I dalis. Metų įvykiai: kokie Kėdainiams buvo 2023-ieji?

METŲ UŽMOJIS

Gatvių siaurinimo manija, kuria serga sostinė, jau pasiekė ir Kėdainius – čia užsimota susiaurinti pagrindinę J. Basanavičiaus gatvę, kai tuo tarpu Vilniuje, pamačius, su kokiais sunkumais realiai susiduria žmonės, jau galvojama, kaip tas gatves vėl paplatinti. Dar praėjusią kadenciją Kėdainių rajono savivaldybė džiaugėsi, kad pasirašė sutartį su Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) dėl J. Basanavičiaus gatvės perėmimo savo žinion – esą ilgiausioje miesto gatvėje galės tvarkytis kaip panorėjusi. Nestabdė net tai, kad tai turės daryti už savo pinigus. Esą visa tai atsveria didžiausias privalumas – kad prieš perduodama gatvę savivaldybei, LAKD įsipareigojo ją bei per šią gatvę einančius tiltus kapitaliai sutvarkyti.

Tačiau savivaldybės džiaugsmas truko neilgai. Iki kol LAKD pateikė J. Basanavičiaus gatvės kapitalinio sutvarkymo projektą – jame numatyta gatvę gerokai susiaurinti.

Galiausiai savivaldybė pareiškė, kad parengtam projektui nepritaria ir paprašė, kad LAKD jį pakeistų pagal išsakytus prašymus ir pastabas. Tuo tarpu LAKD atsakyme spaudai nuskambėjo abejonė, ar tikrai į tuos prašymus bus atsižvelgta.

Kodėl ruošiant gatvės projektą meras Valentinas Tamulis ar kiti atsakingi asmenys nereiškė laiku tokių pastabų projektuotojams, lieka neaišku.

METŲ GRIŪTIS

Sausio 31 dieną Kėdainių Tilto gatvėje sugriuvo tiltas per Nevėžį, atskyręs vieną miesto dalį nuo kitos.

Ironiška tai, kad tą dieną kaip tyčia į Kėdainius atvyko LR Prezidentas Gitanas Nausėda, tad jis apžiūrėjo ir sugriuvusį tiltą.

Tilto per Nevėžį griūtis tapo itin didele problema ir todėl, kad tuo metu dar nebuvo baigtas tvarkyti tiltas per Nevėžį ties Vilainių gyvenviete. Kelis mėnesius kėdainiškiams į miestą teko važiuoti aplinkkeliu Jonava–Kėdainiai–Šeduva.

Lietuvos automobilių kelių direkcija tuomet sakė besitikinti sugriuvusį tiltą pradėti tvarkyti dar šiemet, bet, kaip jau akivaizdu, tilto tvarkymo darbų kėdainiečiai taip ir nesulaukė.

Gerai bent tai, kad įpusėjus metams buvo atidarytas eismas bent viena šio tilto puse, tačiau ir čia incidentų neišvengta – sunkiasvorių automobilių eismą per šį tiltą riboja pastatyti ženklai ir gabaritiniai vartai, tačiau jau ir sunku suskaičiuoti, kiek kartų šie vartai buvo sulaužyti vis bandant pro juos pralysti kroviniams automobiliams. Ir dėl sulaužytų šviesoforų, ir dėl staiga nustojusio veikti šviesoforo eismas tiltu buvo sustabdytas ne kartą, o tai vairuotojams kėlė nepasitenkinimą. Neišvengta ir chaoso bei automobilių avarijų.   

METŲ ATLYGINIMAI

Nuo šių metų liepos rajono tarybos nariams pradėtas mokėti atlygis, kuris siekia penktadalį (20 proc.) mero darbo užmokesčio. Taigi rajono politikai, visiškai nepriklausomai nuo to, ar rimtai dirba rajono taryboje, ar tik galimai imituoja darbą (o yra ir tokių, kurie nė viename posėdyje taip ir nepraveria burnos), kiekvieną mėnesį gauna maždaug po 750 eurų į rankas. Mokesčių mokėtojams politikų išlaikymas per metus atsieina daugiau kaip 321 tūkst. eurų. 

Itin solidžiai išaugo ir mero atlyginimas. Dabar jo darbo užmokestis siekia daugiau kaip 5 tūkst. 376 eurus per mėnesį (neatskaičius mokesčių).

Nenuskriaustos ir dvi vicemerės. Jų atlyginimai siekia po 3 tūkst. 778 eurus (neatskaičius mokesčių).

Savivaldybės tarybos posėdžių sekretoriaus atlyginimas – 2 tūkst. 281 euras, mero patarėjų – po 2 tūkst. 262 eurus.

Pakilo ir savivaldybės administracijos direktoriaus atlyginimas iki 3 tūkst. 895 eurų, skyriaus vedėjų – iki 3 tūkst. 333 eurų, vedėjų pavaduotojų – iki 2 tūkst. 476 eurų, vyresniųjų specialistų – iki 2 tūkst. 30 eurų, specialistų – iki 1 tūkst. 688 eurų, sekretorių-referenčių – iki 1 tūkst. 732 eurų, vairuotojų – iki 1 tūkst. 569 eurų, budėtojų – iki 1 tūkst. 464 eurų, darbininkų – iki 894 eurų (neatskaičius mokesčių).

METŲ POSAKIS

Už rajono sveikatos politikos formavimą atsakingas rajono tarybos Sveiktos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas Jonas Talmantas dėl prastos gimstamumo situacijos Kėdainių rajone apkaltino… neproduktyvias Kėdainių rajono moteris.

