Jūsų CV turi atspindėti darbo skelbime pateiktus darbdavio reikalavimus“, – apibendrino mero pavaduotojas P. Aukštikalnis. UAB „Kormotech“ personalo vadovė A. Čiužienė pabrėžė, kad gyvenimo aprašymas turi būti be gramatinių klaidų. „Prie CV pridėkite kuo profesionalesnę savo nuotrauką“, – dėmesį atkreipė įmonės „CV house“ įkūrėja A. Ardavičienė.

Dabar įprasta gyvenimo aprašyme pateikti socialinių tinklų – feisbuko, instagramo, „LinkedIn“ – nuorodas. Svečiai pabrėžė, kad personalo atrankos specialistai būtinai peržvelgs jūsų paskyrą. Taigi pagalvokite, kokiu turiniu ten dalijatės. Taip pat reikėtų nurodyti tinkamą el. pašto adresą. Venkite tokių kaip šaunuolis@gmail.com, pateikę panašų į vardas.pavardė@gmail.com paliksite geresnį įspūdį. Nurodant užsienio kalbas, kurias mokate, būtų pravartu pateikti ir kalbos mokėjimo lygį. Šį įsivertinti galite atlikę nemokamą testą internete.

R. Gustienė akcentavo, kad profesinės patirties neturinčiam, tačiau geresnio darbo siekiančiam jaunuoliui didelis privalumas – savanorystė, aktyvios veiklos.

„Jei neturite darbinės patirties, bet esate savanoriavę, dalyvavę visuomeninėje veikloje, būtinai tai paminėkite savo CV. Darbdaviui tai paliks įspūdį ir suteiks papildomos informacijos apie jus“, – sakė diskusijos viešnia.

„Nusiuntę CV, išties galite kitą dieną skambinti darbdaviui ir savo iniciatyva prašyti susitikimo. Pasakykite, kad labai norite čia dirbti, kad domitės šios įmonės veikla. Galiu užtikrinti, jog didelis procentas žmonių būtent taip įsiprašo į darbo pokalbį“, – atskleidė A. Ardavičienė.

„Net jei tąkart ir negausite darbo, bet paliksite darbdaviui gerą įspūdį, jis būtinai jus prisimins ir pakvies pasikalbėti, kai kitąsyk reikės darbuotojo. Svarbiausia, kad darbdavys matytų jūsų motyvaciją, – patikina I. Jakučinskienė ir atsako, ar verta kartu su CV siųsti ir motyvacinį laišką. – Toks laiškas gelbėja tik tokiu atveju, jei nėra šabloninis. Kai skaitai standartines frazes, tai atstumia. Geriau savais žodžiais parašykite, kodėl norite dirbti šį darbą. Nuoširdus, asmeninis laiškas išties gali kompensuoti kai kuriuos CV trūkumus.“

Ne spektaklis, bet repetuoti verta

Štai parengėte puikų CV ir darbdavys jus pakvietė į pokalbį. Svečiai pabrėžė, jog vertėtų pagalvoti, kuo vilkėsite. Tai priklauso nuo darbo pozicijos. Jei pretenduojate į kūrybines pareigas, tada galite apsirengti laisvesniu stiliumi, bet jei siekiate tapti pardavimų vadybininku, administratoriumi ar pan., tada rinkitės solidesnę aprangą.

Renginio moderatorius V. Abarius išdrįso dalyvauti parodomajame darbo pokalbyje. Svečiai jam uždavinėjo klausimus, kurių dažniausiai sulaukia į pokalbį atėję kandidatai. Taigi turite būti pasiruošęs pristatyti save bei ryškiausius savo pasiekimus ar veiklas, naudingas siekiant įsidarbinti į norimą poziciją. Pagalvokite, kokių turite lūkesčių darbui. Prieš eidami į pokalbį, būtinai kuo daugiau pasidomėkite įmone, jos veikla, gaminiais.

„Blogiausia, kai ateina žmogus visiškai nieko nepasidomėjęs apie įmonę ir kai pats darbdavys turi būsimam kandidatui ją pristatyti“, – pastebi A. Čiužienė.

Jei darbdavys pasiteirautų, kokio atlygio tikitės, R. Gustienė pataria: „Įvardyti per mažos sumos nereikėtų, geriau tai tebūnie derybų klausimas. Jei prašote per mažai, parodote, kad neįkainojate savo kompetencijų, nevertinate savęs kaip darbuotojo.“

P. Aukštikalnis atkreipė dėmesį, kad savo atsakymus į dažniausiai darbdavio užduodamus klausimus verta parepetuoti prieš artimuosius. A. Ardavičienė atskleidė, kad net aukščiausio lygio vadovai eidami į darbo interviu repetuoja, todėl jaunam žmogui tai juo labiau naudinga.

R. Gustienė akcentuoja, kad į darbo pokalbį būtina atvykti laiku. O jei dalyvauti negalėsite arba vėluosite, būtinai praneškite. Kitaip paliksite neatsakingo žmogaus įspūdį.

