Daugiabučių namų gyventojų gyvybės pavojuje

Gyvenantys daugiabučiuose ko gero retokai susimąsto apie priešgaisrinę saugą ir tai, ką reikėtų daryti kilus gaisrui. Ir turbūt tai nestebina – nė vienas nėra linkęs galvoti apie blogiausius scenarijus. Pernai metais Kėdainiuose įvyko 15 gaisrų, kurie kilo daugiabučio namo butuose. Tai- beveik du kratus daugiau nei užpernai.

Tačiau iškėlus šį klausimą, atsakymų gerokai mažiau, nei nežinomųjų – kodėl penkiaaukštis namas išėjmą ant stogo turi tik vienoje laiptinėje, ir kaip reikėtų gelbėtis devynaukščio namo gyventojui, ugnies įkalintame aštuntame aukšte? Žinoma, pirmiausia mintis – skambinti ugniagesiams ir laukti, tačiau kiekviename name yra numatyta galimybė evakuotis. Bėda ta, kad kai kurie žmonės tą galimybę panaikina patys.

Vykdo patikras

Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos inspektoriai balandžio mėnesį skiria daugiabučių namų patikroms – prieš savaitę buvo tikrinama, ar devynaukščiuose namuose yra laikomasi priešgaisrinės saugos įstatyme numatytų reikalavimų. Inspektorius Gintas Dirda pasakojo, į ką patikrinimo metu buvo kreipiamas dėmesys.

„Patikrinome 19 devynaukščių namų. Bendravome su kiekvieno daugiabučio bendrijos pirmininkais – jie dalyvavo patikrinimų metu. Atkreipėme dėmesį į situaciją rūsiuose, evakuacinius kelius, bendro naudojimo patalpų situaciją ir evakuacinius kelius balkonuose – devynaukščiuose namuose, nuo penkto iki devinto aukšto, balkonuose turi būti metalinės kopėtėlės ir liukas viršuje – kad iš vieno balkono būtų galima patekti į kitą“, – pasakojo inspektorius.

Tiesa, minėtų kopėtėlių ir liukų patikrinimas buvo tik vizualus. Ne visi gyventojai norėjo įsileisti tikrintojus į namus, daug žmonių tuo metu namuose nebuvo, o aplankytuose balkonuose pamatytas vaizdas ne visuomet buvo džiuginantis.

Nupjauta ir užmūryta

Inspektoriaus teigimu, ne visur minėtas evakuacijos būdas yra funkcionuojantis. „Visaip buvo. Buvo atvejų, kai matėme, kad ir kopėtėlės yra, ir liukai neuždengti – žmonės galėtų pro juos nusileisti į žemesnius aukštus. Tačiau labai daug kur tų kopėtėlių nėra visai, jos nupjautos“, – pasakojo G. Dirda.

Minėtos kopėtėlės yra įrengtos šoniniuose balkonuose. Tuo tarpu vidurinių butų balkonai, pagal projektą yra šalia vienas kito ir gaisro metu žmonės turi turėti galimybę pereiti iš vieno balkono į kitą. „Balkonuose yra evakuacinės nišos, kurios yra užtaisytos lengvomis konstrukcijomis – esant reikalui, jas galima tiesiog išspirti ar išstumti. Tačiau daugeliu atvejų žmonės užsimūrija tas nišas, tiesiog dėl saugumo. Patarėme atkreipti dėmesį ir į tai“, – kalbėjo inspektorius.

Bendrijos pirmininkų pareiga skatinti gyventojų sąmoningumą

Tikrinimų metu inspektoriai ragino namų bendrijų pirmininkus susirinkimų su gyventojais metu aptarti iškeltas problemas, paskatinti domėtis ir suprasti priešgaisrinės saugos svarbą.

„Skatinome bendrijų pirmininkus, kad gyventojams jie primintų visoje šalyje nuskambėjusias nelaimes – gaisrus Kaune, ir Vilniuje – kai dėl to, jog nebuvo evakuacinių kopėtėlių, žmonės tiesiog sudegė.

Pašnekovas pasidžiaugė, kad kai kurių namų bendrijų pirmininkai ir gyventojai yra labai aktyvūs, pilietiški ir sąmoningi – jie turi idėjų, kaip pagerinti priešgaisrinės saugos situaciją name, taip pat suvokia tvarkingo automobilių statymo svarbą – kad, atsitikus nelaimei, specialiųjų tarnybų transportui nebūtų kliūčių pasiekti nelaimės vietą.

„Nors Priešgaisrinės saugos įstatymo laikytis turi visi, tačiau pagrindinė atsakomybė – namo bendrijos pirmininkui tenka, nes jie turi skleisti tą žinią namo gyventojams. Galų gale kokios elektros instaliacijos kiekvienas asmeniškai nepasikeis po gabaliuką – reikia viską keisti vienu kartu. Bendrijos pirmininkas turi kalbėti su gyventojais, paaiškinti to svarbą. Mus labai maloniai nustebino Respublikos gatvės 24 namas – laiptinėje yra pakeista visa elektros instaliacija, skydeliai sutvarkyti, viskas nauja. Tai labai šaunu, aišku, tą patį rūsyje reikėtų pasidaryti“, – pasidžiaugė inspektorius.

