Šilumos taupymas turėtų būti abipusis

Siekiant sumažinti šilumos gamybos sąnaudas, AB „Panevėžio energija“ nuolat rekonstruoja šilumos tinklus ir plečia Kėdainių miesto centralizuotos šilumos tiekimo sistemą, tiesiant naujas trasas naujiems vartotojams. Šiuo metu Kėdainių šilumos tinklų rajone vykdomi Europos Sąjungos parama remiami trys AB „Panevėžio energija“ projektai.

Kėdainių rajone AB „Panevėžio energija“ eksploatuoja 47 km ilgio šilumos tinklų, kuriais energija tiekiama vartotojams. Šiuo metu apie 61 proc. visų šilumos vamzdynų jau atnaujinta. Galutinai pabaigus vykdyti projektus, atnaujintų šilumos vamzdynų ilgis dar padidės beveik 7 km., o prie eksploatuojamų rajono šilumos tinklų prisijungs nauji 868 metrų vamzdynai.

Investicijos į šilumos ūkį sudarys apie 2,2 mln. eurų. Vykdomiems projektams skirta iki 50 procentų jų vertės parama iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Likusias lėšas projektui įgyvendinti investuos AB „Panevėžio energija“.

Naujos šilumos trasos naujiems vartotojams

Vykdant projektą „Naujų šilumos tinklų statyba AB „Panevėžio energija“ naujos šilumos trasos bus pastatytos ne tik Panevėžyje, Kupiškyje, bet ir Kėdainiuose bei Gudžiūnuose. 376 metrų ilgio šilumos tiekimo nauja trasa jau sumontuota J. Basanavičiaus gatvės prieigose Kėdainiuose. Prie centralizuotų šilumos tinklų einamuoju laiku bus prijungti 27 vartotojai (vienas naujai pastatytas daugiabutis). Kėdainių rajono Gudžiūnų gyvenvietėje sumontuota nauja 220 metrų ilgio šilumos trasa. Trasa pastatyta tikslu tiekti šilumą vartotojams iš vienos Gudžiūnų katilinės, užkonservuojant Gudžiūnų mokyklos katilinę. Įvykdžius šį projektą, Gudžiūnuose dirba viena katilinė.

Investicijų grąža

2017 metais buvo pradėtas projekto „Kėdainių m. šilumos tinklų rekonstravimas“ vykdymas, kuris iki šių metų spalio mėnesio bus baigtas. Kito projekto užbaigimas suplanuotas 2020 metų rugsėjį.

Galutinai pabaigus projektus – sumontavus naujus vamzdynus, juos prijungus prie miesto šilumos tinklų bei sutvarkius aplinką, rangovui pridavus užsakovui visą projekto užbaigimo dokumentaciją, skirtingose miesto šilumos tinklų atkarpose: Mindaugo, Josvainių, Smilgos, Didžiosios, Chemikų, S. Jaugelio-Telegos, Skongalio, J. Basanavičiaus, Pavasario, P. Lukšio, Žemaitės, Sodų, Dotnuvos, Ramybės sk., Lauko, Šėtos, Josvainių, Respublikos gatvių zonose bei Vilainiuose – Šėtos, Parko, Melioratorių gatvių zonose bus rekonstruota daugiau nei 7 kilometrų ilgio vamzdynai.

AB „Panevėžio energija“ investuoja į šilumos tiekimo tinklus siekdama padidinti šilumos tiekimo efektyvumą bei patikimumą vartotojams. Sumontuoti nauji šiuolaikinius reikalavimus atitinkantys vamzdynai mažina šilumos nuostolius tinkluose, didina šilumos perdavimo efektyvumą, kartu taupomi gamtiniai ištekliai, mažėja aplinkos tarša.

O kaip šilumą gali taupyti gyventojai?

Šilumos suvartojimą daugiabučiuose lemia du faktoriai: pastato būklė, jo šilumos sistemų konstrukcija ir šilumos vartotojų poreikiai bei įgūdžiai.

Pastato konstrukcijos ar šilumos naudojimo sistemų pilnas atnaujinimas efektyviausiai įtakoja šilumos sąnaudų sumažėjimą, tačiau šios priemonės yra brangios, sudėtingai ir ilgai įgyvendinamos, be to, ilgiau atsiperkančios. Tuo tarpu paprastas veiksmas – šilumos punkto modernizavimas (net ir tuo atveju, kai punktas jau buvo atnaujintas prieš daugiau kaip 10 metų) tinkamai jį sureguliavus, gali leisti taupyti iki 10 procentų iki šiol naudojamos šilumos. Moderniausių šilumos punktų reguliatoriai ir elektroniniai siurbliai taupo ir šilumos, ir elektros energiją, nes leidžia labai tiksliai ir per trumpą laikotarpį prisitaikyti prie pastato ir jo gyventojų poreikių šilumai bei karštam vandeniui; antilegioneliozės funkcija eliminuoja tikimybę, jog dėl tam tikrais paroms laikotarpiais taupymo tikslais pažeminamos vandens temperatūros sistemoje gali atsirasti ligos sukėlėjų.