„Sunku patikėti, bet šiandien 30–40 proc. kandidatų į darbo pokalbį neateina ir net nepraneša“, – stebinančią statistiką pateikė diskusijos viešnia.

„Personalo atrankos kompanijos turi duomenų bazes ir prie kiekvieno žmogaus pažymi, jeigu šis neatvyko į darbo pokalbį ir nė neprašė. Viskas – antro karto nebus ir ateityje jūsų nebekvies“, – perspėja A. Ardavičienė.

Visi pašnekovai sutiko, kad jei ir negavote darbo, nusiminti neverta, nes tai irgi yra patirtis. Užuot nuogąstavę, verčiau savikritiškai išanalizuokite savo klaidas ir kitąsyk pasirodysite geriau.

Kaip dar padidinti šansus

I. Jakučinskienė pasidalijo savo patirtimi ir atskleidė dar vieną patarimą jaunimui. „Man darbinėje karjeroje labai padėjo praktika po universiteto. Atlikite ne tik studijų metu privalomą praktiką, bet ir savo iniciatyva. Taip suteikiate sau galimybę pasirodyti darbdaviui, įgyti vertingos patirties ir būti įdarbinti“, – sakė pašnekovė.

„Jeigu turite galimybę, rinkitės dideles organizacijas, augančias įmones, – pabrėžė A. Ardavičienė. – Nesvarbu, kokioje pozicijoje ten pradėsite dirbti. Ilgainiui kompanija plėsis ir galbūt atsiras naujų pozicijų, kurioms tiksite. Taip pat kvalifikuoto darbo ieškantiems specialistams svarbu turėti paskyrą socialiniame tinkle „LinkedIn“ (aut. past. – „LinkedIn“ yra profesinis socialinis tinklas, skirtas bendrauti su verslo partneriais, užmegzti naujus profesinius ryšius ir ieškoti darbo ar darbuotojų). Jei šiame tinkle būsite aktyvūs, matomi, tada rezultatas ieškant geresnio darbo pasiteisins 100 proc.“

Ką mano jaunimas?

Diskusijos klausiusiai šešiolikmetei Šviesiosios gimnazijos moksleivei Emilijai Dirdaitei kol kas dirbti neteko, bet mergina jau bandė kurti CV ir motyvacinį laišką. Savo profesinę ateitį su medicina ar chemija sieti ketinanti kraštietė tikino, jog diskusijos metu išgirdo daug naudingų patarimų: „Sužinojau, jog kuriant gyvenimo aprašymą svarbiausia yra nuoširdumas ir atvirumas. Neverta pasikliauti ir naudotis internete rastais CV šablonais bei pavyzdžiais. Taip pat sužinojau, jog iš darbdavio gavus neigiamą atsakymą nereikia nuleisti rankų, geriau racionaliai CV aprašyme ieškoti trūkumų ir bandyti juos pataisyti.“

Šešiolikmetis Kėdainių „Atžalyno“ gimnazijos moksleivis Benas Sipavičius vasarą dirbo tėčio kompanijoje. „Dariau įvairias lenteles su „Excel“ programa ir sekėsi tikrai puikiai! – džiaugiasi jaunasis pašnekovas. – Savo CV kurti dar nebandžiau, užtat dalyvavau darbo pokalbyje ir visai neblogai pavyko, bet dar tikrai yra kur tobulėti ir plėsti žinias. Diskusija buvo naudinga. Sužinojau, kaip teisingai parengti savo CV, ką verta įdėti ir ko ne, įvairių gudrybių bei pagrindų.“ Benas jau turi ir profesinių ateities planų: „Galvoju apie dvi kryptis: statybų inžineriją (įkurti savo kompaniją) arba transporto inžineriją. Jau ilgai svarstau klausimą: stoti į VGTU arba važiuoti mokytis į užsienį.“

Taip pat šešiolikmetė „Atžalyno“ gimnazijos moksleivė Austėja Banevičiūtė jėgas išbandė ne viename darbe. „Kadangi daug metų lankiau krepšinį, treneriai kviesdavo padėti per jaunųjų krepšininkų rungtynes. Ten susipažinau su protokolo rašymu, laiko sustabdymu ar baudų žymėjimu. O šią vasarą pirmus pinigus uždirbau sunkiu darbu – pas ūkininką. Per didelę kaitrą tekdavo rinkti agurkus, padėti juos prižiūrėti.

Sekėsi gerai tik labai pavargdavau, buvo streso, kad kažkas neišeis, bet laikui bėgant prie darbo pripratau ir išdirbau visą mėnesį, – dalijasi Austėja. – Diskusija buvo vertinga. Labiausiai įsidėmėjau klaidas, kurių reikia vengti rašant CV ar einant į darbo pokalbį. Taip pat nustebino tai, kad darbdaviui pamačius CV užtenka vos kelių sekundžių jį įvertinti ir pasakyti, ar žmogus sudomino ar ne.“

Austėja norėtų tapti renginių organizatore, o gal ir vedėja. Ji save pristato kaip aktyvią ir kūrybingą. Daug laiko mergina praleidžia savanoriaudama ir bendraudama su žmonėmis.