Šis politikas išmonės perlų pažėrė kalbėdamas ir apie ligoninės bėdas, esą gydyti gali ne tik gydytojai, bet ir gėlytės ant palangių: „Sutvarkyta rūbinė, pastatyti suoliukai, kurių niekad nebuvo, ant palangės sudėtos gėlytės. Nu nuteikia maloniai, beveik ir daktaro nereikia, gali ir taip pasveikt.“

METŲ PRATURTĖJIMAS

Įspūdingas sumas išsiurbė iš „Lifosos“

Jau antri metai, kaip AB „Lifosa“ gali veikti tik su laikinuoju administratoriumi. Konservatorių valdžiai uoliai laikantis Rusijos verslininkams ir verslams paskirtų sankcijų, Kėdainių įmonei buvo likę tik du keliai – nedirbti visai arba dirbti taip, kaip leidžia Finansų ministerija. Ir nors Finansų ministerija aiškino, esą bando padėti „Lifosai“, tačiau šios gamyklos darbas, kai ją prižiūrėti buvo paskirtas laikinasis administratorius, visą tą laiką buvo nestabilus ir labai apsunkintas. Tuo tarpu pirmojo gamyklai paskirto laikinojo administratoriaus „Finance Guru“ gautos pajamos padidėjo net 50 kartų būtent tais metais, kai jis ėmėsi „gelbėti“ „Lifosą“.

Trumpai tariant, laikinąjį administratorių paskyrė ir sutartį su juo pasirašė Finansų ministerija, AB „Lifosa“ šiame susitarime net nedalyvavo, o jai už akių ministerija su laikinuoju administratoriumi net sutarė, kiek „Lifosa“ jam bus priversta mokėti atlyginimo už paslaugas, kurių jai pačiai nereikia ir kurių ji nenori.

Tiek Finansų ministerija, tiek laikinasis administratorius slėpė savo sudaryto sandorio sumą. Nė viena šalis taip ir neatskleidė, kiek „Lifosa“ buvo priversta mokėti laikinajam administratoriui, kuris, kitaip sakant, tiesiog prievartiniu būdu siurbė pinigus iš „Lifosos“. Tačiau viešai prieinami duomenys rodo, kad prieš pradedant administruoti „Lifosą“ 2021 metais „Finance Guru“ pardavimo pajamos siekė vos 5,3 tūkst. eurų. Na, o štai 2022 metų finansinėje ataskaitoje matyti, kad „Finance Guru“ pardavimo pajamos siekė jau… 279,2 tūkst. eurų.

Kiek ši bendrovė uždirbo šiais metais iki gegužės mėnesio, kol dar administravo „Lifosą“ iki ministerijai paskiriant šiai naują laikinąjį administratorių, kol kas dar nežinia, nes šių metų finansinės ataskaitos bus paskelbtos tik kitais metais.

Praturtėjo du rajono socialdemokratai

Tarp trijų kraštiečių parlamentarų daugiausia turto nurodė turintis socialdemokratas Tomas Bičiūnas – 205 tūkst. eurų. Lyginant su 2019 metais, Seimo narys užgyveno nemažai turto, mat tais metais nurodė turintis 76 tūkst. eurų. Taigi, būdamas Seimo nariu jis savo turtą padidino daugiau nei dvigubai. T. Bičiūno turto pagrindą sudaro gyvenamojo namo vertė. Taip pat jis nurodė turintis 43 tūkst. eurų paskolos. Jo buvusi žmona deklaracijoje nurodė jokio turto neturinti.

T. Bičiūno bendrapartiečio mero Valentino Tamulio turtas taip pat išaugo. Antrą kadenciją mero pareigas einantis V. Tamulis 2019 metais deklaravo turintis 66,9 tūkst. eurų vertės turto, o 2022 metais nurodė turintis jau 81,6 tūkst. eurų vertės turto. 15 tūkst. eurų vertės esą yra jo namas, dar už maždaug 30 tūkst. eurų meras turi žemės sklypų.

Šiais metais V. Tamulis gali pasigirti ir didžiausiu atlyginimo šuoliu. Jo alga išaugo nuo 4 tūkst. 239 eurų iki 5 tūkst. 376 eurų (prieš mokesčius). Tad tikėtina, kad kitais metais jo deklaruoto turto vertė bus dar labiau išaugusi.

METŲ IŠDŪRIMAS

Šį šildymo sezoną daugiau kaip tūkstantis Kėdainių rajono gyventojų nebegauna kompensacijų už šildymą, mat skiriant tokias kompensacijas jau vertinamos ne tik mėnesio pajamos, bet ir visas turimas turtas ir net sukauptos santaupos.

Tai reiškia, kad jei labai taupėte ir kukliai gyvendami sugebėjote susikaupti savo sąskaitoje kelis tūkstančius eurų juodai dienai, o gal net taupėte laidotuvėms (kaip daro nemažai senjorų) arba gavote šiek tiek pinigų pardavę kokį nors savo sunkiai užgyventą turtą, šį šildymo sezoną tuos pinigus privalote leisti mokėdami visą mokestį už šildymą. Santaupos jau tapo kliūtimi gauti kompensacijas.

METŲ PAŽEMINIMAS

Kovo mėnesį, vykstant kandidatų į merus debatams, buvo viešai užsipulta, pažeminta ir net pravirkdyta gydytoja Raimonda Augienė.

Žinoma Kėdainių medikė R. Augienė, vykstant kandidatų į merus debatams, išsakė ligoninės problemas ir antros kadencijos siekusio mero Valentino Tamulio paklausė, koks likimas laukia Kėdainių ligoninės.

Gydytoja bandė išsiaiškinti, ar merui žinoma, kad ligoninei nebekeliamas pagrindinis tikslas – išlikti daugiaprofiline ligonine.

Iš pradžių sakęs, kad pirmą kartą apie tai girdintis, paragintas vis tik atsakyti, tai kokia Kėdainiuose bus ligoninė, V. Tamulis viešai užsipuolė gydytoją ir puolė aiškinti, kad tai ant jos pačios yra parašytas skundas dėl esą jos taikomų poveikio priemonių darbuotojams ir pasiūlė jai pasižiūrėti į save.

Tokio mero komentaro sulaukusi gydytoja pravirko ir užsiminusi, kad tai, kas jai pačiai buvo taikoma iš direktorės pusės, ją verčia priimti sprendimą išeiti iš darbo, tad ji sakė rašysianti pareiškimą.

Tačiau netrukus mero viešai užsipultos gydytojos atvirai stojo ginti ir jos kolegos, ir pacientai, merui įteikę kreipimąsi, kuriuo išreiškė pasitikėjimą R. Augiene.

