Kėdainiečiams – galimybė pažvelgti į kontrastingą, nepažintąją Etiopiją (GALERIJA)
Tarp skurdo ir prabangos, tarp realybės ir beprotybės
„Sėdžiu balkone, gurkšnoju arbatą. Stebiu gatvę. Ja rieda naujausias „Lexus“ automobilis, vos prasilenkiantis su senu klebančiu žiguliuku išdaužytais langais ir be bagažinės dangčio. Tuo metu šalia gatvės, kažkokioje purvinoje baloje, moteriškė rankomis skalbia drabužius, o prie jos laksto maži nuogi vaikai. Netoliese mėtosi išpjaustyta jaučio galva. Žingsniuoja kunigas, praeina kavinę, kurioje kavą geria policininkas. Kavinė – tokia, kaip pas lietuvį senelį pašiūrė, kurioje jis laiko malkas… Pro ją praeina ir prabangu kostiumu vilkintis verslininkas, o iš kavinės išeina moteriškė ir tiesiog ant gatvės išpila kažkokio gyvulio žarnyno turinį.“
Siurrealistinis kinas realybėje
Tai – tik viena iš daugelio istorijų, kurias su savimi iš intensyvios dešimties dienų kelionės su artimaisiais po Etiopiją – valstybę šiaurės rytų Afrikoje – parsivežė ir su kraštiečiais Kėdainių Daugiakultūriame centre pasidalijo šalyje gerai žinomas medijų menininkas ir kritikas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus fotografijų.
[quote author=“R. Venckus“]Etiopija – seniausia šalis Afrikoje, išlaikiusi katalikybę. Ji niekada nebuvo okupuota, ten – visiškai kitas mentalitetas ir visai kitur slepiasi laimė. Ji slepiasi santykiuose, bet tikrai ne piniguose.[/quote]
Drauge klausytojus ir žiūrovus jis kvietė apžiūrėti jo parsivežtą iš tūkstančio fotografijų atrinktą parodą „Etiopijos kelias“.
„Etiopijoje mano pusbrolis kėlė savo vestuves. Iš sostinės Adis Abeba mes, vestuvių svečiai, 30–40 kilometrų limuzinu važiavome į užmiestį. Tu sėdi limuzine, o pro langus važiuodamas matai ištisus lūšnynus. Sakiau pusbroliui: „Tai – absoliutus siurrealistinis kinas, kuris man nutiko realybėje. Neįtikėtina“, – „Rinkos aikštei“ pasakojo dokumentinių fotografijų ciklą kelionėje praėjusių metų sausį „Etiopijos kelias“ sukūręs menininkas.
Keliauja kinkytais asilais ir gyvena molio nameliuose
Parodos autorius ir jo giminaičiai kartu praleido kelias naktis Etiopijos sostinėje. Po to jie keliavo neįprastai vaizdingu savanos kraštovaizdžiu.
Kūrėją labiausiai stebino Etiopijos kontrastai, susiję su žmonių materialine padėtimi ir elgesiu.
„Etiopija – seniausia šalis Afrikoje, išlaikiusi katalikybę. Ji niekada nebuvo okupuota, ten – visiškai kitas mentalitetas ir visai kitur slepiasi laimė. Ji slepiasi santykiuose, bet tikrai ne piniguose, – pasakoja doc. dr. R. Venckus. – Šalyje galima išvysti žmones, kurie vis dar gyvena nepažintos ir prarastos istorijos laikais. Jie dar gano karves, keliauja kinkydami asiliukus, šeiminius santykius puoselėja moliniuose nameliuose ir vaikšto basakojai, galėdami deklaruoti tik savo nuoširdų tikėjimą į Dievą. Etiopijoje galima sutikti žmonių, kurie savo laimę įvardija teigdami: aš vis dar esu laimingas, nes manimi rūpinasi Dievas! Žmonių tikėjimas buvo pagrindinė priežastis, kodėl fotografavau besišypsančių vaikų, moterų ir senolių veidus.“
Kadras, galėjęs būti paskutinis gyvenime
Europiečiams keliauti vieniems po Etiopiją yra didelis ir pavojingas iššūkis. Dažniausiai jiems tenka pasirinkti, ar keliaujant likti saugiai automobilyje, ar vis tik išlipti ir pasivaikščioti vietinių gyvenviečių skersgatviais. Tiesa, doc. dr. R. Venckus fotografavo toli gražu ne visur ir ne viską.
