Kėdainietis dirbs profesionalaus gėjaus vadovaujamame komitete
Naujai išrinktasis Seimas jau po truputį baigia savo pereinamąjį laikotarpį – pasiskirstyta komitetais, išsirinkti parlamentarų padėjėjai ir patarėjai. Dalinamasi aukščiausiais valstybės valdymo postais. Naujojo Seimo darbas startuos visu pajėgumu. Kėdainietis Tomas Bičiūnas taip pat jau baigia formuoti savo komandą ir jau yra įrašytas į vieno komiteto sąrašus. Tik ar jo ir komiteto pirmininko radikalūs pasaulio suvokimo skirtumai netrukdys darbui Seime?
Dirbs ne švietimo srityje
Veikiausiai ne vienas kraštietis vylėsi, kad išrinktasis Seimo narys darbuosis Švietimo komitete – ir jis pats sakė geriausiai save matantis būtent šioje srityje. Vis dėlto kortos sukrito kitaip, ir darbuotis šiame komitete jam neteks.
T. Bičiūnas paskirtas į Žmogaus teisių komitetą, kuriam vadovauja Laisvės partijos narys, profesionaliu gėjumi save vadinantis Tomas Vytautas Raskevičius.
„Esu ne tik profesionalus gėjus, bet ir gėjus megėjas. LGBT ir žmogaus teisių atstovavimas buvo tapęs mano profesija. Ta frazė natūrliai išsivystė, aš pamačiau, kad žmonės į ją reaguoja, atkreipia dėmesį, ir pastaruoju metu ji yra plačiai linksniuojama tai yra tai, kas aš esu. Profesionalumas yra tuo atžvilgiu, kad žmogaus teisės yra ne tik mano aistra, bet ir profesija“, – profesionalaus gėjaus etiketę LRT eteryje yra aiškinęs T. V. Raskevičius.
Komitete taip pat dirbs ir Kėdainiuose į Seimą jau ne pirmą kartą kandidatavęs, bet vienmandatėje apygardoje taip ir neišrinktas konservatorius Andrius Navickas.
Taip pat šiam komitetui priklauso ir kontraversiškais pareiškimais sveikatos klausimais garsėjantis Dainius Kepenis, politikos senbuviai Eugenijus Gentvilas bei Sergejus Jovaiša.
„Socialdemokratų frakcijoje Seime yra tik 13 žmonių. Žinoma, aš norėjau dirbti Švietimo komitete ir ten dirbti pageidavau. Vis dėlto mūsų frakcijoje yra ir švietimietė, profesorė Vilija Targamadzė, ir kitų švietimiečių.
Frakcijose balsavome ir buvo nuspręsta į Švietimo komitetą paskirti būtent V. Targamadzę. Man neliko vietos Švietimo komitete“, – paaiškino T. Bičiūnas, tačiau pridūrė, kad ir darbas Žmogaus teisių komitete jam atrodo tinkamas – veikla ten plati. Taip pat, nepaisant to, kokiame komitete parlamentaras dirba, siūlymus ir pataisas galima reikšti bet kurios srities įstatymuose.
Dirbti bus nelengva
Žmogaus teisių komiteto nariai – itin spalvingi. Žinoma, daugumą sudaro valdantieji, ir T. Bičiūnas teigia suprantantis, kad dirbti bus sunku. Vis dėlto jis sako, kad nuomonių ir asmenybių įvairovė gali padėti klausimus išdiskutuoti itin išsamiai.
„Kuo įvairesni komandos nariai, tuo diskusijos bus platesnės. Žinoma, komitete sudėliota taip, kad valdantiesiems darbas būtų patogesnis, jie sudaro daugumą, jie sąjungininkai ir jų balsai bus lemiami.
Jei norės, jie blokuos ir nepritars kažkokiam sprendimui. Bus, aišku, sunku, bet reikšti nuomonę ir dirbti ten, manau, galima“, – sako T. Bičiūnas.
Partnerystei – taip, šeimai – ne
Tos pačios lyties asmenų partnerystės įteisinimas yra vienas iš Laisvės partijos rinkimų pažadų. Komiteto, kuriam priklauso T. Bičiūnas, vadovas T. V. Raskevičius suponuoja, kad šio klausimo svarstymo bus imtasi visa jėga. Tik kaip į šį klausimą reaguos kiti komiteto nariai, tarp jų ir T. Bičiūnas?
T. Bičiūnas sako – partnerystės įteisinimas yra reikalingas, mat svarbu įstatymiškai apibrėžti tam tikrus bendros dviejų žmonių vedamos buities aspektus. Tačiau laikyti dviejų tos pačios lyties asmenų šeima jis sakė negalintis, o ką jau kalbėti apie tokių porų norą auginti vaikus.
„Mano nuomonė lygiai tokia pati, kaip ir prieš rinkimus.
Vienalyčiai partneriai yra suprantamas dalykas, ir reikia, kad taisyklėmis ir įstatymais turi būti apibrėžta, kaip tą buitį susitvarkyti, nepaisant, kokie žmonės kartu gyvena.
Bet jei linkstama prie to, kad vienalyčiai partneriai būtų laikomi šeima, ar ten ir vaikai augtų, kur du tėčiai ar dvi mamos, na, man asmeniškai tai sunku suvokti, kad tai galėtų būti.
Aš net ir savo vaikams neturėčiau paaiškinimo, ką, tarkime, Antaniuko šeimoje veikia du tėčiai. Aš dar nemoku to suprasti.
Bet bendra buitis turi būti apibrėžta įstatymais“, – sakė parlamentaras.
Panašu, kad T. Bičiūno ir komiteto, kuriame jis dirbs, vadovo pozicijos jau dabar išsiskiria.
Politiko komanda
T. Bičiūnas oficialiai jau turi patarėją Seime bei padėjėją Kėdainiuose. Dar vienas padėjėjas – jau pakeliui.
Jo patarėja Seime, dirbanti 1,5 etato, tapo bendrapartiečio Algimanto Salamakino buvusi patarėja Erika Šutjevienė. Ji turi 10-ies metų tokio darbo patirtį.
„O Kėdainiuose mano padėjėja bus Vaida Krasauskienė.
Ji yra mano kolegė, mokytoja, dirbome toje pačioje mokykloje, ji mokyklos profsąjungos pirmininkė, kartu mes organizavome protestus.
Ji ilgą laiką man padėjo ir prieš rinkimus, su agitacija, tad dabar ji puse etato bus mano padėjėja čia, Kėdainiuose.
Taip pat ruošiami dokumentai ir kraštietis, sportininkas ir bendrapartietis Indrius Bolisas irgi puse etato taps mano padėjėju krašte.
Jis turi teisinį išsilavinimą, todėl manau, kad padės teisėkūros klausimais“, – kalbėjo T. Bičiūnas.
Seimo nario padėjėjo atlgynimas už pusę etato siekia vos 357 eurus į rankas.
Rezerve parlamentaras dar turi pusę etato pagalbininkui, tačiau sako, kad kol kas jokio reikalo priimti dar vieną žmogų nėra.
