Dažnas šlapinimasis – sunerimti verčiantis simptomas
Įvairiais gyvenimo tarpsniais dažnas šlapinimasis kamuoja daugelį žmonių. Su šia problema gali susidurti įvairaus amžiaus vyrai ir moterys, tačiau labai svarbu nežvelgti į šį simptomą pro pirštus. Šlapinimosi dažnumą lemia skysčių suvartojimas, tačiau pastebėjus, kad tualetą reikia užsukti dažniau, nei įprasta, reikėtų sunerimti. Nors dažnas šlapinimasis nėra liga ir kartais gali praeiti savaime, svarbu žinoti, kad tai gali būti tam tikrų ligų ir rimtų sveikatos būklių pranašas.
Kokios yra dažno šlapinimosi priežastys?
Stipresnį norą šlapintis gali sukelti per didelis skysčių suvartojimas: kava, arbata, alkoholiniai gėrimai veikia kaip diuretikai ir paskatina šlapimo išsiskyrimą. Dažnas šlapinimasis taip pat gali būti nerimo, didelio streso pasekmė – emocinė įtampa kai kuriems pacientams suaktyvina organizmo reakcijas, o tai paveikia ir šlapimo pūslę.
Jei su padažnėjusiu šlapinimusi susiduriate keletą dienų, tai gali būti šlapimo takų infekcijos požymis. Dažnai norą šlapintis dažniau lydi ir tokie simptomai kaip skausmas, deginimo pojūtis, kraujo priemaišos šlapime. Dažnas šlapinimasis gali būti ir tokių rimtų ligų kaip cukrinis diabetas simptomas – padidėjęs cukraus kiekis kraujyje taip pat skatina skysčių pasišalinimą iš organizmo, kartu sukeldamas ir troškulį, o jis lemia didesnį poreikį šlapintis dažniau.
Vyrams padažnėjęs noras šlapintis gali įspėti apie prostatos problemas, su tuo dažnai susiduriama vyresniame amžiuje. Kartu gali kamuoti pojūtis, kad šlapimo pūslė šlapinimosi metu nėra visiškai ištuštinama, o tai verčia ir užsukti į tualetą pakartotinai. Dažnas šlapinimasis moteris gali kamuoti ir dėl nėštumo – vaisius spaudžia šlapimo pūslę, todėl organizmas greičiau gauna signalą, kad reikia ją ištuštinti.
Kada reikėtų sunerimti?
Nors gali sukelti nemažą diskomfortą, dažnas šlapinimasis kaip simptomas nekelia pavojaus sveikatai ar gyvybei. Visgi nereikėtų žvelgti pro pirštus – svarbu pasitikrinti ir nustatyti priežastį, kodėl kyla noras dažniau užsukti į tualetą. Gydytojas apžiūros metu įvertins visus susijusius simptomus, pavyzdžiui, svorio pokyčius, troškulį, kitus ligų požymius, ir diagnozuos priežastį bei paskirs gydymą.
Taip pat svarbu stebėti savo organizmą: jei noras šlapintis kamuoja nakties metu, tai dažnai perspėja apie širdies ar inkstų veiklos sutrikimus. Sveiko žmogaus pūslė šlapimą išlaiko per naktį, todėl nereikia keltis ir skubėti pasišlapinti.
Net jei dažnas šlapinimasis nekelia diskomforto, rekomenduojama pasitikrinti ir pasitarti su gydytoju. Netinkamas šlapimo sistemos veikimas gali turėti neigiamų pasekmių viso organizmo būklei, o infekcijos gali plisti į inkstus – tai sukelia rimtas komplikacijas ir reikalauja ilgo bei sudėtingo gydymo. Antra vertus, ankstyva diagnozė užtikrina gydymo veiksmingumą ir efektyvumą, todėl į medikus reikėtų kreiptis vos pastebėjus neįprasto šlapinimosi simptomus. Jau nekalbant apie tai, kad tokia profilaktinė patikra gali būti puiki galimybė anksti diagnozuoti kitus sutrikimus ar ligas.
