Jau skaičiuoja europinius milijonus: mažų klasių mokyklose nebeliks

 Jau skaičiuoja europinius milijonus: mažų klasių mokyklose nebeliks

LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktorius Aidas Aldakauskas, viceministras Ramūnas Skaudžius, Kėdainių rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Vilma Dobrovolskienė, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktorius Arūnas Kacevičius ir Švietimo komiteto pirmininkė Nijolė Naujokienė./Jorūnės Lietkienės nuotr.

Jorūnė LIUTKIENĖ

Kėdainių rajono savivaldybės administracija per sausio mėnesį paruošė ir pagal naujus ministerijos reikalavimus beveik baigia derinti su bendruomenėmis rajono mokyklų tinklo pakeitimų siūlymus, kuriuos pristatė Švietimo ir kultūros komitetui. Praėjusią savaitę apie šį pertvarkos planą su kėdainiečiais kalbėjosi čia atvykęs Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos viceministras Ramūnas Skaudžius bei Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktorius Aidas Aldakauskas.

Pertvarkys visos Lietuvos mokyklas

Kėdainiuose, kaip ir visoje Lietuvoje, mokyklų tinklo pertvarkos planą dėl Vyriausybės priimto nutarimo, kuris keičia iki šiol galiojusias mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisykles reikia parengti ir patvirtinti iki balandžio 1 dienos bei pateikti jį ministerijai.  

Numatyti reikalavimai – griežtesni, bet jie atitinka susiklosčiusią realybę.

Vaikų gimstamumas mažėja, tad šansų, kad iki 2050 metų mokykla keliems vaikams bus prie namų, visiškai nelieka. Beje, tokios prabangos nėra niekur pasaulyje.

Tačiau tai, ar gerai vaikui ugdytis mažutėje mokykloje ir dar mažesnėje jos klasėje, švietimo ekspertai nesutaria su vaikų mamomis ir seneliais. Vieni piešia ateities vizijas, kiti gi laikosi įsikibę tradicijų.

Susitikime su ministerijos atstovais aktyviai dalyvavo Kėdainių rajono ugdymo įstaigų vadovai.
Jorūnės Liutkienės nuotr.

Negalima ignoruoti vaiko poreikių

Anot viceministro ir departamento direktoriaus, plano pakeitimai yra būtini norint kelti švietimo kokybę ir nukreipti švietimo ašį į vaikus ir jų ateitį.

„Mokyklų tinklas − gyvas organizmas ir nuolat reikalauja pastiprinimo. Mūsų tikslas − geriausios sąlygos kiekvienam vaikui, o kokios jos? Visiems skirtingos. Vienam tai kokybiškas dalykų mokymasis, kitam − neformalus ugdymas, kitam − švietimo pagalba, dar kitam − socialiniai ryšiai“, − sakė viceministras R. Skaudžius.

Ministerijos vadovas akcentavo, kad pokyčiai daromi tam, kad mokyklų bendruomenės būtų stiprios ir gausios, tokios, kokios gali kurti geriausias sąlygas kiekvienam vaikui.

„Bėda tai, kad per 10 pastarųjų metų stipriai truktelta atgal ir dabar eiti į priekį labai sunku“,  − priežastis kartojo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktorius A. Aldakauskas.

Jis apgailestavo, kad buvo trypčiojimo ir mokyklų tinklas laiku nesireguliavo. Dar egzistuoja jungtinės klasės. Lietuvoje yra 400 gimnazijų, dar 60 profesinių mokymo įstaigų, kuriose beveik visose įgyjant profesiją galima baigti ir bendrojo ugdymo programą bei gauti vidurinį išsilavinimą. Estijoje gi – tik 40 gimnazijų.

Svarbiausia, kad faktiniai duomenys rodo ryškius mokinių netolygumus tarp miesto ir kaimo vietovių.

2015–2018 metų mokinių rezultatai parodė atotrūkį tarp kaimo ir miesto. Ypatingai nuo 2018 metų, kai Lietuvos mokinių rezultatai gerėjo, kaimiškose teritorijose jie dar suprastėjo.

Jei mokykloje yra tik vienas komplektas gimnazinių klasių mokinių, vaikai turi mažesnę galimybę pasirinkti ateityje perspektyvesnius dalykus: gamtos mokslus ir technologijas ir su jais sieti savo ateitį.

„Temos, kuriomis diskutuojame, ir 2011 metais, ir dabar tos pačios: finansavimas, atlyginimai, mokyklų tinklas.“

A.  Aldakauskas

Kaimiškose mokyklose juos renkasi mažas skaičius mokinių, vos vienas ar du. Tada jiems organizuojamos individualios konsultacijos, bet tai nėra gerai, nes sąlygos mokytis tampa nelygiavertės.  

