Grynieji pinigai: valdžia verčia jų atsisakyti, o žmonės – nesiruošia

 Grynieji pinigai: valdžia verčia jų atsisakyti, o žmonės – nesiruošia

rinkosaikste.lt nuotr.

Vos gavę pavedimus į korteles, juos išsigrynina

Nors daugeliui šiandieninis apsipirkimas parduotuvėse be banko kortelių atrodytų neįmanomas, tačiau tik nedidelė dalis kėdainiečių jas turi ir dar mažesnė dalis jomis naudojasi. Banko „Luminor“ duomenimis, tik ketvirtadalis šio banko klientų kėdainiečių turi mokėjimo korteles. Kiti bankai, paprašyti pateikti duomenis, kiek kėdainiečių naudojasi banko kortelėmis, teigė tokios statistikos nevedantys. Tačiau mokėjimo kortelių naudojimu, kaip skelbia Pasaulio bankas, net ir valstybiniu lygiu gerokai atsiliekame nuo priekyje esančios Danijos, kur banko korteles turi 99,02 proc., o jomis atsiskaitinėja 97,11 proc. gyventojų. Tuo metu Lietuvoje banko korteles turi 74,42 proc. gyventojų, tačiau atsiskaitinėja jomis tik kiek daugiau nei pusė šalies gyventojų – 64 proc. Tiesa, Kėdainių krašto kredito unijos (KKKU) administracijos vadovas Egidijus Žaltauskas čia nemato nieko blogo ir beda pirštu į tokią pažangią šalį kaip Japonija, kur, jo teigimu, didelė dalis atsiskaitymų vyksta būtent grynaisiais ir tai Japonijai netrukdo būti vienai iš ekonomikos lyderių pasaulyje.

Kortelėmis naudojasi tik nedidelė klientų dalis

E. Žaltausko nuomone, dauguma bent jau darbingo amžiaus kėdainiečių, korteles turėtų turėti, kadangi nuo 2022 m. įsigaliojo prievolė darbdaviams mokėti darbo užmokestį pavedimu į sąskaitą, tad dirbantieji tiesiog neturi kito pasirinkimo.

„Jei kalbant tik apie Kėdainių krašto kredito unijos išduotas korteles, tai jomis šiuo metu naudojasi per 500 asmenų. Kadangi dirbame su grynaisiais pinigais, dalis mūsų klientų mieliau naudojasi grynaisiais nei kortelėmis“, – klientų įpročius trumpai apibūdino unijos administracijos vadovas.

„Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovės Aušrinės Mincienės teigimu, iš visų šio banko klientų, registruotų Kėdainių rajone, 23 proc. turi mokėjimo korteles. O vidutinis kortelių turėtojų amžius Kėdainių rajone – 52 metai.

Aušrinė Mincienė: „Iš visų banko klientų, registruotų Kėdainių rajone, 23 proc. turi mūsų mokėjimo korteles. O vidutinis jų amžius – 52 metai“./Asmeninio archyvo nuotr.

„19 proc. „Luminor“ banko klientų, kurių amžius viršija 65-erius, iš Kėdainių rajono turi mūsų mokėjimo korteles. Tiesa, tai nereiškia, kad jie yra aktyvūs skaitmeninių piniginių naudotojai, – „Rinkos aikštei“ pažymėjo A. Mincienė.

Jei galėtų, senjorai banko kortelių mieliau neturėtų

Tuo metu E. Žaltauskas sakė, jog senjorai tiesiog yra priversti įsigyti banko korteles, nors galbūt ir ne visi to nori.

„Mažėja Kėdainiuose kredito įstaigų, kurios dirba su grynaisiais pinigais, todėl senjorai taip pat verčiami naudoti korteles, tačiau ne visi patenkinti tokiomis tendencijomis, – pastebėjo pašnekovas. – Kadangi unijoje nemažą dalį mūsų klientų sudaro senjorai, pastebime situaciją, kad jei galima neturėti kortelės, tai mielai tą ir daro, todėl kortelės vyresnio amžiaus žmonėms pas mus nėra populiarios.“

Anot jo, vyresnio amžiaus žmonėms sunkiau priprasti prie technologijų, todėl jie mieliau renkasi bendravimą su darbuotoju unijoje, su kuriuo gali pasikalbėti aktualiais finansiniais klausimais, pasitarti ir gauti atsakymus į rūpimus klausimus: „Tai tampa toks kaip ir finansinio raštingumo ugdymas. Su bankomatu ar autoatsakikliu juk nepasišnekėsi“.

