Geros nuotaikos užtaisas – orientacinės varžybos

Orientacinės varžybos – tai pozityvus ir linksmas laisvalaikio praleidimo būdas, nereikalaujantis nei specifinių žinių, nei ypatingų įgūdžių, tačiau sudarantis visas sąlygas atsiskleisti fizinio bei loginio mąstymo gebėjimams, sustiprinti tarpusavio ryšį su draugais, patirti daug smagių nuotykių ir įsikrauti nepaprastai daug geros nuotaikos.

„Mes esame grupė aktyvių žmonių, kurie mėgsta linksmai ir turiningai leisti laiką kurdami orientacinius žaidimus. Kadangi mūsų hobis sutampa su darbu, laisvalaikį leidžiame kurdami naujus žaidimus draugams, dalyvaudami kitų autorių žaidimuose bei dalindamiesi informacija tarpusavyje“, – sako viena grupės „KeturiT“ organizatorė kraštietė Augustė Eidrigevičiūtė.

Pirmąsias varžybas savarankiškai Augustė suorganizavo ne kam kitam, o savo draugams. Tai įvyko daugiau nei prieš metus.

„Galima sakyti, kad pavyko, dalyviai niekad anksčiau nebuvo žaidę, tad buvo daug gerų emocijų, – šypteli prisiminusi. – Žaidimą sugalvojau surengti, nes pati tuo metu labai dažnai žaidžiau tokiose orientacinėse varžybose, norėjau išbandyti save, pasižiūrėti ar pavyks tai padaryti. Taip pat norėjau supažindinti ir sudominti su šia veikla savo draugus.“

Tiesa, pati orientacinėse varžybose Augustė dalyvavo jau labai seniai, tačiau įspūdžiai išliko iki šiol. „Tai buvo žaidimas Helovino proga, jis vyko naktį. Dalyvavo labai daug žmonių, visi persirengę, išsidažę. Buvo tikrai įspūdinga“, – sako mergina.

Šiandien Augustė sėkmingai it bitelė sukasi orientacinių varžybų organizavimo sūkuryje ir dalijasi ne tik mintimis, kuo įdomus toks laisvalaikio praleidimo būdas, bet ir patirtais nuotykiais.

Smagiausia – būti dalyviu

Klausiu Augustės, apie pačias įsimintiniausias varžybas ir nuotykius, kuriuos yra patyrusi ne tik kaip dalyvė, bet ir kaip organizatorė.

„Pirmas kartas paprastai būna įsimintiniausias, apie jį jau papasakojau. O šiaip buvo tikrai daug įdomių žaidimų. Būtent vieno išskirti negalėčiau, nes dažniausiai įsimena tam tikros užduotys, pavyzdžiui, kai reikia lįsti į kokius nors lietaus vandens kolektorius, bunkerius ar panašiai. Galbūt vienas tokių – gulėti po traukinių tiltu, kai virš tavo galvos prasilenkinėja du keliasdešimties tonų traukiniai. Garsas sunkiai pamirštamas“, – juokiasi pašnekovė.

– Tiesa, smagiausia ir įsimintiniausia, žinoma, būti dalyviu. Prisimenu, kaip ilgai juokėmės iš plyštančių kelnių nuotykio. Vieno žaidimo metu vienam iš komandos draugų gale suplyšo kelnės ir jis kurį laiką to net nepastebėjo. Buvo juokinga visiems. Kitą kartą važiavome vėl su ta pačia kompanija, kelnės beveik toje pat vietoje suplyšo kitai mano draugei. Visą likusį vakarą juokėmės, kuris bus kitas (juokiasi prisiminusi).“

Ir mažiems, ir dideliems

Augustė įsitikinusi, jog orientacinės varžybos – tai puikus būdas vieniems kitus geriau pažinti ir smagiai praleisti laiką. Žaidžiant tokius žaidimus tikrai galima sužinoti kažką naujo ir garantuotai susidurti su visokiausiais netikėtumais bei naujais iššūkiais.

„Nemanau, kad dažnas kasdien naudoja, pavyzdžiui, Morzės abėcėlę. Kai kurie išvis apie tokią nėra girdėję, o žaidimų metu tenka su ja susipažinti. Tad vienareikšmiškai – nauja  patirtis garantuota“, – šypteli pašnekovė ir priduria, jog žmonės tokio tipo varžybose noriai dalyvauja dėl daugelio priežasčių – nori aktyvaus laisvalaikio, išbandyti kažką netikėto, galbūt papasakojo draugai ar pažįstami ir paragino išbandyti.