Prie mero puolimo prieš šią gydytoją netruko prisidėti ir tuometinė Kėdainių ligoninės vadovė Edita Vaškevičienė. Kaltinimai gydytojai, panašėjantys į jos maišymą su žemėmis, buvo išplatinti viešoje ligoninės feisbuko paskyroje.

Netrukus po šio išpuolio socialiniuose tinkluose kaip virusas ėmė plisti kėdainiečių palaikymo žinutė R. Augienei. 

METŲ PATARIMAS

Pasikarkit… Tokį patarimą iš autobusų stoties darbuotojos išgirdo Krakių apylinkėse gyvenanti 68-erių senjorė, kurios dėl higienos stygiaus ir skleidžiamo blogo kvapo nenori vežti „Kėdbuso“ vairuotojas.

Moteris pasakoja, kad buvo taip: „Kai paklausiau, ką man daryti, kad autobuso vairuotojas manęs neveža, vieną kartą išgirdau atsakymą, kad apsirengčiau švariau ir važiuočiau, kitą kartą kita darbuotoja pasakė, kad niekas manęs neveš. Man labai dėl to širdį skauda ir spaudimas didelis, nes nervinuosi. Sakau, tai kur man dėtis? Pasikarti? Sako, pasikarkit. Ir juokas, ir pyktis ima.“ Ačiū Dievui, moteris patarimo nepaklausė, o jos problemą diplomatiškai išsprendė ir pagalbą jai suorganizavo l. e. p. „Kėdbuso“ direktorius Regimantas Valiauskas.

METŲ NESĄMONĖ

Žaliųjų rodyklių panaikinimas

Vasario mėnesį nuo kai kurių Kėdainių mieste esančių šviesoforų buvo nukabinėtos žaliosios rodyklės, leidusios vairuotojams sukti į dešinę net ir degant draudžiamam raudonos palvos signalui. Toks skubotas sprendimas sukėlė vairuotojų nepasitenkinimą ir pyktį, mat kelionės miesto gatvėmis prailgo. Dėl to ne tik gaištamas brangus laikas, bet ir ilgiau dirbant automobilių varikliams labiau teršiama gamta.

Praėjus kone metams ir, matyt, supratus, kokia nesąmonė visgi padaryta, lapkričio pabaigoje jau imta kalbėti apie žaliųjų rodyklių sugrąžinimą bent jau prie dalies šviesoforų.

Ką gi, neturime kur dėti pinigų – iš pradžių juos leidžiame rodykles nuimdami, o paskui vėl mokame už jų pakabinimą…

METŲ SMŪGIS

Rudeniui besibaigiant žemdirbius ir visus žmones, kurie turi bent kokį žemės lopinėlį, šokiravo šiųmetės žemės mokesčio sąskaitos. Nors mūsų rajone žemės mokesčio tarifas – vienas iš mažesnių šalyje, tačiau Kėdainių ūkininkų sąjungos pirmininko Dainiaus Sabulio teigimu, pakilus žemės vertei, kurią apskaičiuoja VĮ Registrų centras, žemės mokesčio sąskaitos mūsų rajono žemdirbiams ar žemės savininkams išaugo net 40–50 proc.

METŲ PIRKINYS

Kėdainių rajono savivaldybė nusipirko daugiau kaip du dešimtmečius Kėdainiuose sėkmingai veikusį privatų Janinos Monkutės-Marks muziejų-galeriją.

Ši Kėdainių krašto garbės pilietės vardo įstaiga nuo balandžio mėnesio tapo Kėdainių krašto muziejaus septintuoju padaliniu, kuriam padovanoti ir visi muziejuje-galerijoje saugomi 524 meno kūriniai. Jų vertė siekia daugiau kaip 4 mln. eurų.

Kiek sumokėta už muziejų-galeriją, savivaldybė neskelbia.

METŲ NUSIVYLIMAS

Nemažai kėdainiečių kaip niekad yra nusivylę Kėdainiais ir mano, jog šis miestas pastaraisiais metais ima stagnuoti bei gerokai atsilieka nuo didelius ir net plika akimi matomus pokyčius padariusios kaimyninės Jonavos.

Tai paaiškėjo „Rinkos aikštei“ rugsėjo mėnesį feisbuke surengus apklausą. Iš 849 žmonių, išreiškusių savo nuomonę, tik 38 žmonės parašė manantys, kad Kėdainiai per pastarąjį dešimtmetį pasistūmėjo priekin. Likusieji rašė, kad lyginti net nėra ko – Jonava šovė aukštyn taip, kad Kėdainiams teks gerokai paplušėti, norint nors kažkiek pasivyti kaimyninį miestą. Liūdniausia, kaip kai kurie pastebėjo, kad už Jonavą šioje apklausoje balsavo ir patys kėdainiečiai…

Akivaizdu, kad Jonava keičiasi akyse – čia tvarkomos ne tik viešosios erdvės, bet ir sparčiai renovuojami daugiabučiai, tuo tarpu Kėdainiai, daugumos kėdainiečių nuomone, sustojo vietoje ir begali pasidžiaugti tik turintys unikalų senamiestį. Vietos politikams pat metas pasiraitoti rankoves ir padirbėti taip, kad šis miestas padarytų pažangą.

METŲ DVIKOVA

Mero rinkimai

Kėdainių merui Valentinui Tamuliui tik per plauką pavyko išsaugoti mero postą. Jis antrai kadencijai perrinktas tik po antrojo rikimų turo. Savo konkurentą Viktorą Fiodorovą jis aplenkė vos 2,12 proc. – tik 379 rinkėjų balsais – už V. Tamulį balsavo 8 945 rajono gyventojai, o už V. Fiodorovą – 8 566.

O ironiškiausia tai, kad tokius rinkimų rezultatus lėmė ne atėjusieji prie balsadėžių, o rinkėjai, balsavę namuose.

Nors V. Tamulis meru yra perrinktas antrai kadencijai, tačiau šie rinkimai parodė, kad gerokai sumenko gyventojų pasitikėjimas šiuo politiku. Prieš kelerius metus tiesioginiuose mero rinkimuose už jį balsavo 10 111 Kėdainių rajono gyventojų – 1 166 žmonėmis daugiau.