„Nors kreditinės kortelės Lietuvoje populiarėja, Kėdainių rajone kol kas tik 3 proc. visų mūsų klientų savo mokėjimo kortelėje turi pasirinkę kredito limitą.

A. Mincienė

Į sąskaitą gautus pinigus senjorai yra linkę išsigryninti

Įprasta girdėti, jog vyresnio amžiaus žmonės, vos gavę pinigų į sąskaitą, skuba juos visus išsigryninti ir santaupas laikyti namuose. KKKU administracijos vadovas taip pat sakė pastebintis tokią tendenciją. Tačiau jis pažymėjo, jog tam yra kelios priežastys.

„Pirma, esame specifinėje geopolitinėje padėtyje – gyvename šalia agresyvaus kaimyno, o vyresnio amžiaus žmonės dar prisimena sovietinę nacionalizaciją, tremtį, pinigų keitimus ir pan. Todėl vyrauja nuomonė, kad esant ekstremaliai situacijai, geriau santaupas turėti po ranka.

Kita priežastis, susijusi su paprastumu ir realybės pojūčiu atsiskaitant grynaisiais pinigais.

Kai pinigus turi kortelėje, prarandi realybę apie turimų pinigų kiekį, turi nuolatos tikrintis likutį, o tai galima atlikti tik bankomate stebint aplinkiniams arba internetu, kur siaučia sukčiai ir tai sukelia stresą.

Vyresnio amžiaus žmonės daug „susiurbia“ neigiamos informacijos iš žiniasklaidos apie blokuotas korteles, nurašytus pinigus, pasisavintus duomenis ir pan. Todėl mažiau pasitiki savo galimybėmis išspręsti susidariusias pinigines situacijas, o turėdamas grynuosius – atsidarei piniginę ir viskas aišku, kaip toliau gyventi“, – apie vyresnio amžiaus žmonių finansinius įpročius pasakojo E. Žaltauskas.

Egidijaus Žaltausko teigimu, mūsų kraštiečiai dar neatrado kreditinių kortelių patogumų, kai tuo tarpu, pavyzdžiui, amerikietis neįsivaizduoja savo gyvenimo be kortelės su kredito limitu./„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.

Kredito įstaigos klientus auginasi nuo jauno amžiaus

Vis tik paaugliai ir jaunimas naujovėms yra imlesni, o ir bankai bei kitos įstaigos, išduodančios korteles, nesnaudžia ir vis labiau skatina jas turėti. A. Mincienė sutinka, kad „jaunimas mokėjimo kortelėmis naudojasi aktyviau – 36 proc. Kėdainių rajone registruotų mūsų klientų iki 25 metų jas turi“.

E. Žaltauskas taip pat antrino „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovei ir pažymėjo, kad informacijos ir dėmesio jaunimui iš kredito įstaigų tikrai netrūksta. Tėvai skatinami nepilnamečiams vaikams atidarinėti sąskaitas ir vietoj grynųjų kišenpinigių į rankas įbrukti mokėjimo korteles.

„Visi stengiasi kuo ankstesniame amžiuje pripratinti būsimą vartotoją prie savo paslaugų. Tėvams, gaunantiems pajamas į sąskaitą, taip pat patogu sistemingai „dozuoti“ pinigus savo atžaloms, taip pat galima stebėti atsiskaitymus. Kredito įstaigos, planuodamos savo strategiją į ateitį, daug dėmesio skiria jaunimui kaip potencialiems klientams. Ne išimtis ir kredito unija, galinti pasiūlyti įvairius produktus, skirtus jaunimui“, – kalbėjo pašnekovas.

Vyrauja nuomonė, kad esant ekstremaliai situacijai, geriau santaupas turėti po ranka.

E. Žaltauskas

Kreditinės kortelės Kėdainiuose nėra populiarios

Ekonomiškai ir finansiškai labiau išsivysčiusiose šalyse įprasta naudotis kreditinių kortelių paslaugomis, trumpam skolintis pinigų. Tačiau lietuviai, ypač tokiuose regioniniuose miestuose kaip Kėdainiai, beveik tokia paslauga nesinaudoja. A. Mincienės teigimu, „nors kreditinės kortelės Lietuvoje populiarėja, Kėdainių rajone kol kas tik 3 proc. visų mūsų klientų savo mokėjimo kortelėje turi pasirinkę kredito limitą“.

E. Žaltauskas taip pat sutinka, kad mūsų kraštiečiai dar neatrado kreditinių kortelių patogumų, kai tuo tarpu, pavyzdžiui, amerikietis neįsivaizduoja savo gyvenimo be kortelės su kredito limitu.

