Šešiems vaikams tėvų meilės neužteko

Nedirbantis tėvas, neįgali motina, kuri tam, kad užsidirbtų keletą papildomų eurų pardavinėja savo kūną, ir šeši vaikai, kurių dalies tėvystė net nėra žinoma. Štai tokios šeimos situaciją neseniai nagrinėjo Kėdainių rajono apylinkės teismas. Vos tik gimusi poros mažylė gyvena globojama valstybės, kūdikis tėvams tapo nereikalinga našta.

Vaikų daug, neaugina nė vieno

Sunku būtų ginčytis su faktu, kad tai, kokiu žmogumi taps užaugęs vaikas, lemia tai, kokioje aplinkoje jis auga. Nors tėvų pareiga yra padėti vaikui tiek materialiai, tiek emociškai, stengtis ugdyti vaiko gebėjimus bei palaikyti jį įvairiose situacijose, yra ir tokių tėvų, kuriems vaikas – tik garantas, kad bus gaunama dar viena skurdi pašalpėlė.

Esama ir tokių, kurios vieną po kito gimdo vaikus, bet jų auginti nesugeba. Našlaičiais tenka pasirūpinti valstybei, vaikai auga puoselėdami viltį, kad juos ateityje kas nors įvaikins. Tokių pavyzdžių toli ieškoti nereikia, šiandien mes aprašome skaudžią dramą, vykusią tiek Kėdainių rajone, tiek ir Kaune.

Saugodami likimo nuskriaustų vaikų interesus jų tėvų vardų neatskleidžiame, nors jie redakcijai žinomi.

Jadvyga (vardas pakeistas – red.) anksčiau gyveno Kėdainių rajone. Tiesa, tuo metu ji dar nebuvo ištekėjusi už dabartinio savo vyro Vincento (vardas pakeistas – red.). Dar tada, kai moteris gyveno viena, dėl elementarių įgūdžių stokos buvo įtraukta į Kėdainių rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų sąrašą.

2012 metais Kėdainių rajono apylinkės teismas apribojo motinos valdžią į sūnų, 2013 metais – į kitą vaiką. Kas abiejų vaikų tėvai – nėra žinoma.

Vėliau moteris persikėlė į Kauną – ištekėjo už Vincento. Tačiau šeimos sukūrimas kėdainiškės gyvenimo būdo nepakeitė. 2015 metais Jadvygos ir Vincento šeima buvo įtraukta į Kauno miesto savivaldybės socialinės rizikos šeimų sąrašą.

Tuomet moteris augino tris vaikus – dar vieną vaiką, kurio tėvas nežinomas, ir dvynukus, kurių tėvas – moters sutuoktinis.

Tačiau ir dvynukų tėvai išlaikyti nepajėgė. 2015 metais, neilgai trukus po to, kai vaiko teisių specialistai šeimą įtraukė į Kauno socialinės rizikos šeimų sąrašą, dvynukai iš jų buvo paimti. Džiugu bent tai, kad šiuo metu vaikai yra įvaikinti.

Tikino, kad auginti nori

Pernai šeimai gimė dar vienas vaikas – dukra, kurią tėvai tarsi norėjo auginti. Deja, tam, kad pajėgtų užtikrinti mergaitės gerovę jie neturėjo nei pajamų, nei tinkamų sąlygų. Su šeima dirbantis socialinis darbuotojas neslėpė – šeimai trūksta socialinių įgūdžių, jie nesugeba atsakingai planuoti šeimos pagausėjimo, negeba vykdyti prisiimtų įsipareigojimų.

Kadangi Vincentas ir Jadvyga raštu patikino norintys auginti savo dukrelę, nuspręsta šeimai duoti šansą – leisti tėvams įrodyti, jog jais galima pasikliauti. Ir tik tada, kai šie savo pavyzdžiu įrodys galintys užtikrinti vaiko gerovę, leisti auginti mergytę.

Mažylės laikinuoju globėju buvo paskirtas Kauno klinikų padalinys – Vaikų reabilitacijos ligoninė „Lopšelis“. Mergaitės motina ir tėvas buvo įpareigoti lankyti dukrelę 4 kartus per savaitę, taip pat susitvarkyti. Tiek motinos, tiek tėvo sveikatos būklė taip pat nebuvo tinkama – abu jie turėjo kirminų. Dėl to pareikalauta, kad jie atneštų gydymo įstaigos pažymas, kuriose nurodyta, jog šios problemos jiedu nebeturi. Mažylės tėvas buvo įpareigotas rasti darbą, mat šeimos pajamos tuo metu buvo nulinės.

Tiesa, Jadvygos ir Vincento noras auginti jų dukrelę taip ir liko parašytas tik rašte. Nepaisant to, kad jiems buvo suteikta galimybė pakeisti savo gyvenimą pora šio egzamino neišlaikė. Mažylės nė karto neaplankė, paskambinę telefonu net nepaklausdavo, kaip ji laikosi, visiškai nesidomėjo savo vaiko gyvenimu ir būkle, neskyrė pinigų, nesitvarkė patys ir netvarkė namų aplinkos.

