Į Arnetų namą sugužėjo vilnos vėlimo mėgėjos

 Į Arnetų namą sugužėjo vilnos vėlimo mėgėjos

Kėdainių krašto vilnos vėlimo mėgėjos susitiko pakalbėti apie veltinį, vilną, jų atsiradimo ištakas bei istoriją, rankų darbo kūrinius, jų kūrimo tradicijas ir taip paminėjo Tarptautinę veltinio dieną./Džestinos Borodinaitės ir organizatorių nuotr.

Džestina BORODINAITĖ

Vėstant orams ir ilgėjant vakarams norisi šilumos ir jaukumo, vis dažniau kyla noras susisupti į šiltą antklodę ar įsikurti jaukiame namų kampelyje šalia židinio, paimti į rankas rankdarbį ir pasinerti į  kūrybinį procesą. Kėdainių krašto muziejaus Tradicinių amatų centro Arnetų namo tradicinių amatų meistrė, senojo vilnos vėlimo amato puoselėtoja Jūratė Atkočiūnienė supažindino su vilnos atsiradimo istorija pasaulyje ir Lietuvoje, vėlimo būdais, sertifikavimo galimybėmis.

Darbai – įvairūs

Renginio dalyvės pasakojo, kaip joms sekasi velti vilną, pristatė šiltus, vilnonius savo kūrinius bei jų atlikimo technikas.

O jų būta įvairių – rankdarbių parodos autorės demonstravo veltus paveikslus, drabužius, šlepetes, batus, šalikus, skraistes, kepures, pirštines, įvairius aksesuarus, dekoracijas bei originalias interjero detales.

Papuošė medelį

Galiausiai vilnos vėlimo mėgėjos įsitraukė į veltinio kūrybines dirbtuves.

Rankdarbių parodos autorės demonstravo veltus paveikslus, drabužius, šlepetes, batus, šalikus, skraistes, kepures, pirštines, įvairius aksesuarus, dekoracijas bei originalias interjero detales.

Jų metu kiekviena individualiai iš vilnos vėlė raudonskruosčius obuoliukus, kuriais vėliau papuošė J. Atkočiūnienės specialiai Tarptautinei veltinio dienai taip pat iš vilnos pagamintą medelį.

„Sklandų kūrybinį darbą sušildė ne tik pačios vilnos unikalios savybės, bet ir šiltas bendravimas, pakili nuotaika, nuoširdumas, pastangos bei įdėtas rankų darbas“, – mano J. Atkočiūnienė, susitikimą pradėjusi intriguojančiu pasakojimu.

„Sklandų kūrybinį darbą sušildė ne tik pačios vilnos unikalios savybės, bet ir šiltas bendravimas, pakili nuotaika, nuoširdumas, pastangos bei įdėtas rankų darbas“.

J. Atkočiūnienė

Apie veltinį

„Legenda byloja, jog pirmasis vilnonis kilimas gimė dar Nojaus laive. Avys, plaukusios šiame laive, buvo suvarytos į labai mažus gardus. Vilnos nuo jų šonų krito ant grindų, drėko, buvo trypiamos ir vėlėsi po kanopomis.

Kai avys paliko laivą, ant grindų  pasiliko gulėti šiltas vilnonis kilimas. Bet tai – tik legenda. Archeologai pirmų veltų gaminių atsiradimą datuoja VI–V a. pr. e.

Surinkę laukinių gyvūnų vilną, kai jie šeriasi, senovės žmonės gamino pirmuosius primityvius rūbus, ir tik praėjus amžiams išmoko verpti, austi, megzti.

Na, o šiandien ši viena iš seniausių tekstilės rūšių vėl tapo madinga ir aktuali. Pusiau užmirštas amatas paskutinį dešimtmetį atgimė šiuolaikinėje mados industrijoje.

Veltinis pagamintas pagal senovinę technologiją įgavo be galo daug naujų spalvų“, – žiniomis apie vilną praeityje ir dabar dalijosi vėlimo meistrė.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


Rekomenduojami video