Į darbo rinką – dar mokyklos suole

Darbo rinkoje žengti pirmuosius žingsnius jau tampa įprasta ne pradėjus studijuoti, o dar mokyklos suole. Dalis moksleivių vietoj poilsio vasarą renkasi padirbėti. Pasak Užimtumo tarnybos Šiaulių jaunimo skyriaus vyr. specialistės (karjeros konsultantės) J. Liutkevičienės, krašto jaunimas į darbą kimba ne tik dėl noro užsidirbti pinigų, bet ir siekdamas išbandyti save.

„Kasmet lankausi rajono mokyklose ir moksleiviams pasakoju apie galimybę dirbti per vasaros atostogas, supažindinu su tvarka, pristatau, kokio darbo galima tikėtis. Šią vasarą į Užimtumo tarnybą kreipėsi 17-ka darbo ieškojusių moksleivių. Ne visi ateina pas mus, dalis darbo ieško savarankiškai, – situaciją pristato J. Liutkevičienė. – Sulaukiame ir dirbti norinčių jaunesnių nei 16-kos metų moksleivių, bet įdarbinant tokio amžiaus darbuotojus tenka laikytis griežtų apribojimų, todėl įstatymiškai šios amžiaus grupės darbuotojai nėra patrauklūs darbdaviams.“

Pasak Užimtumo tarnybos atstovės, didžioji dalis moksleivių tikisi paprasto fizinio darbo. „Žinoma, būna merginų, kurios ieško, kaip pačios įvardija, švaresnio darbo – kavinėje ar biure. Pradėjus dirbti pasikeičia moksleivio statusas – jis jau darbuotojas, gauna darbdavio nurodymus, pamato, kiek reikia ištvermės, kantrybės, kaip svarbu punktualumas. Visada džiaugiuosi, kai moksleiviams pasiseka įsidarbinti, nes jaunam žmogui norisi būti savarankiškam, išbandyti save, kaip jie sako: „Ar aš apskritai sugebėsiu išdirbti visą mėnesį? Kaip man seksis?“ Tai tam tikras iššūkis“, – sako J. Liutkevičienė.

Padėjo įsidarbinti

Šią vasarą rajono savivaldybė pirmą kartą įgyvendino Jaunimo vasaros užimtumo ir integravimo į darbo rinką programą, kuri padėjo moksleiviams lengviau įsidarbinti.

„Ši programa buvo skirta mūsų rajono bendrojo ugdymo įstaigose besimokantiems ir Kėdainių rajono savivaldybėje registruotiems 14–19 m. jaunuoliams, – pristato programą kuravusi rajono savivaldybės vyr. specialistė (jaunimo reikalų koordinatorė) Justina Koriznaitė. – Sulaukėme 25-kių jaunuolių, susidomėjusių šią programa, paraiškų. Įsitraukti į programą norą pareiškė 16-ka darbdavių.

Pagal skirtą finansavimą programoje sudalyvavo 7 jaunuoliai. Jie galėjo dirbti ne ugdymo proceso metu, taigi liepos–rugpjūčio mėnesiais: vieną mėnesį ar abu. Darbdaviui su jaunuoliu sutarus, kad šis priimamas pasirinktu laikotarpiu dirbti, pasirašoma trišalė bendradarbiavimo sutartis tarp savivaldybės, jaunuolio ir darbdavio. Tada darbdavys gauna 350 eurų kompensaciją už vieną įdarbintą jaunuolį – kaip paskatinimą tą jaunuolį priimti į darbą. Jaunuoliai dirbo vaikų žaidimų erdvėje „Krokolandas“, viešbutyje-restorane „Grėjaus namas“, UAB „Pasaulio optika“, statybų įmonėje UAB „Ragvela“. Kitą vasarą šią programą tęsime.“

Tai, kas aktualu

Diskusiją „Ko reikia, kad sužavėtum darbdavį?“ organizavusi M. Daukšos viešosios bibliotekos Vaikų ir jaunimo skyriaus bibliotekos darbuotoja darbui su jaunimu Jūratė Žukauskienė pabrėžė, kad renginys būtent šia tema vyko ne atsitiktinai. Kadangi 2022-ieji paskelbti ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos jaunimo metais, pašnekovė dar pavasarį aplankė miesto bei rajono mokyklas ir paprašė moksleivių užpildyti Jaunimo poreikių ir laisvalaikio aktualijų anketas.

„Tai leido išgryninti jaunimo poreikius. Anketų atsakymai parodė, kad labiausiai juos domina karjeros planavimo, finansinio raštingumo, reklamos kūrimo, lyderystės, sveikos gyvensenos, komandinio darbo temos. Būtent į tai ir orientuojamės planuodami renginius“, – sakė J. Žukauskienė.