Geriausi jaunimo auklėtojai – patys jaunuoliai

 Geriausi jaunimo auklėtojai – patys jaunuoliai

„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.

Rasa JAKUBAUSKIENĖ

Kaimai ir miesteliai lyg ir gražėja, atsiranda vis daugiau erdvių jaunimui, išpuoselėtų parkų. Tik ar jaunimas tuo naudojasi, ar jam to reikia? Štai visai neseniai Kėdainių rajono vicemeras Paulius Aukštikalnis išreiškė susirūpinimą, kad kone kas mėnesį į viešumą keliamos vaikų žaidimų aikštelių niokojimo problemos: „Tyčinis niokojimas yra gilesnė problema, daugiau susijusi su jaunimo užimtumu ir su mūsų visų atsakingumu. Jaunimo užimtumas skatinamas kiekvienais metais finansuojant jaunimo erdves“. Plačiau apie jaunimo užimtumą rajone ir veiklų poreikį kalbėjomės su Kėdainių rajono savivaldybės Jaunimo reikalų koordinatore Justina Koriznaite.

– Justina, Jaunimo reikalų koordinatore dirbate pusmetį. Per tą laiką, kai esate atsakinga už jaunimo reikalus, aplankėte visas Kėdainių rajono atvirąsias jaunimo erdves (AJE). Kokį įspūdį jos Jums paliko?

– Mūsų rajone iš viso yra šešios AJE. Kai kalbame apie atvirąsias jaunimo erdves, reikėtų suprasti, jog tai nėra kažkokie lauko įrengimai, jos nėra po atviru dangumi. Tai vietos, įsikūrusios patalpose. Jaunimas jose gali susirinkti, būti, bendrauti, leisti laiką.

Kėdainių mieste yra dvi AJE: Kėdainių suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centre ir profesinio rengimo centre. Rajone veikia dar 4 AJE: Josvainiuose, Krakėse, Pelėdnagiuose ir Pagiriuose.

Šios erdvės yra kuriamos tam, kad jaunimas turėtų, kur rinktis, nesišlaistytų gatvėse, turėtų, kur praleisti laiką.

Aš esu atsakinga už minėtų erdvių kuravimą, koordinavimą rajono savivaldybėje. Kiekvienais metais turiu identifikuoti, ar jos atitinka Jaunimo reikalų departamento aprašą, reikalavimus. Taigi, palaikau su jomis kontaktą, aplankau, žiūriu, kaip joms sekasi.

Justina Koriznaitė: „Nuo Jaunimo reikalų tarybos šiems metams teikiame pasiūlymą savivaldybės administracijai, kad būtų atliktas jaunimo problematikos tyrimas. Toks tyrimas Kėdainių rajone paskutinį kartą buvo atliktas 2011 metais. Tikrai manau, kad būtų tikslinga jį pakartoti, nes jis apima visą rajoną. Tada galbūt išryškės, kokios dabar yra jaunimo problemos“./Asmeninio archyvo nuotr.

Pradėjusi dirbti jaunimo reikalų koordinatorės pareigose AJE lankiausi pirmą kartą ir jos man paliko labai gerą įspūdį, labai džiaugiuosi, kad jos yra mūsų rajone ir užsiima tiek motyvuoto, tiek nemotyvuoto jaunimo veikla. Tikrai jie ten turi visokios veiklos: rašo nemažai įvairių projektų, juose dalyvauja, turi žaidimo kompiuterius, biliardo, stalo futbolo stalus bei kitokius žaidimus. O tai labai traukia jaunimą.

Tačiau, kaip aš sakau, ne tik žaidimai juos ten traukia, bet jie organizuoja ir įvairius renginius, paskaitas, kalbasi apie emocinę sveikatą, kviečiasi psichologus, organizuoja filmų vakarus, įvairias stovyklas, išvažiuojamąsias ekskursijas – veiklų jie turi tikrai labai daug.

– Tačiau būna atvejų, kad pats jaunimas niokoja, netausoja inventoriaus, įrangos. Kad ir pradžioje minėti atvejai, kai kenčia lauke esančios vaikų žaidimų aikštelės… O kaip yra AJE, ar čia nemotyvuotas jaunimas nepridaro žalos ir nuostolių?

