Desovietizacijos vajus: Kėdainių progimnazija siekia atsisakyti rašytojo Juozo Paukštelio vardo

Per Lietuvą besiritanti ir viską iš eilės šluojanti desovietizacijos mada atsirito ir iki Kėdainių Juozo Paukštelio progimnazijos. Kėdainių Juozo Paukštelio progimnazija rajono tarybai išreiškė norą atsisakyti dar 1981-aisiais šiai ugdymo įstaigai suteikto rašytojo bei pedagogo ir šioje mokykloje besimokiusio Juozo Paukštelio vardo ir panoro tapti Senamiesčio progimnazija.

Iki šiol gana tyliai vykusi diskusija ir toks ugdymo įstaigos siekis nustebino vietos politikus, todėl praėjusiame tarybos posėdyje nebuvo patvirtinti Juozo Paukštelio progimnazijos nuostatai, o kartu ir naujasis mokyklos bendruomenės apklausos būdu išrinktas įstaigos pavadinimas. Politikų argumentas – apklausoje dalyvavo per maža bendruomenės dalis.

Vis tik Juozo Paukštelio progimnazija siekia būti išgirsta ir gauti rajono tarybos pritarimą pakeisti pavadinimą, todėl buvo surengtas politikų bei mokyklos bendruomenės susitikimas, kuriame Juozo Paukštelio progimnazijos atstovai pagrindė pokyčių būtinybę ir atsakė į politikų klausimus.

Dirva pokyčiams purenta seniai

Juozo Paukštelio progimnazijos direktorė Tereza Sotnik atskleidė, jog ugdymo įstaigos bendruomenėje pirmosios mintys keisti ugdymo įstaigos pavadinimą ėmė rastis dar prieš penkerius metus – kai buvo atnaujinamas mokyklos muziejus.

Nuo 1990-ųjų namas, kuriame Kėdainiuose gyveno rašytojas J. Paukštelis, tapo memorialiniu muziejumi. Dėl brangių išlaikymo išlaidų 2009 metais muziejus buvo uždarytas, o ekspozicija  padalinta ir perkelta į Kėdainių krašto muziejų bei Kėdainių Juozo Paukštelio tuometės pagrindinės  mokyklos istorijos muziejų.

„Pasikalbėjus su muziejaus darbuotojais, kilo klausimas, kodėl mūsų įstaigoje veikęs muziejus vadinasi J. Paukštelio muziejumi. Juk ten atspindimas ne tik šio rašytojo gyvenimas ir veikla, bet ir visa pačios mokyklos istorija.

Pasitarę su mokyklos bendruomene, nusprendėme muziejų pervadinti ir jis tapo nebe J. Paukštelio muziejumi, o mokyklos muziejumi, – apie pokyčius pranašavusią pirmąją kregždę užsimena progimnazijos direktorė T. Sotnik. – Ruošiant medžiagą muziejaus ekspozicijai, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė Eglė Kirsienė skaitė J. Paukštelio raštus. Būtent ji pirmoji ir prabilo apie tai, kad turėtume pradėti diskutuoti apie būtinybę keisti progimnazijos pavadinimą.“

Teigia, kad menkino Kėdainius

Lituanistė E. Kirsienė nesiėmė vertinti J. Paukštelio asmenybės, tačiau apibendrino rašytojo raštuose bei kūriniuose skleistas idėjas.

„Nesu istorikė, todėl apie J. Paukštelio asmenybę kalbėti negaliu, bet perskaičiusi jo raštus, knygas galiu drąsiai tvirtinti, kad jis buvo absoliutus socialistinio realizmo rašytojas, kūriniuose garbinęs šį laikotarpį ir už tokią kūrybinę veiklą gavęs tuometės valdžios apdovanojimų, – įžvalgomis pasidalino E. Kirsienė. – J. Paukštelis savo prisiminimuose labai džiaugėsi draugystėmis su tokiomis asmenybėmis kaip P. Cvirka ir labai stengėsi pakliūti į šį ratą, bet jam nelabai sekėsi.“

Priminsime, jog, kaip aiškinama Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje, socialistinio realizmo doktrina buvo laikoma pagrindiniu sovietinės grožinės ir publicistinės literatūros metodu, jungusiu meninę kūrybą su komunistinės ideologijos principais ir partinių institucijų kontrole.

J. Paukšteliui 1969 m. už nuopelnus literatūrai buvo įteikta LSSR valstybinė premija.

Pasak E. Kirsienės, vienoje iš savo knygų rašytojas netgi menkino Kėdainius vadindamas miestą nušiurusiu, atsibodusiu ir vis spėliodamas, kada gi išvažiuosiąs į Vilnių.

„Jei pažvelgtume kritiškai, šios dienos akimis, tikrai labai suabejotume ne tik J. Paukštelio kūrybos menine verte. Savo kūryba jis siekė įtikti aplinkai ir tuometei valdžiai, – dėmesį atkreipė pedagogė. – Neturėtume laukti – ugdymo įstaigos pavadinimą keisti vertėtų jau dabar.“

Vėluojame 30 metų

Susitikime dalyvavęs Kėdainių krašto muziejaus muziejininkas istorikas Vaidas Banys pareiškė, kad J. Paukštelio progimnazijos pavadinimą pakeisti tikrai derėjo – ir ne dabar, o gerokai anksčiau.