„Mūsų kraštiečiai labiau konservatyvūs skolinimuisi ir dažnu atveju vengia prisiimti papildomų finansinių įsipareigojimų. Viena iš didžiausių baimių, kad reikės mokėti didžiules palūkanas už panaudotą kredito limitą“, – teigė pašnekovas.

Pasak jo, prie kreditinių kortelių populiarumo neprisideda ir informacijos srautas apie vis brangstančias bankines paslaugas, didėjančias palūkanas ir pan.

„Ši paslauga daugiausia patraukli jaunesnio amžiaus žmonėms, kurie, jei tik turi galimybę prisiimti atitinkamo dydžio įsipareigojimų, taip ir padaro. Bendrai lyginant su didžiaisiais miestais, regionas į skolinimąsi žiūri konservatyviau ir stengiasi gyventi pagal gaunamas pajamas, gyventojai yra taupesni, nes išleisti tiesiog nėra kur. Pavyzdžiui, gyvenantys Vilniuje jaučia didesnį aplinkos spaudimą prašmatnesniems daiktams, pramogoms ir pan., o tai skatina ne taupyti, o ieškoti sprendimų, kaip turėti visa tai čia ir dabar“, – skirtingus regionų ir didmiesčių gyventojų įpročius įvardijo KKKU administracijos vadovas.

BNS Juliaus Kalinsko nuotr.

Kaip sekasi kėdainiečiams „draugauti“ su elektronine bankininkyste?

„Prisijungimus prie elektroninės bankininkystės turi dauguma klientų, bet su aktyvumu, kaip ir su kortelėmis – kas žengia su technologijomis koja kojon ir naudojasi aktyviai, o kas neturi poreikių ar turi daugiau baimių ir yra mažiau imlūs pokyčiams, nesinaudoja. Matant eiles prie įmokų už komunalines paslaugas surinkimo vietų, panašu, kad nesinaudojančių yra daug, – įžvalgomis dalijosi E. Žaltauskas. – Pavyzdžiui, kredito unijoje 75 proc. klientų turi prisijungimus prie internetinės bankininkystės, tačiau iš jų aktyviai naudojasi tik apie 20 proc. Kredito įstaigoms, vis pranešančioms apie paslaugų įkainių kėlimą, stebime susidomėjimą kredito unijos paslaugomis. Tarkim, per unijos elektroninę bankininkystę galima atlikti visas finansines operacijas nemokant nei cento.“

„Mažėja Kėdainiuose kredito įstaigų, kurios dirba su grynaisiais pinigais, todėl senjorai taip pat verčiami naudoti korteles, tačiau ne visi patenkinti tokiomis tendencijomis.

E. Žaltauskas

Lietuvos visuomenė dar tik mokosi finansinio raštingumo

Pagal jau minėtą statistiką, lietuviai Europos Sąjungoje yra kažkur ties pabaiga (kartu su Rumunija, Bulgarija, Kroatija) pagal banko kortelių naudojimąsi. Paklaustas, kodėl, jo nuomone, nesame itin „pažangūs“ ir vis dar vengiame į savo gyvenimus priimti „elektroninius“ pinigus, o norime turėti grynuosius, E. Žaltauskas svarstė:  „Manau, kad tai susiklostė istoriškai ir tai labiausiai susiję su posovietinėmis šalimis. Taip nutiko, kad su finansais susijusius dalykus mes pradėjome atradinėti tik prieš 30 metų ir tai labai skausmingai.

Išgyvenome du bankų ir vieną kredito unijų bankrotų periodus, visuomenė prarado daug pinigų, kurių ir taip turėjo mažiau nei Vakarų šalys, dėl ko smuko pasitikėjimas finansine sistema, o kad pasitikėjimas būtų atkurtas, reikia, kad pasikeistų visuomenės karta, kuri nukentėjo. Ir jei apsiribojame tik Europos senuoju žemynu, kur bankinė ir kredito unijų sistema skaičiuojama šimtmečiais, mums reikia laiko, kad ateitų suvokimas ir supratimas apie tai, ką veikiame“.

Pašnekovo nuomone, Lietuvos visuomenė dar tik mokosi finansinio raštingumo, dėl ko esame labai patrauklūs įvairiems investavimo konsultantų pasiūlymams.