METŲ KELIONĖ

150 metrų nuo ligoninės iki morgo

Kėdainių ligoninėje kiekvienais metais miršta keli šimtai žmonių. Juos anksčiau iki šalia ligoninės esančio morgo veždavo patys ligoninės darbuotojai, tačiau dabar tai daro konkursą laimėjusi ir už tai nė cento negaunanti įmonė. Už šią paslaugą ji gauna kai ką vertingesnio – mirusiojo artimųjų kontaktus, kuriems pasiūlo savo teikiamas paslaugas.

Dėl palaikų pervežimo iš ligoninės patalpų į morgą varžėsi net trys laidojimo paslaugas teikiančios įmonės, o dar viena tai daryti atsisakė, todėl, kad, šios įmonės vadovo teigimu, tokia praktika prasilenkia su elementariu žmogiškumu.

METŲ PAMOKĖLĖ

Kėdainių rajono savivaldybės patalpose, tiksliau – tarybos posėdžių salėje, vieną savaitgalį buvo susirinkęs Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjungos Vadovų klubas. Šiame partiniame renginyje, kuriame dalyvavo ir Seimo narys socialdemokratas Tomas Bičiūnas, jaunieji socdemai buvo mokomi komunikacijos. Kokių žinių jie sėmėsi, byloja ekrane rodyta skaidrė: „Svarbiausia – ne informacijos tikslumas, o gebėjimas patraukti dėmesį.“

METŲ APSISPRENDIMAS

Nuo birželio iš darbo išėjo skandalais pagarsėjusi Kėdainių ligoninės direktorė Edita Vaškevičienė.

Antras bandymas palikti Kėdainių ligoninę jai pavyko, mat kai apie išėjimą iš darbo ji pareiškė pirmą kartą praėjusių metų spalį, viešai žiniasklaidoje vietos politikus išvadinusi bestuburiais, jau kitą dieną pas ją nuskubėjo meras Valentinas Tamulis ir atkalbėjo ją nuo tokio sprendimo. Antrą kartą E. Vaškevičienei pareiškus apie išėjimą iš darbo, V. Tamulis ir vėl bandė ją perkalbėti prašydamas pasilikti, tačiau jo prašymai vaisių nedavė.

Kėdainių rajonui E. Vaškevičienė „nusipelnė“ pradėjusi ligoninėje griovimo procesą – jai vadovaujant iš darbo pasitraukė dešimtys medikų, ligoninėje užsidarė net keli skyriai, o Valstybinei darbo inspekcijai atlikus patikrinimus, nustatyta pažeidimų, tad neteisėtai atleistiems darbuotojams ligoninė turėjo ir kompensacijas išmokėti.

METŲ KAINŲ ŠUOLIS

Bene didžiausią kainų šuolį šiemet pajuto elektros vartotojai. Štai Kėdainių rajono savivaldybei šiais metais atnaujinus elektros tiekimo sutartį, elektros kaina išaugo net apie 4 kartus. O tai dalį Kėdainių miesto paskandino tamsoje – kai kurios miesto gatvės atkarpos šiemet nebuvo apšviestos. Sutrumpėjo gatvių apšvietimo laikas ir kai kuriose seniūnijose.   

O štai Kėdainių „Vaivorykštės“ tiltas tamsoje skendėjo ir dar dėl vienos priežasties – tvinstant Nevėžiui elektrikai baiminosi, kad vanduo gali apsemti ir sugadinti elektros transformatorines, kabelines spintas, apskaitos skydus ir kitus skirstomojo tinklo įrenginius.  

METŲ NUOSTOLIAI

Didžiausius nuostolius šiais metais patyrė prieš valdžios sankcijų smūgį vis dar bandanti atsilaikyti „Lifosa“, jau sustabdžiusi gamybą. Anksčiau įmonės vadovybė yra sakiusi, kad viena prastovų diena „Lifosai“ kainuoja apie 100 tūkst. eurų.

Tačiau nuostolius patiria ne tik pati „Lifosa“ bei jos darbuotojai, jau susiduriantys su problemomis dėl paskolų ir lizingų, bet ir šią gamyklą aptarnaudavusios ir įvairias paslaugas „Lifosai“ parduodavusios įmonės bei jų darbuotojai, o taip pat ir Kėdainių rajono savivaldybė bei visa Lietuvos valstybė.

Savivaldybės biudžetas neteko gana didelių pajamų per „Lifosą“ tiesiogiai, t. y. per turto, taršos mokesčius. Įmonė sumokėdavo daugiau nei 500 tūkst. eurų tokių mokesčių per metus. Taip pat per Gyventojų pajamų mokestį (GPM), kuris yra perskirstomas per valstybės biudžetą. Jo „Lifosa“ kasmet sumokėdavo beveik 6 mln. eurų. Perskirsčius šią sumą, į Kėdainių rajono savivaldybės biudžetą grįždavo tam tikra pinigų suma. Tad „Lifosos“ sustabdymo atveju didelius nuostolius patyrė ne tik pati gamykla, joje dirbantys žmonės ir Kėdainiai, bet ir visa Lietuva.

Ačiū Dievui, gamykla nepasiduoda ir kitais metais planuoja atnaujinti gamybą.

METŲ BĖDOS

Rajonas sparčiai sensta

Kėdainių rajonas sensta ir nyksta akyse – šiais metais naujagimių gimstamumo skaičiai čia jau yra katastrofiški. Šiemet Kėdainių rajone gimė tik 229 naujagimiai. Galima tik įsivaizduoti, kas bus, kai šie vaikai sulauks mokyklinio amžiaus – kiek mokyklų teks uždarinėti, nes tiesiog nebus kam jose mokytis. Galima tik spėlioti, kiek tuomet sumažės Kėdainių rajono gyventojų skaičius. Rajono naujagimių statistiką šiek tiek pagerina užsienyje gimusių kūdikių skaičius, tačiau šie 46 gimusieji mūsų rajono gyventojai yra tik „popieriuose“.

