Grasinimais ir nepasitikėjimu grįstas krašto kelių finansavimas

Eglė KUKTIENĖ

Darbas rajono taryboje darosi vis keblesnis. Nuolatinis nepasitikėjimas, grasinimai, kandžios replikos jau tapo tarybos posėdžių kasdienybe. Svarstant klausimus, susijusius su kelių asfaltavimu, audrų taip pat neišvengta. Dabartinė opozicija, dar visai neseniai buvusi valdžioje ir pati priėmusi ne vieną keistą ir abejotiną sprendimą, šį kartą prabilus apie kelių asfaltavimą, postringavo apie skaidrumą ir sąžiningumą, grasino kolektyviniu skundu, o meras galiausiai šį klausimą apskritai išbraukė iš darbotvarkės.

Pakeitė sąrašą

Pirmiausia buvo svarstomas Kėdainių rajono savivaldybės 2021 metų Kelių priežiūros ir plėtros programos objektų sąrašo patvirtinimo klausimas.

Objektų sąrašą teko pakeisti, mat anksčiau buvo numatytas asfaltbetonio dangos atnaujinimas Gudžiūnų seniūnijos Devynduonių kaimo Liaudės gatvėje, tačiau kol atėjo laikas vykdyti fizinius kelio remonto darbus, paaiškėjo, kad pavasarinio polaidžio metu visiškai suiro sena Liaudės gatvės danga ir ten reikalingas jau kapitalinis remontas.

Už paprastam remontui skirtas lėšas seniūnija pasiūlė atlikti Vikaičių kaimo Alyvų, Liepų ir Trumposios gatvių asfaltbetonio atnaujinimo darbus, o Devynduonių kaimo Liaudės gatvės kapitaliniam remontui parengti kapitalinio remonto aprašą ir darbus numatyti 2022 metais.

Nesulaukia kriterijų

Nors dėl minėtų pakeitimų priekaištų iš rajono tarybos narių nebuvo sulaukta, visgi iškeltas klausimas, kodėl iki šiol nėra aiškaus prioritetų ir asfaltuotinų kelių ir gatvių sąrašo.

Eilinį kartą priekaištai buvo mesti savivaldybės administracijai, esą ji ignoruoja tarybos narių raginimus tokį sąrašą parengti. Tačiau politikų priekaištus administracijos atstovai atmetė, priminę, kad tai ne tik Kėdainių, bet visos šalies problema.

„Ne pirmą kartą atsakau į šį klausimą – tiek Lietuvos kelių direkcija, tiek Susisiekimo ministerija buvo pareiškusi, kad bus nustatyti kriterijai, pagal kuriuos ir bus nustatyti bei patvirtinti prioritetinių kelių sąrašai.

Mes iki šiol tų kriterijų neturime. Žinoma, jeigu jų nesulauksime iki metų galo, panašu, kad gali reikėti keisti savo dabartinę tvarką, kur sprendimus dėl kelių asfaltavimo priima seniūnaičių sueigos.

Gali būti, kad prioritetinių kelių sąrašą teks tvirtinti be pateiktų kriterijų“, – kalbėjo savivaldybės administracijos direktorius Arūnas Kacevičius.

Mažiau biurokratijos

Svarstant kitą klausimą, kuriuo buvo norima papildyti Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų paskirstymo ir naudojimo tvarkos aprašą, kilo didžiausias nepasitenkinimas dėl to, kad iš valstybės gaunamų papildomų lėšų skirstymo teisę sprendimo projektu buvo numatyta suteikti savivaldybės administracijos direktoriui be rajono tarybos pritarimo, numatant, kad jis papildomai gautas lėšas galėtų nukreipti į tęstinius, savivaldybės strateginiame plane jau patvirtintus projektus.

Kaip tarybos nariams aiškino Statybos ir turto skyriaus vedėja Audronė Naujalienė, aprašo pakeitimas būtų įvedamas tam, kad gautos papildomos lėšos būtų kuo greičiau paskirstytos. Laiko sąnaudos yra ypatingai svarbios tokiais atvejais, kai savivaldybėms metų eigoje, kartais net visai metų pabaigoje, skiriami papildomi pinigai, kuriuos panaudoti reikia vos per keletą mėnesių.

Paprastai biurokratinis aparatas sukasi gana lėtai, o tuo laiku, kol politikai politikuoja, būtų galima kažkurioje gatvėje vykdyti realius remonto darbus.

„Kaip visi žinote, šiais metais kelių remontui mūsų savivaldybei skirta 14,6 proc. mažiau lėšų nei pernai.

Savivaldybės vadovybė kreipėsi į LR Susisiekimo ministeriją bei kitas atsakingas institucijas ir mums buvo pateikta informacija, kad savivaldybėms gali būti skirtos papildomos lėšos.

Tiesa, niekas nežino nei sąlygų, nei terminų, nei kada tos lėšos bus skirtos.