Galbūt kitiems orientacinės gali pasirodyti, kaip vaikų žaidimas, tačiau iš tiesų toks laiko praleidimas neretai sudomina taip, kad norisi jose dalyvauti vėl ir vėl.

„Vaikams orientacinės varžybos smagu vien todėl, kad tai atrodo kaip žaidimas, o štai suaugusieji turi daugiau paplušėti, jiems užduotys sudėtingesnės, taip pat labai svarbus komandinis darbas ir bendradarbiavimas su savo komandos nariais, problemų sprendimas ir greita reakcija į netikėtas aplinkybes“, – sako Augustė.

Kaip teigia pašnekovė, daugiausia žaidimų vyksta, kai tik atšyla oras ir tęsiasi iki pat rudens.

„Daug žaidimų teko rengti ir lyjant lietui. Žmonės ateina nusiteikę gerai praleisti laiką, ir oras jiems tikrai netrukdo. Žiemą populiaresni žaidimai patalpoje, bet atsiranda tokių, kuriems -15 °C ir sniegas lauke tikrai nebaisu. Kita vertus, ne veltui sakoma, jog nėra blogo oro, yra tik netinkama apranga“, – šypteli Augustė.

Svarbiausia teigiamas nusiteikimas

Tie, kuriems jau teko dalyvauti orientacinėse varžybose, žino, jog visų pirma žaidėjai turi pasidalinti į komandas. Tuomet jiems yra paaiškinamos žaidimo taisyklės ir su kodais prisijungiama prie specialaus internetinio puslapio. Žaidėjai visą reikiama informaciją mato savo telefone. Jie gauna užuominą arba tam tikros vietos apibūdinimą (galbūt nuotrauką ar žemėlapį), tada keliauja ten ir ieško specialios užduoties arba mįslės, arba tiesiog turi įvykdyti tam tikrus reikalavimus, ką nors iššifruoti. Išsprendę užduotį gauna atsakymą.

Jei atsakymas teisingas, komanda gauna kitą užduotį ir keliauja į kitą vietą.

Augustė sako, jog taip pat galimas ir kitas žaidimo variantas – popierinis žemėlapis ir atsakymų arba užduočių lapas, kuriame reikia surašyti atsakymus, jie pasibaigus žaidimo laukui vertinami balais ir laimi daugiausia taškų surinkusi komanda.

Tiesa, kad orientacinės varžybos kiekvienam jose dalyvavusiam paliktų daug gerų įspūdžių, Augustė įsitikinusi, jog svarbiausia – geras nusiteikimas.

„Kartais matau, būna žaidėjų, kurie į viską žiūri labai skeptiškai, jiems daug kas nepatinka, sunku išeiti iš savo komforto zonos, kažkas erzina, batas spaudžia ar dar kas nors… Tai pramoga ir visi susirinko gerai praleisti laiko. Tad nereikia į viską žiūrėti per daug rimtai. Svarbiausia ne laimėti, o dalyvauti“, – svarsto orientacinių varžybų organizatorė.

Tinka įvairioms progoms

Orientacinės varžybos didmiesčiuose išpopuliarėjo jau gerokai seniau, o štai provincijose šis žaidimas dar tik įgauna pagreitį. Tačiau, kas lėmė tokio laisvalaikio praleidimo būdo populiarėjimą, atspėti sunku. Augustė svarsto, jog paprasčiausiai žmonės ieško įvairesnių pramogų.

„Laisvalaikio praleidimo būdų yra pačių įvairiausių, tačiau žmonės jau daug ką yra išbandę, todėl ieško įdomesnių pramogų, tiesiog kažko naujo… Didesniuose miestuose tokie žaidimai (kaip ir pabėgimų kambariai) populiarūs jau senokai“, – sako pašnekovė.

Įdomu tai, kad norintys dalyvauti orientacinėse varžybose gali nesijaudinti, kiek žmonių turi būti, mat skaičius yra neribojamas.