[quote author=“R. Venckus“]Tos genties žmonės negailestingi tiems, kurie bet kokia forma pasikėsintų į kupranugarį. Ne tik jeigu paliestum, bet net jeigu ir nufotografuotum – namo tu gali nebegrįžti.[/quote]
„Viena Etiopijos gentis gano kupranugarius ir juos laiko savo tarytum dievybėmis. Tos genties žmonės negailestingi tiems, kurie bet kokia forma pasikėsintų į kupranugarį. Ne tik jeigu paliestum, bet net jeigu ir nufotografuotum – namo tu gali nebegrįžti, – įspūdžiais dalijosi vienas jauniausių profesorių Lietuvoje. – Iš esmės kai kuriuose Etiopijos regionuose baltaodis – tarsi balta varna. Mažiau išsilavinusiems žmonėms – ir vaikščiojanti piniginė, kuri gali sušelpti. Kai kurie juodaodžiai gyvenime nėra matę baltaodžio, tad kartais žvelgia labai labai įkyriai.“
Kasdienė vaikų kova už išlikimą
Etiopija patenka į dešimtuką skurdžiausių pasaulyje šalių, skaičiuojama, kad joje kalbama maždaug 80 kalbų.
„Kai po kelionės įspūdžių užmerkdavau akis, tik labai trumpam prisimindavau besišypsančius žmones. Akimirksniu iškildavo purvinų ir vargstančių vaikų vaizdiniai. Prisimindavau akimirkas, kaip jie kaulydavo pinigų arba prašydavo saldainių. Vieni jų grobdavo saldainius iš mano rankų ir pasileisdavo bėgti, kiti pradėdavo su manimi kalbėti ir akimirksniu pastebėdavau kaip aplinkui ima daugėti vietinių interesantų. Aš vis dar svarstau apie tai, kaip vaikai auga šiuolaikiniame pasaulyje, mokydamiesi tik išlikti, bet nekurti savųjų gyvenimų ir aplinkinių gerovės. Būtent tai graudina mano širdį net ir tuomet, kai suprantu, jog tikėjimas yra vienintelė priemonė suvaldyti Etiopijos vargšų populiaciją. Ir, visgi, o kas jiems yra duota daugiau nei tikėjimas?..“
Gyvenimai – šalia gatvių ir kelių
Kadangi Etiopijoje žmonių gyvenimai vyksta šalia gatvių, skersgatvių ir greitkelių, tad keliaujantis išlavinto žvilgsnio menininkas gali pastebėti labai daug ir įvairių kasdienybės ritualų.
Dėl šios priežasties doc. dr. R. Venckus savo fotografijų ciklą ir pavadino „Etiopijos kelias“. Jo siūlomą pavadinimą taip pat galima suvokti ir kaip metaforą, kvestionuojančią šalies raidą, vietinių žmonių gyvenimo ritualus ir menininko santykį su nauja, nepažįstama, bet stebinančiai žavinga Etiopija.
[#gallery=1804#]
Žavisi Kėdainiais
Kėdainiai keliautojui – ne svetimas miestas. Jame doc. dr. R. Venckus yra pristatęs jau keletą autorinių parodų, vedė kelis seminarus Kėdainių lietuvių ir švedų draugijoje.
„Miestas – labai gražus, senamiestis – unikalus. Kėdainių paveldas – labai žavingas. Superinis“, – sako sostinėje gyvenantis menininkas.
Paroda eksponuota buvo Vilniaus dailės akademijos Telšių galerijoje ir Kauno Lietuvos švietimo istorijos muziejuje. Kėdainių Daugiakultūris centras – trečioji stotelė.
Parodą „Etiopijos kelias“ Daugiakultūriame centre apžiūrėti galima iki balandžio 10 dienos.