„J. Paukštelio, kaip ir visų nėrių, cvirkų, pavadinimų atsisakymas yra uždelstas trisdešimčia metų, – griežtą poziciją dėstė V. Banys. – Stipriai vėluojame su desovietizacijos sprendimais. Jei būtume tai padarę laiku, galbūt S. Nėries, P. Cvirkos kūryba visus nepriklausomybės metus būtų skaitoma ir vertinama kitaip nei dabar.

Galima sprendimą dėl progimnazijos pavadinimo keitimo atidėti, bet šis klausimas po kurio laiko vis tiek neišvengiamai iškils, nes gyvename jau kitoje epochoje, – kalbėjo istorikas. – J. Paukštelis nėra nei S. Nėris, nei kitos panašios asmenybės. Jis neįsivėlė į panašią veiklą – galbūt neturėjo progos. Todėl kaip žmogus J. Paukštelis nepadarė jokio nusikaltimo ir jam nieko negali prikišti, – sakė V. Banys. – Tačiau jo kūryba ir raštai atskleidžia, kad J. Paukštelis buvo visiškas tarybinis rašytojas. Taip, jis neaukštino žudynių ir panašiai, todėl negali prikibti, bet jis buvo okupacinės visuomenės, okupacinio periodo, totalitarinės sistemos atstovas ir garbintojas.

Kėdainiuose J. Paukštelį galėtume laikyti minėtos epochos veidu numeris vienas. Taigi, ar šitas žmogus ir ta sistema dabartinei švietimo sistemai yra kažkas tokio, kuo verta remtis ir ką reikėtų palikti?“

Paskutinis lašas

J. Paukštelio progimnazijos direktorė T. Sotnik pasidalijo, kas po kelerius metus ugdymo įstaigos viduje trukusių diskusijų galiausiai paskatino apsispręsti ir kreiptis į rajono tarybą su prašymu pakeisti mokyklos pavadinimą.

„Pavasarį mūsų mokykloje vyko respublikinė istorijos olimpiada. Taigi čia viešėjo daugybė šalies istorikų, o Vilniaus licėjaus direktorius istorikas Saulius Jurkevičius, vos įžengęs į mokyklą, atvirai paklausė, kodėl mes vis dar esame J. Paukštelio progimnazija.

Visi atvykę istorikai pasisakė už pavadinimo keitimą. Pasijutome nekaip. Tai buvo paskutinis lašas, privertęs apsispręsti – norime keisti mokyklos pavadinimą“, – tvirtai tarė progimnazijos direktorė.

Mokyklos bendruomenė pritaria

T. Sotnik akcentavo, jog siekiui pakeisti ugdymo įstaigos pavadinimą pritaria ne tik mokyklos administracija, pedagogai, bet ir moksleiviai bei jų tėveliai.

„Atlikome apklausą, kurios metu išsiaiškinome, kad bendruomenė sutinka, jog būtų keičiamas mokyklos pavadinimas.

Apklausta daugiau kaip 500 moksleivių ir jų tėvelių, – pristatė T. Sotnik. – Taip pat organizavome apklausą naujam pavadinimui išrinkti. Tarp siūlytų variantų buvo: Senamiesčio, Nevėžio, Kranto, Užnevėžio.

Apklausos dalyviams labiausiai imponavo Senamiesčio ir Nevėžio pavadinimai. 53 procentai apklaustųjų balsavo už Senamiesčio pavadinimą, todėl jį ir siūlėme tarybai pateiktame prašyme. Be to, mūsų mokykla yra Senamiesčio seniūnaitijos teritorijoje.“

Atsižvelgs į bendruomenės norą

Susitikime su J. Paukštelio progimnazijos atstovais dalyvavęs rajono tarybos narys Kęstas Šlama atkreipė dėmesį, jog reikšmingiausias svertas tarybai pritarti ugdymo įstaigos pavadinimo keitimui turėtų būti pačios mokyklos bendruomenės noras.

„Mano nuomone, mums turėtų užtekti to, kad mokyklos bendruomenė turi savo poziciją. Atskaitos taškas turėtų būti ne pačios J. Paukštelio kaip asmenybės vertinimas, o mokyklos bendruomenės noras. Jie turi savo motyvus ir argumentus, kodėl siekia atsisakyti sovietmečiu primesto pavadinimo. Tai praeita epocha. Manau, kad mokyklos bendruomenę turime tik palaikyti – vienareikšmiškai“, – sakė politikas, kuriam pritarė ir kiti susitikime dalyvavę tarybos nariai: Lina Šlamienė, Julius Lukoševičius, Rimantas Diliūnas bei Dangiras Kačinskas.

Turi pritarti taryba

Ar J. Paukštelio progimnazija taps Senamiesčio progimnazija, galiausiai paaiškės artimiausiame rajono tarybos posėdyje jau šį mėnesį.

Ugdymo įstaigos bendruomenė viliasi, kad šis klausimas nebus vilkinamas ir mokykla šią Rugsėjo 1-ąją sutiks švęsdama istorinius pokyčius.