– Pasitaiko, bet retai. O žinote, kodėl? Todėl, kad kiekviena atvira jaunimo erdvė privalo turėti taisykles. Netgi pagal Jaunimo reikalų departamento identifikavimo aprašą yra nurodyta, kad kiekviena erdvė turi turėti taisykles. Tad jaunimas, apsilankęs toje erdvėje, žino, kaip turi elgtis, ko negalima daryti, kas yra leidžiama ir pan.

Taigi, jie tikrai pakankamai tausoja ir patys rašo projektus, kad gautų pinigų, paskui svarsto, ką už juos galėtų nusipirkti, kam juos skirti. Kadangi patys viskuo naudojasi, tai ir saugo, ką turi.

Jeigu kalbėtume apie aikštynus, parkus ar kitas erdves lauke, tokios informacijos neturiu, nes tai nėra mano kuruojama sritis. Tačiau prieš tai porą metų savivaldybėje dirbau Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatore ir šioje pareigybėje buvo mano sritis, kai gaudavau visus administracinius ar baudžiamuosius nusižengimus, kuriuos atlikdavo nepilnamečiai.

Gautus kreipimusis svarstydavome savivaldybės Vaiko gerovės komisijos posėdyje. Juose pasitaikydavo vaikų, kurie kažką sulaužydavo, sugadindavo kažkokį turtą, bet tikrai tokių atvejų būdavo labai nedaug.

Kita vertus, kai turtas yra sulaužomas, suniokojamas, tai turi būti užfiksuota, bet jei nėra užfiksuota, kas tai padarė, labai sunku nustatyti kaltininką.

„Atvirąsias jaunimo erdves prižiūri žmonės, kuriems beveik visose iš jų yra savivaldybės įsteigti etatai. Taip pat yra daug savanoriaujančio jaunimo, kuris padeda organizuoti įvairias veiklas, rūpinasi jaunimo užimtumu.

J. Koriznaitė

– Beje, apie kokio amžiaus jaunimą kalbame, t.y. kas gali lankytis AJE?

– Tai yra 14–29 metų jaunuoliai. Vaikais iki 14 metų rūpinasi Vaikų dienos centrai, kurių mūsų rajone taip pat yra ne vienas. Šių centrų veikla yra panaši kaip ir AJE.

– Justina, o kas prižiūri tas erdves?

– Atvirąsias jaunimo erdves prižiūri žmonės, kuriems beveik visose iš jų yra savivaldybės įsteigti etatai. Taip pat yra daug savanoriaujančio jaunimo, kuris padeda organizuoti įvairias veiklas, rūpinasi jaunimo užimtumu.

– O kaip pats nemotyvuotas jaunimas noriai įsitraukia į veiklas, ar eina tiesiog „prastumti“ laiką?

– Kaip kada. Labai priklauso nuo veiklos. Jeigu jiems pasiūlai veiklą, kuri nelabai patinka arba kažkokia paskaita, jos tema ar lektorius pasirodo neįdomus, tada jie nelabai noriai įsitraukia.

Tačiau net ir tuo atveju, jei jaunuoliai visiškai nenori nieko veikti, o nori tiesiog ateiti ramiai pabūti, AJE juos priima. Juk ne visuose namuose yra gera, saugi atmosfera.

O čia jaunuolis gali jaustis visiškai saugus. Kaip mes juokaujame, gali net ir pasnausti, pailsėti, filmą pažiūrėti, kompiuterinius žaidimus ar pulą pažaisti, padaryti namų darbus.

Tikrai tokių jaunuolių nėra daug. Tai yra didžiulis darbas tų, kurie ten dirba, kad motyvuotų jaunimą, kuris ateina ir pritrauktų jo dar daugiau.

Labai didžiuojuosi mūsų rajono AJE darbuotojais, kurie tikrai išmano savo darbą, yra kvalifikuoti, iniciatyvūs ir kūrybingi.

– Jūsų akimis, ar pakankamai yra veiklos jaunimui, kad jie būtų užimti?

