Praėję metai buvo permainų ir gamtos stichijų metai
Ekspertai prognozuoja, kad šimtmečio pabaigoje itin gausių kritulių dienų skaičius padidės nuo dabartinių 14–16 iki 18–20 per metus./ BNS Andriaus Ufarto nuotr.
Praėjusius metus prisiminsime kaip šilčiausius per beveik du su puse šimtmečių meteorologinių stebėjimų istoriją. Vidutinė metinė oro temperatūra pakilo iki rekordinių 9,5 °C – tai net 2,1 °C daugiau nei daugiametis vidurkis. Sausis buvo vienintelis mėnuo, kuris neperžengė įprastų temperatūros normų ribų, tačiau likusius metus dominavo šiluma, o ekstremalūs gamtos reiškiniai tapo ne tik dažnesni, bet ir intensyvesni.
Gamta šėlo: kaitros, viesulai ir potvyniai
Per 2024 metus Lietuvoje buvo užfiksuoti 32 stichiniai reiškiniai, tarp kurių – dvi katastrofos.
Kaitros, sausros, stiprūs vėjai, viesulai ir potvyniai darė reikšmingą žalą visoje šalyje. Vienas ryškiausių įvykių buvo birželio pabaigoje Druskininkuose užfiksuota 34 °C temperatūra – rekordinė vertė, neatitinkanti šiaurės Europos įprastų klimato sąlygų.
Liepos mėnesį viesulai siautė Kelmės ir Šiaulių rajonuose. Juose užfiksuotas 60–70 m/s vėjo greitis, kuris griovė pastatus, plėšė stogus ir sugadino elektros linijas. Stiprios audros taip pat neaplenkė kitų Lietuvos regionų, kur didelė žala buvo padaryta namų ūkio turtui ir viešajai infrastruktūrai.
Kritulių intensyvumo augimas reiškia didėjančią potvynių ir poplūdžių riziką, kuri paveiks tiek miestus, tiek kaimiškas teritorijas.
Aut. past.
Viesulai neaplenkė ir Kėdainių rajono, tačiau čia labai didelių nuostolių išvengta, išskyrus tai, kad buvo gyvenviečių, kurios kelias paras buvo likusios be elektros.
Šioje situacijoje rankas trynė tik prekybininkai, mat kaip reikiant šoktelėjo elektros generatorių pardavimai.
Klimato kaitos padariniai Lietuvoje
Pastarųjų dešimtmečių analizė atskleidžia ryškius pokyčius. Karštų dienų, kai oro temperatūra viršija 30 °C, skaičius nuo praėjusio amžiaus vidurio padidėjo daugiau nei tris kartus. Tuo tarpu itin šaltų dienų su -20 °C ar žemesne temperatūra sumažėjo perpus.
Ekspertai prognozuoja, kad šimtmečio pabaigoje itin gausių kritulių dienų skaičius padidės nuo dabartinių 14–16 iki 18–20 per metus. Toks kritulių intensyvumo augimas reiškia didėjančią potvynių ir poplūdžių riziką, kuri paveiks tiek miestus, tiek kaimiškas teritorijas.
Kova su klimato grėsmėmis
Siekiant valdyti vis didėjančią stichinių reiškinių riziką, Aplinkos ministerija dar 2022 metais atnaujino potvynių grėsmės ir rizikos vertinimo žemėlapius. Juose aiškiai nurodomos teritorijos, kuriose potvynių rizika yra didžiausia.
Taip pat buvo sukurti interaktyvūs klimato kaitos scenarijai, leidžiantys ne tik stebėti dabartinę situaciją, bet ir modeliuoti galimus ateities pokyčius – nuo temperatūros augimo iki kritulių pasiskirstymo tam tikruose regionuose.
Ar esame pasiruošę?
2024-ieji tapo įspėjimu apie klimato kaitos rimtumą ir jos poveikį Lietuvai. Tęsiantis šiai tendencijai, būtina ne tik stiprinti gamtos stichijų prevencijos sistemas, bet ir skatinti visuomenės švietimą apie klimato kaitos poveikį bei atsakomybę.
Pokyčiai jau vyksta, o Lietuvai tenka prisiimti atsakomybę pasirūpinant, kad ateities kartos gyventų saugioje ir aplinkos pokyčiams atsparioje šalyje.