Šilumos taupymu turėtų būti suinteresuoti galutiniai naudotojai – pastatų gyventojai ir juos atstovaujantys valdytojai, todėl pastarieji turi nuolat reikalauti iš savo pasirinktų prižiūrėtojų ne tik reguliariai pateikti šilumos naudojimo apžvalgas, bet realias, konkrečiam pastatui pritaikytas ir ekonomiškai pagrįstas rekomendacijas šilumos ūkio tobulinimui.

Gyventojų nusiteikimas ir mokėjimas taupyti leidžia nemažinant juntamo komforto mažinti naudojamos šilumos kiekį. Jei butuose įrengti termostatiniai vožtuvai, tai net ir nesant prie radiatorių įrengtų daliklių (netiesioginių šilumos skaitiklių), jų pagalba žeminant (ne daugiau, kaip dviem – trimis laipsniais) nenaudojamų patalpų oro temperatūrą, taupysime šildymui sunaudotą šilumą. Atkreiptinas dėmesys, kad ženklesnis patalpos oro temperatūros žeminimas ilgesniam laikui gali ir neduoti laukiamo rezultato – tai gali neproporcingai padidinti šalia esančių iki normalios oro temperatūros šildomų patalpų šilumos sąnaudas, ar padidinti energijos sąnaudas, atstatant jų temperatūrą.

Kol dar neprasidėjo šildymo sezonas, aktualūs ir šie patarimai:

Jei daugiabutyje pastebimas netolygus patalpų ar vonios šildytuvų (gyvatukų) šilimas, dar yra laiko problemą išspręsti iš esmės – pasikonsultavus su specialistais, netolygiai veikiančioje sistemoje įrengti balansavimo vožtuvus. Mat tokią netolygiai pasiskirstančio šilumnešio sukeltą problemą išsprendžiant jo temperatūros paaukštinimu, peršildomos kitos patalpos ar vonios šildytuvai, o šiluma naudojama neracionaliai.

Ne šildymo sezono metu remontuojant butus, atsiranda galimybė pakeisti senus ketinius radiatorius efektyvesniais šildymo prietaisais ar bent po jais įrengti šiluminės izoliacijos sluoksnį, žiemą trukdysiantį šilumai per sieną lengvai „tekėti“ į lauką. Jei izoliacijos paviršius dar padengtas blizgiu paviršiumi – efektas bus dar didesnis. Keičiant šildymo prietaisus, reikalinga vadovautis pastato projekte nurodyta jų galia ir temperatūromis, o keičiant jų išmatavimus, reikėtų vadovautis taisykle, jog geriausia, kai tarp šildymo prietaiso ir grindų bei tarp šildymo prietaiso ir palangės apačios yra 5-10 cm tarpas – tokiu atveju šiluma butui bus tiekiama efektyviausiai. Beje, ekraną tarp sienos ir radiatoriaus įmanoma įrengti ir šildymo sezono metu, nenuimant radiatoriaus.

Daugiau patarimų, kaip butuose paprastomis priemonėmis galima taupyti šilumą, AB „Panevėžio energija“ interneto svetainėje https://www.pe.lt/kaip-taupyti-siluma

Daugiau informacijos www.pe.lt

Faktinis kiekvieno konkretaus buto šilumos suvartojimas dėl namo būklės, renovacijos kokybės ar norimo komforto lygio yra skirtingas, todėl ir faktiniai sąskaitų dydžiai skiriasi. Juos pamatyti ir palyginti galite AB „Panevėžio energija“ interneto svetainėje https://www.pe.lt/namo-informacija.

1. Pvz. Kėdainiuose renovuoto (Mindaugo g.16) ir nerenovuoto (Mindaugo g. 12 bt.) namų mokėjimai už 50 kv. metro ploto buto šildymą 2019 m. sausį sudarė atitinkamai 31,00 Eur ir 69,50 Eur.

2. Pvz. Kėdainiuose renovuoto (Žemaitės g. 20) ir nerenovuoto (Žemaitės g. 22) namo mokėjimai už 50 kv. metrų ploto buto šildymą 2019 m. sausį sudarė atitinkamai 48,00 Eur ir 86,50 Eur.

Reklama: Daikin Atlherma