Kalbama apie 370 tūkst. eurų, kurie galbūt galėtų būti papildomai skiriami mūsų krašto keliams.

Taryba patvirtino objektų sąrašą ir mes jo nepakeisime, o administracijos direktorius lėšas galėtų skirti tik tarybos patvirtintame sąraše esantiems objektams.

Tam, kad lėšas būtų galima panaudoti kuo greičiau, ir pasiūlėme aprašą papildyti“, – kalbėjo specialistė.

Ji pridūrė, kad šis aprašo pakeitimas iš esmės yra laikinas, mat, sulaukus Susisiekimo ministerijos kelių asfaltavimo kriterijų sąrašo, bet kuriuo atveju visą pinigų skyrimo tvarkos aprašą reikės keisti. Vadinasi, ir siūlomas papildymas, kuriuo būtų galima suteikti daugiau laisvės administracijos vadovui, galiotų neilgai.

Menkino ir teisininką, ir Vyriausybės atstovą

Svarstant šį klausimą kritikos sulaukė net ir savivaldybės teisininkas Dalius Ramonas, esą aiškindamas sprendimų teisėtumą jis visuomet pataikauja savivaldybės administracijai.

Tiesa, prabilus teisininkui D. Ramonui paaiškėjo, kad sprendimo projektas dėl galimybės savivaldybės administracijos direktoriui savarankiškai nukreipti papildomas lėšas į tęstinius ir jau rajono tarybos patvirtintus projektus buvo parengtas tariantis su specialistais ir tik įsitikinus, kad tai neprieštarauja teisės aktams.

„Tiesa yra ta, kad tarybos kompetencija yra skirstyti lėšas. Šis klausimas yra jautrus, tad jį rengdami viską derinome su Vyriausybės atstovų įstaiga ir gavome leidimą.

Reikia suprasti, kad vadovaujantis šio aprašo papildymu lėšų skirstymas bus ribotas ir išimtinis.

Apibendrindamas pasakysiu tik tiek, kad dėl šio projekto jokių pastabų nebuvo gauta“, – kalbėjo teisininkas D. Ramonas.

Tačiau, kaip jau praktika rodo, specialistų žodis kai kuriems vietos politikos visažiniams nieko nereiškia.

Maža to, liberalui Sauliui Grinkevičiui užkliuvo net ir Vyriausybės atstovų įstaiga, esą Vyriausybės atstovas tik kartais kažką protingo pasako.

Prikišo skaidrumą

„Jei yra dešimt vietų, kur reikia atlikti kelių remonto darbus, direktorius savo nuožiūra nusprendžia, kad jam labai patinka kažkokia gatvė, jai duoda 60 proc. lėšų, kitiems 5 proc. o kitiems visai neduoda.

Aš galvoju, kad tai yra neteisinga, tai yra uzurpavimas mūsų, kaip tarybos narių teisių“, – piktinosi S. Grinkevičius.

Tikriausiai prieš aiškindamas apie pinigų paskirstymo skaidrumą jis galimai tiesiog pamiršo, kad tuomet, kai jis pats buvo meras, būta keistų pinigų skirstymo atvejų. Apie tai posėdyje priminė naujasis rajono tarybos narys Jonas Talmantas.

„Atsiminkime, kaip anksčiau vienas asmuo, dirbantis savivaldybės administracijoje, pasiskyrė pats sau lėšas ir įsivedė kanalizaciją ar vandentiekį iki namų.

Manyčiau, daugelis žiūri ir mato, kaip kas vyksta. Patarčiau gerbiamam merui, kad būtų skaidriau, jei tuos pinigėlius, didelius ar mažus, skirstytų taryba.

Nes dabar tai akis degina, kai vienam ūkininkui kelią nutiesia iki ūkio, kuris kitur niekur neina. Na, pavyzdžių mes turime, gal toliau ir nebeikime“, – primindamas apie praeitos kadencijos, kuriai vadovavo S. Grinkevičius, o savivaldybės administracijos direktoriumi dirbo Ovidijus Kačiulis, sprendimus, kirto J. Talmantas. 

Sprendimo nepriėmė

Meras Valentinas Tamulis pritarė J. Talmantui, kad ankstesnės pinigų skirstymo istorijos jau ir taip gerokai yra kirtusios per valdininkų reputaciją, tad sutiko su tuo, kad gal geriau jau viskas vyks lėčiau, bet maksimaliai skaidriai.

„Pritariu, kad viskas turi būti skaidru, nors pas mus ir vyksta viskas skaidriai. Bet norisi, kad ir gyventojams, ir tarybos nariams viskas būtų aišku.

Jei mes metų eigoje gausime papildomas lėšas, rasime sprendimų, kaip greitai tarybos posėdį sušaukti ir lėšas paskirstyti“, – sakė meras ir bendru sutarimu klausimas apskritai nebuvo svarstomas.