Ikimokyklinis ugdymas taps visuotinis: pasakyti „nėra vietų“ nebegalės

Eglė KUKTIENĖ

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) skelbia, kad jau nuo 2025 metų ikimokyklinis ugdymas taps visuotinis vaikams nuo 2 metukų. Ši nuostata bus įgyvendinama palaipsniui – jau nuo kitų metų visuotinis ikimokyklinis ugdymas bus taikomas keturmečiams, o dar kitais metais – ir trimetinukams. Tačiau, kaip pastaruoju metu vis dažniau ir būna, šio sprendimo įgyvendinimo našta kraunama ant pačių savivaldybių pečių, o ir konkretaus veiksmų plano pasigendama. Panašu, kad ministerija priima sprendimus, kurių įgyvendinimas bus jau naujai išrinktų politikų galvos skausmas. O tuo tarpu švietimo ekspertai pastebi, kad naujieji ministerijos planai gali sukelti dar daugiau problemų, kai šalyje jau ir taip masiškai trūksta pedagogų.

Visuotinis, bet neprivalomas

Vyriausybės priimtas sprendimas nereiškia, kad mažylius į darželius vesti bus privaloma. Tėvai, kurie norės pasilikti su jais namuose iki priešmokyklinio amžiaus, tą galės daryti ir toliau. Tačiau tie, kurie norės vaikus išleisti į darželį, nebegalės išgirsti uždaromų durų garso, lydymo žodžių „atleiskite, bet laisvų vietų nėra“.

Prognozuojant, kad 2024–2025 metais į ikimokyklinio ugdymo įstaigas būtų atvesta 80 proc. šiandien darželių nelankančių vaikų, anot ministrės Jurgitos Šiugždinienės, reikėtų įrengti papildomai 6,5 tūkst. vietų, per 300 grupių. Tokioms pertvarkoms įgyvendinti reikės beveik  80 milijonų eurų.

Laisvų vietų Kėdainiuose yra

Nors Kėdainiuose laisvų vietų darželiuose yra, jos nebūtinai tokio amžiaus vaikams, kokie į darželį patekti norėtų.

Savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Petrėtienė informavo, kad rugpjūčio pabaigos duomenimis, Kėdainių darželiuose buvo 29 laisvos vietos.

„Iš jų 6 vietos priešmokyklinio amžiaus vaikams lopšeliuose-darželiuose „Aviliukas“ ir „Varpelis“ bei 23 vietos ikimokyklinio amžiaus vaikams lopšeliuose-darželiuose „Aviliukas“, „Pasaka“, „Varpelis“ ir „Puriena“.

Arti miesto esančiuose darželiuose taip pat turime laisvų vietų ikimokyklinio amžiaus vaikams: Vilainių mokykloje-darželyje „Obelėlė“ – 9 vietos, Josvainių socialiniame ir ugdymo centre – 4 vietos, Labūnavos pagrindinės mokyklos Pelėdnagių „Dobiliuko“ skyriuje – 2 vietos.

Nuo rugsėjo 1 d. ugdymo įstaigas pradėjo lankyti apie 200 vaikų, kurie gimė 2020 m., o lopšelyje-darželyje „Puriena“ atsidaro grupė vaikams nuo vienerių iki dvejų metų“, – teigė specialistė.

Vis dėlto savivaldybės interneto svetainėje pateikti senesni duomenys rodė, kad laisvų vietų paprastai būna vyresnio amžiaus vaikams, tuo tarpu būtent dvimetinukams laisvų vietų nebūna.

Nauda ir tėvams, ir vaikams

Švietimiečiai gana vieningai sutaria, kad vaiko ugdymas nuo 2 metukų yra naudingas ir tėvams, ir patiems vaikams.

„Išleisti vaikus į darželį nuo dvejų metų yra naudinga tėvams. Vienareikšmiškai – tėvai gali grįžti į darbus, neprarasti turimų kompetencijų, siekti karjeros, įnešti didesnį finansinį indėlį į bendrą šeimos biudžetą.