„Gali žaisti ir viena komanda, pavyzdžiui, mergvakario žaidimas, dalyvauja 5 merginos. Gali žaisti ir 200 žmonių. Esame surengę žaidimus ir mokykloms, tada dalyvavo apie 400 mokinių. Viskas priklauso nuo užsakovo poreikio ir kompanijos dydžio“, – sako Augustė ir priduria, jog orientacinėmis varžybomis domisi vienareikšmiškai visi – nuo moksleivių iki garbaus amžiaus žmonių.

„Turime žaidimų vaikams, mokykloms, studentams, yra ir žaidimų specialiai tam tikroms progoms, šventėms. Šiuo žaidimu domisi įmonės, organizuoja savo vakarėlius arba komandos formavimo („teambuilding“) renginius savo darbuotojams. Taip pat orientacinės varžybos populiarios gimtadienių, mergvakarių, bernvakarių progomis. Ruošiame orientacinius žaidimus ir vestuvėms – kol jaunieji fotografuojasi, svečiai žaidimo metu keliauja į pasirinktą šventės vietą.

Kartais tiesiog ir draugų kompanija nori smagiai praleisti laiką senamiestyje, išbandyti ką nors naujo, paminėti svarbią šventę netradiciškai. Ruošiame žaidimus ir pasirinktose sodybose – kad svečiai nenuobodžiautų, laukdami vakaro gali dalyvauti žaidime ir kartu susipažinti vieni su kitais. Netgi turistai orientacinių metu gali aplankyti ir geriau pažinti svarbiausias ir gražiausias miesto vietas“, – pasakoja mergina.

Beje, norint kruopščiai ir atsakingai suorganizuoti žaidimą, Augustė sako, jog tam reikia nemažai laiko.

„Daug kas priklauso nuo to, koks užsakymas. Daugumą užduočių turime paruošę iš anksto, bet jeigu užsakovai nori ilgesnio žaidimo arba žaidimo su daugiau užduočių, tada ruošiamės individualiai tam užsakymui ir viskas užtrunka daug ilgiau. Taip pat priklauso nuo žmonių skaičiaus. Sunku tiksliai apibrėžti valandomis. Jeigu, tarkime, žaidimas vyks užsakovų pasirinktoje sodyboje, mes važiuojame ten kelias dienas prieš žaidimą, pasižiūrėti kokia teritorija, kaip viskas atrodo. Pagal tai sukuriame trasą, paruošiame žemėlapius žaidėjams“, – pasakoja organizatorė.

Neišvengiami nuotykiai

Prakalbus apie nuotykius ir ekstremalias situacijas, Augustė neslepia, jog visa tai orientacinių žaidimų metu tiesiog neišvengiama.

„Išgirstu įvairiausių istorijų. Kartais pasimeta komandos draugai, išsikrauna telefonai, kažkas per penkias minutes spėja nubėgti labai toli ir ne į tą pusę, kur reikia… Kartais vieni kitus netyčia apipila vandeniu, vasaros metu kažkam tenka ir išsimaudyti, o kartais visiems.

Na, o dėl ekstremalių situacijų, galiu pasakyti, jog dauguma iš anksto žino, kas jų laukia, arba būna įspėti, kad reikia tikėtis visko. Kartais matau, kaip susirūpinę jie laukia, ką pasakysiu, kai aiškinu taisykles… Bet po visko grįžę pavargę ir laimingi pripažįsta, kad be reikalo jaudinosi“, – juokiasi žaidimų organizatorė pridurdama, jog varžybų metu labai svarbus komandinis darbas, todėl kartais kyla ir nesutarimų.

„Tikrai būna visko. Tokios varžybos visada būna mažas iššūkis, nauja patirtis, kažkas netikėto. Todėl nenuostabu, kad kartais tenka pasijuokti, pastresuoti, paprakaituoti, pasipykti… Kiek komandoje žmonių, tiek nuomonių ir visi turi kažkaip susitarti siekdami bendro tikslo arba norėdami pasiekti bendrą tikslą. Tai ir vadinama komandos formavimu – svarbu kūrybingumas, sugebėjimas išsisukti iš netikėtos situacijos ir gera nuotaika“, – šypsosi Augustė ir ragina visus, kurie dar neišbandė šios pramogos, būtinai tai padaryti ir patirti daug gerų emocijų.