„Mokinys, pasirinkęs dalyką, turi teisę jį mokytis puikiomis sąlygomis: su bendraamžiais ir kompetentingu to dalyko mokytoju“, − sakė viceministras R. Skaudžius.

Viceministras niekur neakcentavo ekonominės naudos, tačiau net ir iš ūkinės pusės akivaizdūs faktai bado akis. Jei mokykloje yra apie 120 vaikų, tai net 49 proc. išlaidų sudaro ūkio lėšos, o jei mokykloje 450 vaikų, tai ūkio lėšos sudaro jau tik 28 procentus.

Plačiai išvystytas mokyklų tinklas kitu galu kerta ir per mokytojų kišenes. Dirbdami mažesnėse mokyklose jie neturi galimybių dirbti visu krūviu. Tik pasiekus 400–500 mokinių ribą, mokykloje vidutiniškai užtikrinamas 0,9 etato krūvis ir daugiau. O tai – galimybė mokytojams dirbti visu krūviu ir orios darbo sąlygos.

,,Tinklo pertvarka nėra taupymo projektas. Tai 14 mln. eurų investicijos iš ES biudžeto. 11 mln. eurų iš jų bus skirta mokyklų tinklo stiprinimui, 1 mln. eurų mokytojų pasitraukimui iš darbo rinkos dėl reorganizacijos ir 2 mln. mokytojų pritraukimui“, − sakė viceministras.

Pavėžėjimas – nauja realybė

Dažniausiai tai, kad „reiks važiuoti vaikui į mokyklą“ piešiama kaip didelis baubas. Dabar tai, kokiu atstumu nutolusi mokykla nuo vaiko gyvenamosios vietos, nebėra aktualu.

Vilniuje iš kai kurių rajonų vaikai jau prieš 7 val. turi išvykti iš namų, kad 8 ryto būtų savo mokykloje. Rajone tai spręstųsi dar lengviau, tereikia kokybiškai organizuoti pavėžėjimą. Numatyta riba − 30 km, kurią galima įveikti per 30 minučių. Lietuvoje yra pavyzdžių, kai perkami įvairaus tipo autobusiukai, kad vaikai puikiausiai pasiektų pasirinktą mokyklą.

,,Reikia būti atviresniems. Pavėžėjimas – šios dienos realybė“, − sakė viceministras.

Šviesiosios gimnazijos direktorė Violeta Liutkienė diskusijose taip pat nuramino kolegų nuogąstavimus dėl komplikuoto patekimo į mokyklą mieste.

„Pas mus jau dabar pamokos vyksta srautais pagal pasirinktus dalykus. Mūsų mokiniai ne visada pradeda pamokas 8 ryto, kai kuriems ugdymo procesas prasideda ir antrą, ir net trečią pamoką. Priderinti grafikus ir pritaikyti, kaip vaikui geriau, mums būtų nesudėtinga“, − sakė ilgametės patirties švietimo vadyboje turinti vadovė.

Diskusijose išaiškėjo, kad miesto gimnazijos esant poreikiui yra visiškai pasiruošę priimti mokinius iš miestelių. ,,Atžalyno“ gimnazijos direktorius Gintaras Petrulis patikino, kad mokykloje vietos užteks, o patirtis rodo, kad mokytojai kur kas efektyviau dirba su 26 vaikais klasėje, nei su mažiau vaikų.  

„Ar 20, ar 30 vaikų klasėje, ar 130, ar 150 vaikų mokykloje mums nesudaro jokių problemų. Esame pasiruošę priimti ir šiandien“, − sakė ilgametis vadovas ir pedagogas G. Petrulis.

Be kita ko, G. Petrulis uždavė ir retorinį klausimą: „O kodėl mūsų mokytojai turi mokyti klasėje po 27 vaikus už tą patį atlyginimą, kai kaimo mokyklų mokytojai, uždirbdami panašiai, moko 10–12 vaikų?“

Švietimo vadovams viceministras Ramūnas Skaudžius ir Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktorius Aidas Aldakauskas pristatė mokyklų tinklo pertvarkos planus ir galimybes.

Aut. past.

Palies rajono mokyklas

Nuo 2024 metų išimties tvarka mažiausias galimas mokinių skaičius 3–4 gimnazinėse klasėse – 21, o pagal reikalavimus turėtų būti 31. Nelieka jungtinių klasių, o mokyklose, vykdančiose pagrindinio ugdymo programą, klasės su mažiau kaip 8 vaikais jau nebus finansuojamos iš valstybės biudžeto. 

Kol kas bus ir išimčių, bet ministerijos atstovai ragina matyti giliau. Planuodami 2026 metus ministerijos vadovai mato, kad dauguma Lietuvos mokyklų turės po 31 mokinį klasėje ir nebebus jokių išimčių.