Kita vertus, įvairūs tyrimai rodo, kad vaikai, kurie lankė darželį, geriau mokosi ir mokykloje. Ikimokyklinėse ugdymo įstaigose vaikai įpranta prie dienos plano, mokosi susikaupti, mokytis, išmoksta, kad tai yra disciplina.

Be to, labai svarbu suprasti alfa kartos vaikus. Šie vaikai nori viską gauti čia ir dabar, tėvai dažnai vaiko įgeidžius tenkina nepagalvodami, kad taip formuojamas neteisingas elgesys. Namuose sunkiau ir discipliną įvesti, ir patys vaikai drąsiau bando ribas, kurias ne visada tėvai sugeba išlaikyti.

Norėdami ramybės dažnai vaikus paleidžia į virtualią erdvę, o vaikai savo ruožtu ilgainiui ima nebeatskirti elgesio modelių, taikomų realybėje ir virtualiame pasaulyje. Tai veda į destrukciją“, – sako prof. habil. dr. Vilija Targamadzė ir pabrėžia, kad ugdyti vaiką darželyje yra dažnu atveju net ir paprasčiau, nei namuose, mat vaikai linkę sekti kitų pavyzdžiu, jiems lengviau susikaupti ir dirbti, kai mato tą darant ir kitus vaikus.

Buvo apleistas

Vis dėlto tenka pripažinti, kad ikimokyklinis ugdymas ilgus metus buvo apleistas, nors jis – labai svarbi švietimo sistemos ir vaiko augimo bei ugdymo dalis.

Kaip sako Kėdainių Švietimo ir kultūros komiteto pirmininkė Nijolė Naujokienė, ilgus metus besitęsęs aplaidumas gali lemti, jog tinkamai pasiruošti pertvarkai, kad ir kokia ji teigiama būtų tėvų ir vaikų atžvilgiu, gali nepavykti.

„Ikimokyklinis ugdymas, mano  požiūriu, šiuo metu yra ta švietimo grandis, kuri reikalauja daugiausia dėmesio.

Galime įvedinėti visuotinį (bet neprivalomą) ikimokyklinį ugdymą, bet ką tai duos, jei tam nebus tinkamai pasiruošta.

Kaip tam bus pasiruošta, kad tai tikrai būtų naudinga kiekvienam vaikui – klausimas lieka atviras.

Kiekviename rajone ikimokyklinis ugdymas susiduria su savitomis problemomis. Vienuose stinga pastatų, kituose pastatai pasenę, nugyventi ir nemodernizuoti, dar kitur trūksta visko: pastatų, pedagogų, vietų vaikams.

Mūsų rajone visiems vaikams sąlygos ugdytis yra neblogos. Vietų turime pakankamai, atstumai mieste tarp darželių nedideli, pedagogų taip pat iš esmės užtenka.

Ilgą laiką į ikimokyklines įstaigas buvo investuojama mažai. Vyraujantis visuomenės  požiūris – vaikas ateina į darželį tam, kad būtų prižiūrėtas, pavalgydintas ir kažkiek lavinimas. Tai svarbu, bet jau senokai tolesnio ugdymo ir pačio gyvenimo ikimokykliniam ugdymui keliami daug didesni reikalavimai.

Ikimokyklinio ugdymo įstaigose visos inovacijos labai svarbios. Jos reikalingos pirmiausia tam, kad pedagogai galėtų skleisti idėjas, dirbti kūrybiškai, kurtų situacijas, kurios skatintų pedagogus ir vaikus tyrinėti ir kritiškai mąstyti“, – sako N. Naujokienė.

Tiesa, šiuo metu Kėdainiuose trūksta trijų lopšelio-darželio auklėtojų bei psichologo, kuris dirbtų su pačiais mažiausiais.

Švietimo komiteto pirmininkės teigimu, nepaisant to, kad Kėdainiams, ko gero, neteks nei naujų darželių statyti, o ir papildomų grupių sukūrimo galimai pavyks išvengti, tai nereiškia, kad ikimokyklinį ugdymą čia galima pamiršti ir nieko neinvestuoti.