Rajono gyventojų mirčių statistika, lyginant su gimimų, yra gluminanti. Per 11 mėnesių mirė 625 rajono gyventojai. Dar 14 kėdainiečių Anapilin iškeliavo užsienyje.

Taigi dar net nesibaigus metams skaičiuojama, kad Kėdainių rajone 396 gyventojais daugiau mirė nei gimė (neskaičiuojant užsienyje gimusių ir mirusių).

Pirmaujame savižudybių ir tuberkuliozės atvejų skaičiumi

Nors Lietuvoje savižudybių po truputį mažėja, Kėdainiuose situacija vis dar prasta  – mirtingumas dėl tyčinio savęs sužalojimo Kėdainių rajone vis dar viršija Lietuvos vidurkį. Vien pernai mūsų rajone nusižudė 10 žmonių.

Ne geresnė situacija mūsų rajone ir dėl sergamumo tuberkulioze. Čia mirtingumas nuo tuberkuliozės šovė į viršų.

Sergamumo kreivė šia pavojinga liga šoko aukštyn po COVID-19 pandemijos. Šios ligos atvejų padaugėjo ir kituose rajonuose, tačiau Kėdainiai pagal sergamumo skaičius, deja, yra vieni iš lyderiaujančių, nors dar nepasiekė blogiausių laikų – liūdniausia situacija dėl sergamumo tuberkulioze mūsų rajone buvo 2018-aisiais. Džiaugtis neturime kuo, nes tiek sergamumas, tiek ir mirtingumas nuo tuberkuliozės Kėdainių rajone yra aukštesnis nei šalies vidurkis. Sergamumas šalies vidurkį čia viršija net 2,5 karto, nepaisant to, kad kasmet savivaldybė skiria nemažus pinigus šios ligos prevencijos, ankstyvosios diagnostikos, gydymo ir kontrolės programai.

Ir prognozuojama, kad blogiausia dar laukia ateityje – sergamumas tuberkulioze dar labiau šaus į viršų 2025-aisiais.

Kėdainiuose didėja ir mirštančių nuo narkotikų skaičius.

METŲ REKORDAS

Ugniagesiai, medikai ir policijos pareigūnai vieną vasario dieną vos spėjo suktis lėkdami iš vieno iškvietimo į kitą – per valandą vienas vaikas 10 kartų melagingai pranešė apie degančius namus ir kitas nelaimes.

Už tokį vaiko „pokštą“ atsakomybę teko prisiimti jo tėvams.

METŲ NUMARINIMAS

Šie metai abiturientams baigėsi labai neįprastai – daugelyje gimnazijų buvo sunaikinta daugybę dešimtmečių puoselėta išleistuvių tradicija.

Pirmą kartą mokiniai vietoje popierinių atestatų gavo elektroninius, tad daugelyje gimnazijų atsisakyta rengti išleistuvių šventę, o tai beveik neabejotinai reiškia, kad šiemet nesuorganizavus išleistuvių, niekam tikriausiai nebereikės jų nei kitais, nei dar vėlesniais metais.

Taip sunaikinta ir numarinta dar viena graži tradicija, palikdavusi prisiminimus visam gyvenimui. Matyt, galutinai ateina laikas, kai tikrai jau niekam ir nieko nebereikia…

METŲ STREIKAI

Protestavo ūkininkai

Kovo mėnesį pusė šimto Kėdainių žemdirbių prisijungė prie sostinėje vykusio ūkininkų mitingo. Skriaudžiami žemdirbiai piktinosi, kad valdžia ne tik nesprendžia žemės ūkio problemų, bet ir pati jas kuria, su kiekviena diena kelia vis daugiau nepagrįstų reikalavimų ir aplinkai naudos neduodančių apribojimų ir apkrauna nauja mokesčių našta.

Protestavo „lifosiečiai“

Sankcijų pasmaugtai „Lifosai“ paskelbus apie veiklos stabdymą ir planuojamą gamyklos užkonservavimą, šioje įmonėje dirbantys kėdainiečiai rankų nenuleido ir liepos 26 dieną susirinko į mitingą prie Vyriausybės „Išsaugok savo darbo vietą!“.

Prie Vyriausybės į mitingą susirinkę keli šimtai „lifosiečių“, kitų kėdainiečių bei nemažai žinomų politikų reikalavo, kad sankcijomis „Lifosą“ smaugianti Vyriausybė eitų į kompromisus ir padėtų išvengti suplanuoto gamyklos konservavimo bei išsaugotų žmonėms darbo vietas. Iš susirinkusios minios skambėjo: „Leiskite „Lifosai“ dirbti“, tačiau tokiems reikalavimams valdžia liko kurčia. Su mitinguotojais neatėjo susitikti nė vienas Vyriausybės atstovas, o po kelių valandų pasipylę vieši ministrų pasisakymai, regis, bylojo tik viena – valdžios sumanytas „Lifosos“ traiškymo buldozeris – užkurtas.

Protestu stabdė NT mokesčio įvedimą

Spalio pabaigoje kėdainiečiai kartu su keliais tūkstančiais kitų Lietuvos gyventojų, nešini plakatais ir vėliavomis, mitingavo prie Seimo prieš valdančiųjų sumanymą įvesti Nekilnojamojo turto mokestį (NT) ir juo apmokestinti visus be išimties turinčius savo būstą ar kitokį nekilnojamąjį turtą. Mitinguotojai reikalavo, kad valdžia patrauktų savo rankas nuo žmonių turto ir nepaverstų lietuvių jų pačių būstų nuomininkais bei nesikėsintų privačią nuosavybę nusavinti valstybės naudai.

Mitingą organizavo iš Kėdainių kilęs 45 metų Raimondas Šimaitis.

Streikavo ir mokytojai

Lapkričio pabaigoje prie Seimo streikavo mokytojai. Kėdainiečių, deja, tarp jų nebuvo.