– Manau, kad jaunimui veiklų, laisvalaikio praleidimo būdų pasiūla mūsų rajone tikrai yra gana didelė: muzikos, dailės, kalbų mokyklos, sporto būreliai ir kt.

Rugpjūčio 12-ąją, Tarptautinę jaunimo dieną, kartu su Jaunimo reikalų taryba organizavome „Jaunimo pikniką“ jai paminėti. Dalyvavo jaunimas iš savanorių asociacijos „Spindulys“, Kėdainių rajono mokinių tarybos atstovai, prisijungė ir kitas jaunimas.

Tad kalbant apie jaunimo užimtumą, minėtame renginyje buvo iškelta mintis, kad Kėdainių centre reikėtų kažkokios erdvės tiek motyvuotam, tiek nemotyvuotam jaunimui, nes jos čia tiesiog nėra.

– Bet ar yra tikimybė, kad tokia erdvė atsiras?

– Lapkričio 18 d. į savivaldybę buvo atvykę Jaunimo reikalų departamento atstovai, pats direktorius Jonas Laniauskas. Aptarėme šį klausimą. Reikalingas nemažas darbas – reikia surasti patalpas, kuriose tai galėtų būti, užtikrinti finansavimą, etatinį darbuotoją. Tačiau tikrai yra pasvarstymų ir bandysime tą klausimą toliau gvildenti.

„Tarkim, savivaldybės skelbiamuose konkursuose atviroms jaunimo erdvėms pernai buvo skirtas dešimties tūkst. eurų finansavimas, o iniciatyvų projektams – aštuoni tūkst. eurų. Taigi, kiekvienai erdvei išeina apie kelis tūkst. eurų, už kuriuos atsinaujina, pasipildo savo inventorių kažkokiais žaidimais, reikalinga įranga, susiorganizuoja kažkokią ekskursiją, pasikviečia lektorius.

J. Koriznaitė

– O kaip su rajonu – ar ten pakankamai veiklos nemotyvuotam jaunimui?

– Mūsų rajonas ir atstumai jame yra ganėtinai dideli. Aš kol kas tik džiaugiuosi, kad mes apskritai turime tokias kaip atviras jaunimo erdves, pavyzdžiui, Pagiriuose, Krakėse, Josvainiuose, Pelėdnagiuose.

Ateityje tikrai planuojame plėsti paslaugas ir vykdyti mobilų darbą rajone. Tai darbas, kai nereikia konkrečių patalpų, bet važiuoja jaunimas, įdarbinti darbuotojai tam tikromis dienomis, į tam tikras seniūnijas ir jie bando prisikviesti jaunimą, su juo užsiimti per projektines veiklas, ekskursijas, vietoje organizuojamus renginius ar pan.

– Kada Jūsų minėtas projektas galėtų būti realizuotas?

– Labai tikiuosi, nuo kitų metų. Planuoju atlikti apklausą, koks būtų poreikis, ar tai būtų naudinga, tuomet, galvoju, jau kitais metais būtų galima pradėti teikti šią paslaugą.

– Kiek anksčiau užsiminėte apie projektus, kuriuos rašo pats jaunimas. Kokie tai projektai, apie ką jie?

– Projektai yra įvairūs. Kalbant apie nacionalinius, būna skelbiami Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Jaunimo reikalų departamento, taip pat ir mūsų savivaldybė prisideda prie jaunimo užimtumo skatinimo.

Konkrečiai, kas susiję su mano kompetencija, tai yra jaunimo iniciatyvų projektai, kuriuos gali teikti įvairios jaunimo ar su jaunimu dirbančios nevyriausybinės organizacijos. Vyrauja tokia tendencija, kad kiekvienais metais būna pateikiamos bent 5–6 paraiškos.

Dar yra Atvirųjų jaunimo erdvių projektai. Būtent tos minėtos šešios AJE taip pat gali rašyti ir teikti projektus savivaldybei. Jos taip ir daro. Abu konkursai dažniausiai skelbiami pavasarį.

– Ar tai reiškia, kad už projektus yra skiriamas tam tikras finansavimas?

