Dėl klimato kaitos situacija jau kaista

 Dėl klimato kaitos situacija jau kaista

Urtė PIPYNYTĖ

Vis dažniau stebime anomalius gamtos reiškinius, skaičiuojame sausrų, neįprastai aukštų temperatūrų sukeltų gaisrų nuostolius ar kenčiame nuo vis labiau užteršto oro ir jo sukeliamų ligų. Vis dažniau pritariame minčiai, kad klimato krizė ne tik egzistuoja, bet ir beprotišku greičiu gilėja. Ir ji yra daug arčiau, nei norėtume pripažinti. Apie tai, kaip arti mūsų ši krizė iš tiesų yra, kalbamės su klimato aktyviste, judėjimo „Fridays for Future“ atstove Lietuvoje Gabija Gorobecaite.

Kokie faktai apie klimato kaitą Jus neramina labiausiai?

– Masiškai nyksta ir flora, ir fauna. Šiuo metu esame šeštajame rūšių išnykime.

Masiškai nyksta ir koraliniai rifai, numatoma, kad per ateinančius 20–25 metus šiltamėgių koralų gali sumažėti 30 proc. ar daugiau. Išnykimas gresia net ir Didžiajam barjeriniam rifui.

– Kokios yra pagrindinės tokios kaitos priežastys?

– Trumpai tariant – netvari žmonių veikla, vartotojiškumas ir jo skatinimas.

Pagrindine priežastimi dažnai įvardijamas šiltnamio efektas, tačiau iš tiesų jis yra reikalingas tam, kad Žemėje galėtų egzistuoti gyvybė.

Tai – mūsų veikla, gamtinių resursų deginimas taip greitai padidino šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) koncentraciją atmosferoje, kad gamta paprasčiausiai nespėja prisitaikyti.

– Kaip klimato kaita pasireiškia Lietuvoje?

– Auga vidutinė metinė temperatūra. Kiekvieni iš pastarųjų 20 metų buvo šiltesni, lyginant su viso laikotarpio vidurkiu. Vasaromis labai padaugėjo karštų dienų, o ir žiemos – tendencingai šyla.

Be to, kyla jūros lygis ties Klaipėdos krantais.

– Kokių veiksmų Lietuva jau ėmėsi klimato krizei stabdyti? 

– Lietuva bando vykdyti ES susitarimus, tokius kaip Paryžiaus susitarimas ar Žaliasis kursas. Jais įsipareigojome mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, stengtis atsieti ekonomikos augimą nuo išteklių naudojimo, prisitaikyti prie jau vykstančios kaitos.

Taip pat parengtas Nacionalinis energetikos ir klimato srities veiksmų planas (NEKS). Pagrindiniai plano tikslai – sumažinti ŠESD emisijas 40 proc. (lyginant su 1990 m.), pagerinti energijos vartojimo efektyvumą bent 32,5 proc. ir padidinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį visoje energetikoje iki 32 proc.

Rengiamas ir Nacionalinis miškų susitarimas.

– Kaip manote, ar tokie veiksmai – pakankami? 

– Ne.

– Kokių veiksmų Lietuvoje ėmėsi judėjimas „Fridays for Future“? 

– Mes rengiame demonstracijas, dalinamės žiniomis (per medijas ir pan.). Nuolat šviečiame visuomenę, rengiame atviras paskaitas, atkreipiame žmonių dėmesį į kylančias grėsmes ir problemas. Stengiamės sukelti spaudimą politikams ir atkreipti verslų dėmesį į tvarumą.

– Kodėl ši klimato problema yra svarbi kiekvienam?

– Nes tai neišvengiamai palies kiekvieną iš mūsų. 

Gal fiziškai nukentėsi audros/potvynio metu, tu arba tavo artimasis sunegaluos, o gal jau, kaip kad mano širdies ligų turintys šeimos nariai, negaluoja dėl rekordinių vasaros karščių. Gal, jei esi ūkininkas, tavo derlių nustekens sausros. 

Galiausiai kilsiantys geopolitiniai neramumai kirs per kišenę. 

Užplūdus klimato pabėgėliams ir situacijai kaistant tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme, gali kilti pavojus žmonių saugumui, konfliktų rizika.

– Ką kiekvienas iš mūsų galėtų padaryti kovoje su klimato krize?

– Didžiulės kompanijos padaro žymiai didesnę ir reikšmingesnę žalą nei pavieniai asmenys (vos 100 kompanijų yra atsakingos už daugiau nei 70 proc. emisijų), o politikai vis dar tarnauja verslų interesams.

Tad svarbiausia, ką galime padaryti – nustoti būti pavieniais individais, tematančiais savo kiemą ar bijančiais kovoti su akivaizdžia neteisybe.

Visuomenė turi šviestis ir vieningai siekti sisteminių pokyčių, spausti politikus vykdyti duotus pažadus, o verslus nustoti beatodairiškai išnaudoti planetos resursus ir ją teršti.

Mano nuomone, vienas iš tikslų turėtų būti ir atsisveikinimas su iškastiniu kuru. Suprantu, kad tai padaryti sunku, ypač taip, kad negilėtų socialinė krizė.

Tačiau ir pavieniai asmenys turi galybę būdų prisidėti dar šiandien.

Galima atsisakyti mėsos, kelionių lėktuvais, turėti vienu vaiku mažiau, nevairuoti automobilio, taupyti energiją, pereiti prie low waste ar zero waste gyvenimo būdo. Tad turint noro – galimybių tikrai yra.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


Rekomenduojami video