Ekologinė nelaimė sujaudino neabejingus kėdainiečius
„Rinkos aikštei“ prieš keletą savaičių paskelbus informaciją apie Kėdainius ištikusią dar vieną ekologinę nelaimę sujudo ne tik atsakingi specialistai, bet ir daugybė neabejingų kraštiečių. Gaištančias žuvis gelbėti ir problemą spręsti ėmėsi draugijos, nevyriausybinės asociacijos, įmonės, įstaigos ir net pavieniai asmenys bei asmenų grupės.
Gaišta žuvys
Kėdainių rajono Vilainių seniūnijos Aristavos tvenkinyje jau kuris laikas gaišta žuvys. Įtariama, kad į Mažojo Malčiaus tvenkinį pateko organinės kilmės teršalai. Tvenkinio dugnas buvo nusėtas gausybe tiek mažų, tiek didelių įvairių rūšių žuvų gaišenų, o leisgyvės žuvys plaukiojo pačiame vandens paviršiuje. Tokį kraupų vaizdą išvydę kėdainiečiai kaipmat pradėjo veikti. Žmonės suskubo gelbėti likusią žuvį.
Ėmėsi veiksmų
Neatidėliotinų veiksmų ėmėsi tvenkinį nuomojanti Kėdainių medžiotojų ir žvejų draugija. Į nelaimės vietą nedelsiant atskubėjo pats draugijos pirmininkas Lionius Stanevičius.
„Sausio 21 dieną Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Jonavos rajono aplinkos inspekcijos pareigūnas Justinas Vinciūnas informavo, kad Aristavos vandens telkinyje yra sumažėjęs deguonies kiekis.
Gavusi tokią informaciją dėl deguonies sumažėjimo Kėdainių žvejų ir medžiotojų draugija nedelsiant ėmėsi veiksmų. Sausio 22 dieną buvo pumpuojamas deguonis kompresoriumi. Tas pats vyko ir kitą dieną. Sausio 24 dieną buvo statomi vandens siurbliai, atliekamas vandens aeravimas, valomas sniegas. Šie darbai buvo vykdomi kasdien, darbai nenutrūko ir savaitgalį“, – informavo L. Stanevičius, Kėdainių medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas.
Organizavo grupes
[quote author=“R. Linevas“]Pamatęs visą vaizdą aš, švelniai tariant, pakraupau.[/quote]
Problemos sprendimų ieškoti ėmė ir neabejingi kėdainiečiai. Draugijai į pagalbą suskubo Ruslanas Linevas ir Edgaras Urbonavičius.
„Pamatęs visą vaizdą aš, švelniai tariant, pakraupau. Neturėjau net ką pasakyti, nes vaizdas buvo baisus. Žuvis reikėjo gelbėti nedelsiant, daug jų jau buvo nugaišusių. Tačiau dalį žuvų, su aplinkosaugininkų leidimu, mums pavyko perkelti į kitą vandens telkinį. Susibūrę žmonės ėmėsi šio darbo, nes problemą spręsti kažkaip reikėjo. Taip palikti tiesiog nebuvo galima“, – sakė kėdainietis žvejys R. Linevas.
Ieškojo bendraminčių
Žvejus ir kitus neabejingus žmones prisidėti kvietė ir kėdainietė Karolina Ališauskaitė. Moteris ir pati vyko į nelaimės vietą ir ieškojo talkininkų bei teikė informaciją visuomenei.
„Taip negalima palikti. Tai ekologinė bomba. O kas bus su pradėsiančiomis pūti žuvimis? Ar kas bent galvoja? Didelė nelaimė, kuri liečia mus visus. Žmonės privalo būti neabejingi, mes visi atsakingi už tai, kokioje aplinkoje mes gyvename. Kiekvienas žmogus turi teisę gyventi švarioje, neužterštoje aplinkoje. Deja, bet Kėdainiuose tų taršos šaltinių yra tikrai nemažai. Per metus jau antra ekologinė nelaimė krašto vandens telkiniuose. Problemą reikia spręsti iš esmės“, – pažymėjo kėdainietė K. Ališauskaitė.
Situacija normalizuojasi
„Situacija kaip ir normalizavosi. „Kėdainių vandenys“ atvežė 4 siurblius ir buvo aeruojamas vanduo fontanų principu, tai buvo išties veiksminga. Per pietus žuvys pradėjo leistis žemyn. Žmonės sniegą valė, kas taip pat leido deguoniai kilti. Šiandien kaip ir nesimato dūstančių, bet problema išlieka. Neaišku, kaip bus toliau. Mes situaciją žiūrime ir stengiamės reaguoti kasdien. Atlikome daug darbų savo resursais, nelaukę specialistų malonės“, – teigė asociacijos „Gamtos parkas“ prezidentas Gytis Gaubys.
[quote author=“G. Gaubys“]Nitritų yra keturis kartus daugiau nei leidžiama. Deguonies taip pat labai mažas kiekis, todėl dalis žuvų dar leisgyvės, dalis jau nugaišusios.[/quote]
Organinė tarša
Pasiėmę rankinę laboratoriją dar praėjusią savaitę žvejai patys atliko tyrimus, o rezultatai juos šokiravo. Pasak žvejų, problemiškiausia vieta yra prie valymo įrenginių. Deguonies rodikliai siekė kritinę ribą, o štai kiti rodikliai minimalią normą viršijo net kelis kartus.
„Nitritų yra keturis kartus daugiau nei leidžiama. Deguonies taip pat labai mažas kiekis, todėl dalis žuvų dar leisgyvės, dalis jau nugaišusios. Lepesnės žuvys tiesiog neatlaikė šių sąlygų, o labiau atsparios kankinasi“, – konstatavo G. Gaubys.
Gavo duomenis
Apie taršą duomenis gavo ir Kėdainių aplinkosaugos specialistai. Jie atskleidžia, kad tvenkinyje užfiksuota tarša, dėl kurios smarkiai krito deguonies kiekis.
„Iš Aristavos valymo įrenginių bėga nuotekos, kurios nėra išvalytos iki reikiamų normatyvų. Jeigu leidimas yra 34 gramai litre, tai šiuo atveju bėga keturis kartus viršijant normas. Tyrimai parodė taršą organinėmis medžiagomis“, – žurnalistams sakė aplinkos inspekcijos pareigūnas Justinas Vinciūnas.
Kaltės kratosi
Tuo metu valymo įrenginius prižiūrinčio įmonės „Kėdainių vandenys“ atstovai nepripažįsta jiems metamų kaltinimų ir teigia, kad problemos reikia ieškoti kitur.
„Rodikliai prie valymų buvo stebimi nuolat, nuolat buvo matuojama ir jokių viršijimų nebuvo užfiksuota. Mes manome, kad problema yra kitur, o ne valymų įrenginiuose. Galbūt dėl to, kad tvenkinį sukaustęs ledas ir uždengtas storas sniego sluoksnis“, – svarstė Robertas Lukoševičius, laikinasis „Kėdainių vandenų“ vadovas.