– Taip. Tarkim, savivaldybės skelbiamuose konkursuose atviroms jaunimo erdvėms pernai buvo skirtas dešimties tūkst. eurų finansavimas, o iniciatyvų projektams – aštuoni tūkst. eurų.

Taigi, kiekvienai erdvei išeina apie kelis tūkst. eurų, už kuriuos atsinaujina, pasipildo savo inventorių kažkokiais žaidimais, reikalinga įranga, susiorganizuoja kažkokią ekskursiją, pasikviečia lektorius.

– O Jums pačiai, kaip Jaunimo reikalų koordinatorei, nėra tekę tiesiogiai iš jaunimo girdėti, ko jiems dar trūksta, kad galėtų save realizuoti, tobulėti, lavintis?

– Sunku pasakyti. Konkrečiai nesu gavusi jokių pastabų, pasiūlymų, prašymų, ko jie norėtų. Tik vienintelis noras, kuris buvo išreikštas mano minėtame „Jaunimo piknike“, kad atsirastų jaunimui skirta erdvė miesto centre.

Bet visada, susitikusi su jaunimu, skatinu juos drąsiai išreikšti savo nuomonę. Galbūt dar šiek tiek per mažai laiko dirbu Jaunimo reikalų koordinatorės pareigose.

Noriu paminėti, kad nuo Jaunimo reikalų tarybos šiems metams teikiame pasiūlymą savivaldybės administracijai, kad būtų atliktas jaunimo problematikos tyrimas. Toks tyrimas Kėdainių rajone paskutinį kartą buvo atliktas 2011 metais. Manau, kad būtų tikslinga jį pakartoti, nes jis apima visą rajoną. Tada galbūt išryškės, kokios dabar yra jaunimo problemos.

Kaip jūs ir sakote, sužinosime, ko jiems konkrečiai trūksta. Tada bus galima pasirinkti tam tikrą kryptį, kuria dirbti ir ko rajonui daugiau reikia. Tad labai tikiuosi, kad jau šiais metais toks tyrimas bus atliktas mūsų rajone ir pristatytas tiek Kėdainių rajono savivaldybės tarybai, rajone savo veiklas vykdančioms jaunimo ir su jaunimu dirbančioms organizacijoms, tiek rajono visuomenei.

– Justina, apibendrinant visą mūsų pokalbį ir Jūsų išsakytas mintis, susidaro įspūdis, kad net ir nemotyvuotas jaunimas tikrai turi, kur reikštis, save realizuoti ar tiesiog ateiti pabūti, pabendrauti, kad nereikėtų laiko leisti gatvėje…

– Taip, tikrai pasiūlos yra daug. Aš manau, kad visas tas pandeminis laikotarpis, karantinai nedavė daug naudos jaunimui, nes jaunuoliai priprato daugiau būti namuose, nieko neveikti, mažiau bendrauti.

Jau ir prieš karantiną, prieš pandemiją technologijos buvo labai užvaldžiusios visą jaunimą ir išmaniaisiais įrenginiais jis daugiau bendraudavo negu gyvai, o pandemija tai tik dar labiau sustiprino.

Bet iš kitos pusės, kiek tenka bendrauti su Kėdainių rajono mokinių taryba, jie pas mus yra labai iniciatyvūs, labai daug įvairiausių renginių organizuoja. Ši mokinių taryba vienija visas Kėdainių rajono mokyklas, turi savo atstovus.

Žinot, mes, kaip žmonės, visi esame skirtingi. O jaunimas irgi tie patys žmonės – vieniems reikia judresnių veiklų, užsiėmimų, jie renkasi sporto būrelius, kiti – gal ramesni ir labiau linkę į menus.

Net ir tas jaunimas, kuris galbūt yra mažiau motyvuotas, gali lankytis rajone veikiančiose AJE. Galbūt vis dar yra problema, kad dalis jaunimo, nežino, kur gali kreiptis, ką gali nuveikti.

Tuo tikslu socialiniame tinkle „Facebook“ susikūriau paskyrą Kėdainių Jaunimo reikalų koordinatorė, per kurią, tikiuosi, pavyks pritraukti daugiau jaunimo, atsakyti į jiems rūpimus klausimus.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


Rekomenduojami video