Apleistieji rūsiai

G. Dirda pastebėjo, kad viena opiausių problemų – elektros instaliacija rūsiuose. „Kiek matėme, elektros instaliacijos rūsiuose yra pasenusios, susidėvėjusios, netvarkingos. Bet visi sako, kad neturi pinigėlių jai pakeisti. Žinoma, mes tą suprantame, kad viskam reikia pinigų, tačiau kai atsitinka kažkokia nelaimė, tada jau būna šaukštai po pietų“, – kalbėjo inspektorius.

Kita rūsiuose aptinkama problema – užmūryti ar kitaip uždengti langai. Gyventojai, siekdami apsaugoti savo turtą ir baimindamiesi, jog nedoriems žmonėms išmušti langą – vieni juokai, juos užmūrija. Tačiau noras apsaugoti savo rūsyje kaupiamą turtą gali atnešti nemažai žalos.

„Šią problemą ilgai aptarinėjome ir atkreipėme į ją dėmesį. Kai kurie žmonės priėmė įdomius sprendimus – pavyzdžiui, lango vietą uždengė lengvomis konstrukcijomis, kurias, esant reikalui, nesunku išardyti. O tie langai yra reikalingi tam, kad įvykus kažkokiam incidentui, būtų galima išvėdinti patalpas. Jeigu viskas yra užmūryta, galimybių išvėdinti patalpas praktiškai nėra“, – pasakojo G. Dirda.

Bendro naudojimo patalpų spąstai

Devynaukščių namų gyventojų patogumui įrengtos bendro naudojimo skalbinių džiovyklos neretai atlieka sandėlio funkciją – žmonės krauna ten įvairius daiktus, o tai yra draudžiama. „Atkreipėme dėmesį, kad žmonės iš tos patalpos nedarytų sandėlio, nekauptų ten nenaudojamų daiktų, buitinių prietaisų. Taip ir gaunasi – patalpa naudojama ne pagal paskirtį, ir yra sudaromos sąlygos kilti gaisrui. Ten laiko ir degias medžiagas – užtenka vienos nuorūkos, kad kiltų gaisras“, – pasakojo inspektorius.

Vis dėlto, pašnekovas pasidžiaugė, jog žmonių, kurie suvokia, kad bendro naudojimo patalpose kaupti nereikalingų daiktų negalima, ir jog tos patalpos turi būti saugios ir prižiūrėtos, vis daugėja. Patikrinimo metu pastebėta, kad nemažai žmonių, kartu su namo bendrijos pirmininkų paskatinimu, yra pasikeitę tokių patalpų langus ir duris – durys rakinamos, o raktas visuose aukštuose naudojamas tas pats. Visi gyventojai turi po raktą, tad atsitikus nelaimei, lengviau rasti žmogų, galintį atrakinti duris, kad nereikėtų jų laužti. Be to, taip apsisaugojama nuo pašalinių žmonių.

Imsis bendrabučių

Pašnekovo teigimu, šią savaitę daug dėmesio bus skirta bendrabučio tipo pastatams, kurių daugelį kuruoja „Kėdainių butai“. Inspektoriaus teigimu, tokiuose namuose gaisrai dažnai kyla rūsiuose, mat gyventojai nėra patys tvarkingiausi ar atsakingi.

„Su tais rūsiais yra bėda – ten yra šiukšlynai, netvarka, eina kas nori. Rašysime nurodymus, bandysime paskatinti išsikuopti, susitvarkyti. „Kėdainių butų“ atstovų požiūris yra atsainesnis, nei kitų namų bendrijų pirmininkų. Jie bendrauja daugiau mažiau iš reikalo. Aišku, jie atsižvelgia į mūsų nurodymus, kai yra grubūs pažeidimai padaryti. Nepaisant to, kad įmonės atstovai kiekvieno namo kasdien netikrina – informaciją apie pažeidimus vis tiek gauna, juk tokios žinios greitai vaikšto. Būna, kad ir baudas susimoka“, – kalbėjo pašnekovas.

Švietimas veikia geriau nei baudos

G. Dirda pasakoja, kad daugiau dėmesio reikia skirti žmonių švietimui, o ne baudų skyrimui. Gyventojai turi patys suvokti, jog begalinis noras apsaugoti savo turtą gali kirstis su kito žmogaus teise išlikti gyvam, kilus gaisrui.

„Jei tie patys žmonės gyventų, būtų paprasčiau, bet juk viskas keičiasi – savininkai kiti, nuomotojai ir taip toliau. Mes patys suprantame, kad kai kurie evakuacijos būdai nėra šiuolaikiškas gelbėjimosi sprendimas, tačiau yra, kaip yra“, – kalbėjo inspektorius.

Taip pat inspektorius atkreipė dėmesį, kad kol kas mūsų šalyje mažokai dėmesio skiriama saugiam automobilių statymui šalia daugiabučių namų. Nors tiesa ta, kad namai statyti seniai, ir projektuojant automobilių stovėjimo aikšteles nebuvo numatyta, jog bus tiek daug automobilių, gyventojai raginami pamąstyti apie tai, kad automobilius reikia statyti taip, kad atsitikus nelaimei specialiosios tarnybos galėtų saugiai ir nesunkiai pasiekti įvykio vietą.

„Ugniagesiai randa būdų – nėra Kėdainiuose taip baisiai tie kiemai užgrūsti. Nors būna, kad automobilį, trukdantį pravažiuoti, tenka ir rankomis ugniagesiams patraukti – sušoka šešiese, ir patraukia į kitą vietą“, – šypsodamasis pasakojo G. Dirda.