Prie mokytojų protesto, tačiau nevykdami į Vilnių, prisijungė tik trys mūsų krašto pedagogai, priklausantys Lietuvos švietimo darbuotojų profesinei sąjungai. Tokį mokytojų pasyvumą galima paaiškinti tuo, kad keturios iš penkių profsąjungų esą rado sutarimą su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, o be to, Seimas nusprendė, kad mokytojams už streiko dienas nebus mokamas atlyginimas.

Ir nors mūsų krašto mokytojai nebuvo aktyvūs streiko dalyviai, reikia pasidžiaugti, kad bent keli iš jų, o taip pat ir tie, kurie dalyvavo pirmame streiko etape nevesdami pamokų, iki šiol rado savyje jėgų ir drąsos parodyti, kad valdžios abejingumui turi būti padėtas taškas, nes be streiko greičiausiai nebūtų ir jokių susitarimų.

Tačiau priėmus valstybės biudžetą, mokytojai sulaukė valdžios spjūvio į veidą – papildomų pinigų tam, kad būtų tikrai visiškai įgyvendintas švietimo susitarimas, valdantieji skirti nepanoro. Jie apskritai nedalyvavo balsavime ir nesiteikė nei išgirsti, nei išsakyti argumentų, kodėl spjauna mokytojams į veidus.

Žodžiu, mokytojams geresnių atlyginimų pavyko išsireikalauti, tačiau ne tiek geresnių, kiek jiems valdžia buvo žadėjusi.

METŲ KOVA

Kova prieš Zabieliškio sąvartyno veiklos plėtrą, kur Kauno regiono atliekų tvarkymo centras planavo įrengti maisto atliekų perdirbimo liniją.

Rajono merui Valentinui Tamuliui nepaprieštaravus šiam projektui ir dėl to net melagingai pabandžius apkaltinti buvusį rajono savivaldybės administracijos direktorių Arūną Kacevičių, visuomenė laiku sujudo aktyviai reikšdama nepasitenkinimą tuo, kad Kėdainius ruošiamasi dar labiau susmardinti. Laiku kilus pasipriešinimui, panašu, kad atliekų tvarkytojai atsitraukė ir ruošiasi ieškoti kitos vietos tokios maisto atliekų perdirbimo linijos įrengimui.

METŲ MILIJONIERIAI

Viktoras Uspaskich, Algimantas Kižauskas, Saulius Grinkevičius ir Karolina Štelmokaitė.

Valstybinė mokesčių inspekcija paskelbė naujausias viešų asmenų turto deklaracijas. Trečioje Lietuvos turtingiausių asmenų vietoje, po užsienio reikalų ministro, konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio ir jo žmonos Austėjos, kuri nurodė turinti 17,7 mln. eurų turto bei Klaipėdos miesto tarybos nario Vidmanto Dambrausko, deklaravusio 17,5 mln. vertės turtą, yra Viktoras Uspaskich, kurio turtas yra bene 10 milijonų eurų mažesnis nei pirmose dviejose vietose esančių asmenų.

Be to, tarp Lietuvos milijonierių – ir Kėdainių politikai.

Nors šiemet į rajono tarybą ir nekandidatavo, tačiau kaip buvęs tarybos narys savo deklaraciją turėjo pateikti ūkininkas Algimantas Kižauskas. Jis nurodė turintis 3,5 mln. eurų turto. Daugiau kaip milijono vertės yra jam priklausanti žemė, dar maždaug milijonu įvertinti jo turimi registruoti daiktai, meno kūriniai ar juvelyriniai dirbiniai. Ūkininko turtas mažai keitėsi per pastaruosius kelerius metus.

Lietuvos milijonierių sąrašo 112 vietoje yra liberalas, buvęs Kėdainių rajono meras, tarybos narys Saulius Grinkevičius. Jis nurodė turintis 1,2 mln. eurų vertės turto. Didžiąją dalį jo turto sudaro akcijos, gyvenamieji statiniai. Per kelerius paskutinius metus jo turtas kito nežymiai.

Nemenkai išaugo ir buvusios rajono tarybos narės Karolinos Štelmokaitės turto vertė. Jei 2019 metais jos šeimos turto deklaracijoje nurodyta bendra turto vertė siekė 560 tūkst. eurų turto, tai 2022 metų deklaracijoje turto jau yra daugiau kaip už 1,2 mln. eurų.

METŲ MILIJONAS

Parama Kėdainių rajono šeimoms, kad vargingiau gyvenančios galėtų vaikus išleisti į mokyklą ir turėtų už ką įsigyti būtiniausias mokyklines priemones, šiemet atsiėjo beveik milijoną eurų.

METŲ MŪŠIS

Kėdainių opozicija pasiūlė naudingą sprendimą Kėdainių krašto gyventojams – sukurti kėdainiečiams skirtą kortelę bei mobiliąją programėlę, kurioje būtų galima rasti visas naujienas, susijusias su Kėdainiais, gauti reikalingą informaciją ir pranešimus, nusipirkti bilietus į renginius ir t. t. Žodžiu, viską, kas susiję su Kėdainiais, būtų galima rasti vienoje vietoje. Tačiau didžiausias kuriozas yra tai, jog vos tik valdantieji pamatė, kad opozicija siūlo tokį sprendimo projektą ir viešai teikia apie tai informaciją visuomenei, suskubo sakyti, kad jie esą patys patylomis jau tą darbą dirba ir kėdainiečio kortelę kuria be opozicijos.

Be to, buvo net pareiškusių, kad kai kurie opozicijos siūlymai galimai yra nurašyti nuo šios kadencijos valdančiosios daugumos koalicijos sutarties. Tačiau ne mažiau kurioziška situacija atsiskleidžia atsivertus minimą valdančiųjų koalicijos sutartį ir paanalizavus, nuo ko patys valdantieji galimai nusirašinėjo kai kuriuos koalicijos punktus, tarp kurių yra ir į merus kandidatavusio buvusio vicemero Pauliaus Aukštikalnio kai kurios siūlytos idėjos, taip pat yra ir darbiečių siūlytų.

Belieka tikėtis, kad kai politikai mušasi dėl idėjų, iš to laimi paprasti žmonės.