[quote author=“Aut. past.“]Jadvyga šeimą prižiūrinčiai socialinei darbuotojai prisipažino, kad tam, jog užsidirbtų papildomų pinigų, užsiiminėjo prostitucija. Jos vyras apie tai žinojo, tačiau, panašu – jam tai atrodė normalu. Mat jis pats darbo vengė ir toliau net nesiruošė dirbti.[/quote]

Vėliau šeima, panašu, persigalvojo – dukrelės auginti visai nebenorėjo. Jie netgi davė sutikimą, kad mergaitė būtų įvaikinta, tačiau šį faktą turėjo patvirtinti teismas. Deja, į teismo posėdį, kuriame buvo sprendžiamas dukrelės likimas, nė vienas iš tėvų atvykti nesiteikė. Todėl jų leidimas įvaikinti mažylę taip ir liko neįsiteisėjęs.

Per tą laiką gyvenimo paribyje atsidūrusi kėdainietė neteko teisių ir į iki tol augintą sūnų, kurio tėvystė nebuvo žinoma.

Užsiiminėjo prostitucija

Kėdainių rajono apylinkės teismui sprendžiant tėvams nereikalinga našta tapusios mažylės likimą ėmė aiškėti pasibaisėtini faktai. Pasirodo, jog net tėvams niekur nedirbant, šeima turėjo šiokių tokių pajamų. Šešis vaikus pagimdžiusiai Jadvygai 2015 metais buvo nustatytas vos 10 proc. darbingumo lygis. Nustatyta, jog moteris gauna 224 eurus šalpos pensijos neįgaliajam ir 112 eurų priežiūros išlaidoms kompensuoti. Kadangi moters sutuoktinis jokio darbo neturėjo ir, panašu, nesirengė jo ieškoti, kėdainietei teko pinigų prasimanyti kitais būdais.

Jadvyga šeimą prižiūrinčiai socialinei darbuotojai prisipažino, kad tam, jog užsidirbtų papildomų pinigų, užsiiminėjo prostitucija.

Jos vyras apie tai žinojo, tačiau, panašu – jam tai atrodė normalu. Mat jis pats darbo vengė ir toliau net nesiruošė dirbti.

Be to, socialinė darbuotoja tikino mačiusi vyrą girtą, taip pat ne kartą šeimos namuose buvo pastebėti ir nepažįstami pašaliniai asmenys.

Atėmė ir paskutinį vaiką

Teismas nusprendė, kad šeima išties nėra pajėgi pasirūpinti vaikais.

„Yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad atsakovai nuo dukters gimimo yra visiškai nusišalinę nuo jos priežiūros ir auklėjimo, visiškai nesirūpina jos materialine ir dvasine gerove, sveikatos būkle, neteikia jai išlaikymo, tėvų teisių ir pareigų dukters atžvilgiu neįgyvendina, su dukra visiškai nebendrauja, globos vietoje esančios dukros nė karto neaplankė, tarp tėvų ir vaiko nėra jokio ryšio. Įvertinus tai, kad atsakovai davė rašytinius sutikimus, jog jų dukra būtų įvaikinta vadovaudamasis vaiko interesais teismas daro išvadą, kad yra visi pagrindai taikyti atsakovams neterminuotą tėvų valdžios apribojimą“, – teigiama teismo išvadoje.

Tiesa, toks teismo sprendimas nedraudžia tėvams matytis su vaiku, nebent tai kenktų vaiko gerovei. Be to, tėvai vis tiek turės išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Motina turės kas mėnesį skirti 60 eurų, o tėvas – 100 eurų.

Ar jie įvykdys šią prievolę ir bent simboliškai prisidės prie dukrelės išlaikymo – daugiau nei abejotina. Abiejų sutuoktinių gyvenamoji vieta nėra žinoma net teismui. Neoficialiais duomenimis, pora gyvena kažkur Kėdainių rajone.

Įvaikinimas – netrumpa procedūra

Kėdainių rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus laikinoji vedėja Aistė Lekečinskienė teigė, kad įsivaikinimo procedūros yra skirtingos.

„Pirmasis variantas – kuomet tėvai teisme atsisako savo vaikų, arba kitas variantas – per neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Pirmasis variantas yra toks, kai teisme dalyvauja tėvai, teismas patvirtina jų atsisakymą į vaikus. Tokiu atveju vaikas gali būti greičiau įtrauktas į galimų įsivaikinti vaikų sąrašą. Tėvai, laukiantys vaiko, taip pat yra įtraukti į sąrašus.

Antru atveju viskas trunka gerokai ilgiau. Pirmiausia reikia apriboti tėvų valdžią, ir tik tada, kai įsiteisėja šis sprendimas, vaikus galima įtraukti į galimų įvaikinti apskaitą“, – kalbėjo A. Lekečinskienė.

Informacijos, kiek vaikų, kurių išsižada patys tėvai arba kurie būna paimami į laikiną globą apribojus tėvų valdžią, o vėliau būna įvaikinama – skyrius neteikia, mat šiuos duomenis žinojo dabar jau buvusi Vaiko teisių skyriaus vedėja Vilima Jucevičiūtė. Be to, norima apsaugoti ir įvaikintus vaikus.