„O spaudimas būti „moderniems“ neretai lydimas pinigų praradimu, nes daugeliu atvejų net nesuprantame galimų rizikų ir ką tai reiškia. Pats grynųjų pinigų cirkuliavimas rinkoje aktualiausias yra mokesčių apskaitos ir surinkimo kontekste. Visuomenei nepasiekus tam tikro ekonominio lygio, sunku tvarkytis su pagunda „sutaupyti“ mokesčių sąskaita, todėl pinigų skaitmenizavimas vyksta truputį priverstiniu būdu, – aiškino E. Žaltauskas. – Tačiau yra ir išimčių, pavyzdžiui, vienoje iš lyderiaujančių ekonomikų pasaulyje Japonijoje – didelė dalis atsiskaitymų vyksta grynaisiais pinigais ir jie su tuo kažkaip tvarkosi…“

19 Komentarai

  • Kiekvienas bent kiek finansiškai raštingas tai žino.

    • Žulikai, pašalpiniai, turginiai vengiantys mokėti mokesčius valstybei, bet reikalaujantys iš valstybės nemokamos medicijos, mokytojų, policijos, gaisrininkų, advokatų ir t.t. Sraipsnyje lygina su japonais, kurie daug naudoja grynųjų, bet pamiršta paminėti, kad japonų kultūra yra nepalyginamai aukštesnio lygio.

    • Kaišiokit, kaišiokit tas korteles. Vėliau nedejuokit kad sąskaitos tuštėja. Be to mes gi žulikų valstybė tai noris viska kontroliuot. Kiek ką pirkot, ar jšleidot daugiau negu jūsų pajamos ir t.t. Kas pats vagia tai ir kiti daros įtartini.

  • ir visa ta sukurta finansine piramide,kai valdžiukė diena dienon pumpuoja karo isterinę propagadą?

    • Vien tik komunistu išgamos to siekia, reikia iš mūsų valstybės išguiti visus komunistų urodus kad pagaliau nors kiek prasigyventume, po grynūjų pinigų seks mūsų laisvė. Valausi į išgamas komunistus kojas, ir spjaudau jiem į šlykščius snukius.

      • Tuoj kitaip kalbėsi. Nedaug liko laukti.

      • žinodamas,kad buvę komunistai yra persimetę pas konservantus.Anys dabar uoliausiai besižegnojantys bažnyčioj suklupusių ,,katalikų“gretoje.

        • Todel ir islaptino visus komuniagas, pedofilus ir tskp ruramonus, todel ir vadina savo vardais dabar visus kacapais.

        • Todėl taip ir sakau.

      • Greitai su šia valdžią liksime be kelnių.

    • Nebūtina tau savo durnumo visiems demonstruoti čia.

  • Valdžios norai po dvylikos….o ant mano laikrodžio-data,vietoj to skaitmens.taip,kad….

    • Mažiau žiūrėk į savo apverstą laikrodį, nes pastoviai į darbą vėluoji.

  • Reikia naudotis kuo daugiau tik grynaisiais

  • Kokie atsisakymai grynųjų pinigų, jeigu neturi grynųjų nesumokėsi nei komunalinių nei kirpykloje be grynųjų. O turguje taip pat nenusipirksi nieko.

  • Valdžia siekia panaikinti grynuosius , nes iš kortelių bet kada gali juos atimti, jau ir dabar, kai reikia atsiskaityti, tai limitų trūksta, o pasididinti juos galima tik darbo valandomis , o kas jei bus kokie neramumai ir stigs elektros padavimas, kad ir po kokių gamtos kataklizmų, net valgyti nenusipirksi.

  • Grynieji buvo ir bus!

  • Pajuskite Lietuvos gyventojai ar nesusimąstome kad prarandame Lietuva? Pamąstykite plačiau pvz ar zinote kad esate jau ne lietuvei o europiečiai, neturime jau savo lietuvisku pinigėlius litu . Kovidu bande išnaikinti nevisiškai pasiseke nes nevisi skiepijami,greitu laiku atims pinigėlius grynuosius veliau sudes cipus i rankas kontroliuoti sunkiai uždirbtus pinigėlius, veliau tapsime vergais uz duonos kalneli pamąstykime kas dar ju sugalvota karas o gera proga praturtėti dar atimsi pinigėlius is lietuviu

  • O kodėl aš turiu maitinti vagis. Man atsiskaityti grynaisiais ir saugiau.

Rašyti komentarą

Dėmesio! El. paštas nebus skelbiamas. Komentuodami esate atsakingi už savo išsakytas mintis. Gerbkime vieni kitus, venkime patyčių, nekurstykime neapykantos ir susipriešinimo. Skaitytojų komentarai neatspindi „Rinkos aikštės“ redakcijos nuomonės.

Už komentarus atsakingi juos parašę asmenys.


Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video