METŲ DEFICITAS

Vaistas nuo diabeto „Ozempic“ bei antibiotikai

Kėdainiuose, kaip ir visoje Lietuvoje, medikamentas „Ozempic“ tapo tikru deficitu. Nors jis yra receptinis, įsigyti jį sudėtinga net ir iš anksto užsisakius, nes stringa šio vaisto tiekimas. O taip yra todėl, kad šis vaistas nuo 2 tipo diabeto vis dažniau (ypač užsienyje) yra naudojamas kaip preparatas, siekiantiems greitai ir efektyviai sulieknėti net nepaisant jo keliamų nemalonių šalutinių poveikių.

Su nemenkais iššūkiais susiduria ir tie, kuriems reikalingi antibiotikai, jų tiekimas taip pat stringa, tad vaistinėse ne visuomet jų galima nusipirkti.

METŲ ATIDARYMAS

Birželio 30-osios popietę pagaliau atidarytas Vilainių tiltas per Nevėžį. Jo rekonstrukciją, atsiėjusią daugiau kaip 2 mln. eurų, vėluota atlikti net kelis mėnesius.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos užsakymu tiltą rekonstravo bendrovė „HISK“, kuri  visiškai pakeitė jo perdangą, sustiprino bei praplatino jau esamas atramas, rekonstravo šlaitų tvirtinimo elementus. Tilto prieigose įrengtos poilsio aikštelės, praplatinti tilto šalitilčiai pritaikyti pėsčiųjų ir dviračių eismui, žmonėms su negalia. Įrengti turėklai, atlikti kiti būtini darbai.

METŲ DAINA

Liepos mėnesį Kėdainių Didžiosios Rinkos aikštėje įvyko specialus šventinis koncertas, kuriame pirmą kartą gyvai nuskambėjo daina Kėdainiams „Aš noriu būti čia“, sukurta už kraštiečių ir čia dirbančių verslininkų paaukotus pinigus.

Dainą atliko iš Kėdainių kilęs dainininkas Mantas Jankavičius, pritariant balsingų kėdainiečių chorui. Dainą sukūrė kompozitorius Vytautas Bikus ir prodiuseris kėdainietis Paulius Vaicekauskas (Plucando).

Šiai dainai sukurtas ir vaizdo klipas. Jį režisavo Arnas Mažylis. Projektą „Daina Kėdainiams“ inicijavo aktyvių kėdainiečių klubas „Genas Kėdainiai“, kurie kvietė visus krašto žmones ir verslus aukoti dainos bei vaizdo klipo sukūrimui. Per pusantro mėnesio surinkta daugiau nei 15 tūkstančių eurų.

METŲ MINUSAS

Mokinių Kėdainiuose per metus sumažėjo daugiau kaip šimtu. Prasidėjus mokslo metams, mokyklose mokosi net 116 vaikų mažiau nei pernai.

Šiais mokslo metais bendrojo ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose iš viso mokosi 6 tūkst. 918 moksleivių.

Kone 400 Kėdainių rajone deklaravusių gyvenamąją vietą mokinių mokosi kitų savivaldybių ugdymo įstaigose.

METŲ DOVANĖLĖ

Valdžiai ruošiantis apmokestinti net ir lietaus vandenį, yra vietovių, kur gyventojams nereikia mokėti net ir už geriamąjį vandenį. Kėdainių rajone geriamuoju vandeniu nemokamai naudojasi Gineitų kaimo gyventojai.

Daugiau kaip už 65 tūkst. eurų šiame kaime buvo pastatyta vandens kolonėlė, o iš jos nemokamai prisileisti geriamojo vandens gali visi norintys. Ir už tai neprašoma nė cento. Tačiau už gineitiškių vandenį, pasirodo, moka visi kiti Kėdainių rajono gyventojai – už Gineitų vandens kolonėlėje išleistą vandenį sąskaitos yra išrašomos mokesčių mokėtojų pinigais išlaikomai Vilainių seniūnijai.

METŲ RADINIAI   

Negyvi šamukai

Metų pradžioje bendrovė „Kėdainių vandenys“ valymo įrenginiuose aptiko netikėtą radinį – negyvus šamukus. Jie šiuose įrenginiuose atsirado iš „Šamūkio“.

„Kėdainių vandenys“ paskaičiavo žalą ir reikalauja, kad ją atlygintų „Šamūkis“.

Dėl šių reikalų „Šamūkis“ ir „Kėdainių vandenys“ bylinėjasi teisme. Sprendimo tikimasi sulaukti jau ateinančių metų sausio mėnesį.

Istorinis grindinys

Vasarą vykstant krašto kelio Aristava–Kėdainiai–Cinkiškiai ruožo ties Josvainiais ir Juodkaimiais remontui, rastas istorinis grindinys.

METŲ GIMDYMAS

Kėdainiai jau skina pirmuosius sveikatos reformos, kuria naikinamos paslaugos rajoninėse ligoninėse, vaisius. Miesto ligoninėje nuo praėjusių metų gegužės neliko Akušerijos-ginekologijos skyriaus ir buvo tikinama, kad problemų dėl to nebus – visos 20 tūkst. rajono moterų esą gaus paslaugas kitose pasirinktose ligoninėse – Jonavoje arba Kaune. Tačiau realybė, deja, čia jau kitokia. Grįžome kone šimtmečiu atgal, kai moterys būdavo priverstos gimdyti namuose.

Vasario pradžioje viena Kėdainių rajono gyventoja namuose pagimdė kūdikį greitosios pagalbos medikams tiesiog nespėjus atvažiuoti.

Nepamirštas ir kitas atvejis, kai kūdikį pagimdė į Kėdainių ligoninės priėmimo skyrių atvykusi moteris, kurią pervežti į Jonavos ar Kauno gimdymo įstaigas tiesiog nebuvo kada.

Ir visa tai vyko nepraėjus nė metams po Akušerijos-ginekologijos skyriaus uždarymo Kėdainių ligoninėje. O ką jau kalbėti apie tai, kad kiekviena Kėdainių rajone besilaukianti moteris išgyvena nuolatinį stresą ir baimę – kas bus, kai prasidės gimdymas – ar spėsiu nuvažiuoti į Kauną ar Jonavą, ar spės atvažiuoti greitosios medikai?