Skaičiai rodo, kad situacija keisis ir kai kuriose Kėdainių rajono mokyklose. Kaip dar užpernai buvo aišku, kad reorganizacija atidėta vos porai metų, bet ji turės įvykti Truskavos pagrindinėje mokykloje. Šiemet situacija keičiasi ir Dotnuvoje, Miegėnuose bei Pajieslyje.  

Kėdainių rajono mokyklų tinklo planą ruošiamasi tvirtinti šių metų pavasarį. Ministerijos atstovai ragina nežiūrėti vienų metų perspektyvos, o matyti toliau. Iki 2050 metų dėl demografinės situacijos ir vaikų mažėjimo kas dešimtmetį bus prarandama po 40 proc. vaikų.

Kėdainių rajono savivaldybės Švietimo ir kultūros komiteto pirmininkė Nijolė Naujokienė buvo stipriai nusivylusi, kai pamatė tinklo pertvarkos programos plano kriterijus dėl kaimiškųjų gimnazijų.

„Jas tai paliečia ypatingai skausmingai. Kokios stiprios Kėdainių rajono mokyklos, rodo jų pasiekimai, aukšti egzaminų ir olimpiadų rezultatai, tačiau jos nebeatitiks kriterijų ir vienos ar kitos klasės nebegalės formuoti, o savivaldybei net neleidžiama prisidėti ir savo lėšomis“, – sakė N. Naujokienė.

„Planuodami žiūrėkite ne ten, kur išimtys, bet žiūrėkite, kur taisyklė. Taisyklė veda mokyklą į priekį“, − ragino ministerijos vadovai. 

Krakių M. Katkaus gimnazijos direktorius Alanas Magyla buvo pesimistiškas. 

„Vaikų skaičiaus kriterijai reiškia kaimo gimnazijų sunaikinimą. Jų nebeliks. Kaimo vaikas bus priverstas labai anksti keltis ir keliauti į miestą, o kaimo mokytojui sumažės darbo krūvis ir jis ieškos darbo mieste“, − liūdnai mato perspektyvą A. Magyla.

Visų dalyvavusių mokyklų vadovų žvilgsniai buvo supratingi, bet liūdni. Susirinkime nebuvo aistrų ir ginčų. Vyriausybės nutarimas priimtas, mokyklų tinklo pertvarkymo kriterijai patvirtinti, savivaldybei ir joje veikiančioms švietimo įstaigoms iš esmės nėra jokio kito pasirinkimo, kaip tik vykdyti tai, kas Vyriausybės suplanuota.

Nuo 2022–2023 mokslo metų bendrosiose bendrojo ugdymo mokyklose

1–4 klasėse  mažiausias mokinių skaičius klasėje 8. Mažesnės klasės nebus finansuojamos valstybės lėšomis. Gali būti jungiama tik po dvi klases. Rekomenduojama jungti gretimas klases.

5–8 ir 9–10 (I–II gimnazijos) klasėse mažiausias mokinių skaičius klasėje 8. Mažesnės klasės nebus finansuojamos Valstybės lėšomis. Klasės nejungiamos.

III–IV gimnazijos klasės;

keturmetėse gimnazijose, rekomenduojama sudaryti ne mažiau kaip keturias III gimnazijos klases;

gimnazijose sudaromos ne mažiau kaip dvi III gimnazijos klasės, sraute ne mažiau kaip 31 mokinys.

Pradinės mokyklos, progimnazijos ar pagrindinės mokyklos tipo mokyklos, kuriose pagal ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo programas mokosi 60 ir mažiau mokinių, reorganizuojamos arba likviduojamos.

3 Komentarai

  • Nu Petrulis gerai pasakė, kad daugiau 23 mokleiviai, mokytojas produktyviau dirba😋, jei jau tada 13 , oi šiukštu, jau blogiau, reikia jį ministru statyti, o Nijolę pavaduotoja ir mokyklų greičiau tada nebeliks.

  • Dabar pradinių klasių mokinukai keliasi 6 val ryte, prieš 7 atvažiuoja autobusiukas ir 7, 30 būna mokykloje. Iki pamokų pradžios dar pusvalandis. Apie būrelius nėra ko nė svajoti, nebent tėvai vežiotų. Bet tėvai turi dirbti ir ne visi turi galimybę vežioti. Nežinau ką daryti, kad visiems būtų gerai, bet tas pavėžėjimas neišsprendžia visų problemų.

  • baikit skiest su tais būreliais…. kas nori tas lanko. O laikyt mokyklas su 60 vaikučių degradacija ir mokiniams ir mokytojams. Situacija yra tokia, kokia yra. Na nėra kaime vaikų, nėra…. realybė tokia

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


Rekomenduojami video