„Rajone turime investuoti į ikimokyklinio ugdymo pedagogus, mažinti vaikų skaičių grupėse ir darbą šiose įstaigose koordinuoti lanksčiai – atsižvelgiant į poreikius pagal amžių, pagal specialius poreikius ir kt. Lankstumą suprantu kaip patalpų išnaudojimą toms grupėms, pagal vaikų amžių, kurių poreikis tuo momentu didžiausias.

Svarbus ir vaikų pavėžėjimo klausimas. Darželiai, kaip ir mokyklos, turi turėti mokyklinius autobusiukus. Jų tikslų siekimui, mano požiūriu, tai reikšminga.

Labai džiaugiuosi, kad prieš keletą metų kartu su komanda pasiūliau įgyvendinti pedagogų Motyvacijos programą, kuri vis labiau plečiasi ir kuriai pasiūlymus teikia mokytojai ir rajono politikai. Ji tinka ir darželiams“, – teigė N. Naujokienė.

Lozungai, bet ne realybė?

Seimo narė V. Targamadzė savo ruožtu sako, kad dabartiniams valdantiesiems bepigu švaistytis tokiais pasakymais, kad „bus pastatyta 19 naujų darželių“ ir kad „savivaldybė tėvams nebegalės pasakyti, kad laisvos vietos jų mažyliui ugdymo įstaigoje tiesiog nėra“, kai realybe žodžiai taps valdžioje esant jau kitiems.

Norai geri, tačiau aiškumo, kaip jau tampa įprasta – trūksta.

Reforma prasideda jau nuo kitų metų, o neaišku nei kada, nei kur darželiai bus statomi, nei galų gale iš kur teks „ištraukti“ ir pedagogų, kai šios profesijos tapimas prestižine kuo toliau, tuo labiau verčiamas fiasko.

„Jau po trejų metų esą turi būti 19 naujų darželių visoje šalyje. Kada jie bus pastatyti? Kur? Ir ar jų užteks? Apie 11 tūkst. vaikų, pagal paskutinę informaciją, nepatenka į darželius, nes jiems tiesiog neužtenka vietų. Tai yra netvarka.

Jei valdžia paskelbia idėją, kad netrukus savivaldybė nebeturės teisės neturėti vaikui vietos darželiuose, tačiau bus pamiršta, kad trūksta darželių, trūksta grupių, trūksta pedagogų – tokia retorika pavirs lozungu, bet ne realia siekiamybe.

Dalis specialistų, su kuriais teko bendrauti, tokia idėja tiesiog nelabai tiki.

Juo labiau kad lygiagrečiai eina ir įtraukiojo ugdymo programa, ir mokytojo profesija turi tapti prestižine.

Uždaviniai labai ambicingi, sudėtingi, sunkiai įgyvendinami. Entuziazmas yra gerai, bet jis turi būti paremtas realiomis galimybėmis“, – sako parlamentarė.

V. Targamadzė pridūrė, kad ministerija kol kas žongliruoja skaičiais ir idėjomis, tačiau realaus veiksmų plano taip ir nematyti.

Ministerija savo ruožtu tikisi savivaldybių sprendimų, kurie padėtų užtikrinti kokybišką ikimokyklinį ugdymą.

„Situacija nėra paprasta. Dirbti turime išvien. Pirmiausia svarbu sutarti su Lietuvos savivaldybių asociacija dėl visuotinio ugdymo tikslesnių parametrų ir konkrečių darželių infrastruktūros plėtros planų iki 2025 m.

Reikia paskatinti savivaldybes priimti sprendimus, kurie padėtų užtikrinti geresnį ikimokyklinio ugdymo įstaigų prieinamumą.

Taip pat svarbu orientuotis į geresnį jau veikiančių ugdymo įstaigų pastatų pritaikymą ikimokykliniam ugdymui, o ne naujų įstaigų steigimą ir pastatų statymą.

Taip pat užtikrinti vaikų, gyvenančių socialinės rizikos šeimose ir turinčių specialių poreikių integraciją į ugdymo įstaigas, tiek valstybines, tiek privačias“, – taip kalbėjo ŠMSM ministrė J. Šiugždinienė.