METŲ PRALAIMĖJIMAS

Naujoji Kėdainių rajono savivaldybės taryba pasidavė – mieste atsirado dar vieni lošimo namai.

Praėjusiais metais lošimų organizatorius taip pat buvo kreipęsis į rajono tarybą, prašydamas leisti įsikurti Tilto gatvės „Iki“ parduotuvės patalpose, tačiau tąkart rajono politikai tokiam prašymui nepritarė, o dabar, kai rajono tarybą sudaro jau kiti rajono tarybos nariai su socialdemokratais priešakyje, verslininkų prašymas patenkintas – kėdainiečiai gali lošti iki soties. Net ir rajono tarybos Sveikatos ir socialinės apsaugos komiteto pirmininkas socialdemokratas Jonas Talmantas didelės problemos dėl naujų lošimo namų atidarymo neįžvelgė.

METŲ POLITINIS SUSIDOROJIMAS

Kėdainių meras socialdemokratas Valentinas Tamulis netrunka „susitvarkyti“ su tų savivaldybei pavaldžių įmonių vadovais, kurie nepriklauso jo socialdemokratų ar kitai valdančiosios koalicijos partijai ir yra kitų politinių pažiūrų. Per trumpą laiką „nukirstos“ jau dviejų įstaigų vadovų „galvos“. Viena iš jų „nuriedėjo“ pirmąją darbo dieną po Kalėdų. Iš darbo atleistas mero politinį pasitikėjimą praradęs UAB „Kėdainių butai“ direktorius Almantas Gurklys. Politinį pasitikėjimą jis prarado tuoj po to, kai paskelbė, kad kandidatuos į Seimą nuo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“.

Kaip praradęs mero pasitikėjimą liepos mėnesį iš darbo buvo atleistas ir UAB „Kėdbusas“ direktorius Remigijus Naujokas, buvęs V. Tamulio bendražygis, prieš rinkimus su juo neperbėgęs į Socialdemokratų partiją.

Nei R Naujokas, nei A. Gurklys neabejoja, kad jų atleidimai iš darbo yra ne kas kita, kaip politinis susidorojimas.

METŲ IŠPUOLIS

Vos prasidėjus 2023-iesiems, Kėdainių ligoninės priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje įvyko neeilinis incidentas – įžūlus, agresyvus ir neblaivus pacientas užsipuolė, apstumdė, iškoneveikė ir tyčiojosi iš jaunos jam pagalbą suteikti norėjusios medikės. Maža to, besityčiodamas ant žemės gulinčią medikę vyras dar ir fotografavo.

Dėl šio įvykio chuliganas atsidūrė teisme.

METŲ PASIŪLYMAS

Šaudyti…

Seimui susiruošus apmokestinti visą Lietuvos žmonių nekilnojamąjį turtą, pasirodė kvietimai vykti į piketą prie Seimo. Kai toks kvietimas atsirado feisbuko kėdainiečių grupėje „Kėdainių bėdos“, kilo tikra audra, nes Kėdainiuose veikiančios „Balticum“ televizijos darbuotoja Rasa Velykienė, kraštiečiams turinti pateikti nešališkas žinias, piketuotojus pasiūlė… šaudyti.

Kėdainių krašto gyventojai baisėjosi R. Velykienės komentarais ir atviru siūlymu susidoroti su piketuotojais. Tuo tarpu Klaipėdoje įsikūrusios įmonės „Balticum“ vadovai atsakomybės kratėsi. Peržvelgusi savo darbuotojos viešai socialiniame tinkle išsakytus komentarus, televizijos administracija pareiškė, kad atsakomybė už tokius komentarus yra tik pačios R. Velykienės ir nieko bendro su televizijos pozicija neturi.

METŲ PALAIKYTOJAS

Sausio mėnesį į Kėdainius buvo atvykęs sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

„Paėmiau ir miesto merui pasakiau tiesiai šviesiai – šiandien atvažiavau palaikyti jūsų gydymo įstaigos vadovės“, – taip savo vizito priežastį į Kėdainius įvardijo čia atvykęs ministras, neabejotinai nusipelnantis metų palaikytojo titulo.

Į Kėdainius atvykęs A. Dulkys negailėjo pagyrų tuometinei skandalais pagarsėjusiai ligoninės direktorei Editai Vaškevičienei, kuri itin uoliai vykdė konservatorių valdžios planuojamus ir ligoninei nuleidžiamus visus sveikatos apsaugos sistemos reformos žingsnelius, kurie dažnu atveju priminė ne tiek reformą, kiek ligoninės naikinimą – netekta ir atskirų ligoninės skyrių ir dešimčių kvalifikuotų medikų. 

METŲ PASLAPTIS

Kėdainių rajono meras Valentinas Tamulis ir jo patarėja viešiesiems ryšiams Vilija Mockuvienė lapkričio mėnesį buvo išvykę į keturių dienų trukmės komandiruotę Sakartvele. Kartu su jais į komandiruotę buvo išvykę ir dar du savivaldybės administracijoje dirbantys darbuotojai. Kėdainiečių delegacija lankėsi Telavio mieste.

Ši kelionė savivaldybės biudžetui atsiėjo 1 tūkst. 616 eurų. Prie šios kainos dar reikėtų priskaičiuoti ir tuos pinigus, kurie kiekvienam vykusiam buvo išmokėti kaip komandiruotpinigiai, tačiau kokia tai suma – laikoma paslaptyje prisidengus asmens duomenų apsauga.

Kitoje Metų įvykių dalyje skaitykite: kam atiteko Metų žygio titulas, kas tapo Metų deimantais, o kas Metų bendruomene. Taip pat apie tai, kas išrinkta Metų amatininke, Metų sėkme, koks Metų gamtos reiškinys, Metų paminklai, kas padarė Metų karjerą, kas iškovojo Metų auksą, Metų statybų titulą, kas surengė Metų įkurtuves, Metų staigmeną, kokios buvo Metų sukaktys ir Metų apdovanojimai.