Dalis žmonių dar nesinaudoja taromatais
Taromatai Lietuvoje veikia jau nuo vasario pirmosios dienos, tačiau tiesa ta, kad dalis gyventojų jų dar nėra išbandę, kita dalis po pirmųjų nepavykusių bandymų prarado pasitikėjimą ir iniciatyvą. Štai pagrindiniai klausimai, kurie kyla taromatų naudotojams, ir taromatų sistemą kuruojančios įmonės „Užstato sistemos administratorius“ direktoriaus Gintaro Varno atsakymai.
Kas atsakingas už taromato aplinką?
Taromatai parduotuvėse yra įdiegti įvairiai. Vieni taromatai yra pačios parduotuvės viduje, kiti – parduotuvės teritorijoje įrengtas mažas namukas, kurio viduje yra taromatas.
Žmones stebina tai, kad nors taromato idėja yra skatinti atsakingą atliekų rūšiavimą, yra atvejų, kai šalia taromato stovi vienas konteineris, kuriame galima rasti ir maišelių, ir plastikinių butelių, ir stiklo.
Tad koks čia rūšiavimas, jei netikusias taromatui pakuotes tenka mesti visas kartu?
Be to kai kada taromato aplinka nebūna nuteikianti maloniai – kvapai, buteliuose likę skysčiai patrauklaus vaizdo nesudaro. Tačiau kaip sakė G. Varnas, už taromatų aplinką yra atsakingos pačios parduotuvės, o bendri konteineriai yra laikina praktika.
„Visais atvejais aplinka rūpinasi parduotuvė. Parduotuvė vykdo surinkimą, aplinkos priežiūrą, valymo darbus. Mes jiems tiesiog suteikiame taromatą, kaip įrankį. Aišku, mums taip pat rūpi, kad aplinka būtų tvarkinga, nes suprantame, kad jei aplinka bus nesutvarkyta, surinkimo rezultatai gali nukentėti. Norime, kad gyventojams būtų patogu.
Kol kas sistemoje yra pereinamasis laikotarpis, ir ne visi buteliai dalyvauja toje sistemoje. Dėl to parduotuvės darbuotojai šalia pastato konteinerį netinkamai tarai, tam, kad žmonės jos bet kur nemėtytų. Taigi su laiku, kuomet visa tara bus surenkama taromatuose, tų konteinerių tiesiog nebereikės, nes nebus ką į juos mesti. Tačiau kol kas parduotuvės gerai daro, kad šalia taromato konteinerį patalpina“, – komentavo G. Varnas.
Sugedęs, užstrigęs ar perpildytas?
Kitas klausimas, kuris kyla taromato naudotojams – stringanti sistema. Neretai žmonės nesupranta, kodėl vos atėjus ir įdėjus keletą butelių, taromatas staiga išmuša kvitą, ir nustoja veikti. Tuomet tenka gaišti laiką, laukti atsakingų darbuotojų, kurie sutvarko nesklandumus. Taip pat pasitaiko, kad tinkamo butelio taromatas nepriima, tenka kelis kartus kartoti procedūrą, kol galiausiai tara priimama, kaip tinkama. Taip gaišinamas žmonių laikas, be to, taromato informaciniame langelyje informacija apie trikdžius nerašoma.
Tačiau įmonės „Užstato sistemos administratorius“ vadovas tikina, kad pats taromatas negenda, o trukdžiai nutinka dėl kitų dalykų.
„Jeigu nesklandumų ir yra, o jeigu yra, tai jų labai nedaug, tai jie nutinka ne dėl paties taromato gedimo. Jeigu taromatas neveikia, nereiškia, kad jis sugedo. Gali būti, kad užsipildo plastiko ar stiklo talpa, dėl to taromatas sustoja veikti. Reikia palaukti parduotuvės darbuotojo, kad jis pakeistų perpildytą taros maišą. Jei taip nutinka, parduotuvės personalui taromatas siunčia signalą, ir atsakingas asmuo turi sutvarkyti šiuos dalykus.
Tačiau kaip parduotuvė organizuoja darbą, jau kitas klausimas – parduotuvės darbuotoja gali ir visą dieną neateiti ir nepakeisti taros talpyklos. Patys taromatai negenda – nebuvo taip, kad reikėtų važiuoti ir remontuoti.
Be to, taromatas turi apsaugos sistemą – jeigu asmuo bando „apgauti“ taromatą, kišdamas tarą, kuri nėra priimama, pavyzdžiui staigia ją meta, taromatas išsijungia. Duodamas signalas personalui, kad ateitų atsakingas asmuo ir, patikrinęs situaciją, vėl jį įjungtų“, – pasakojo G. Varnas.
Kodėl negalima suspausti taros?
Kitas gyventojus varginantis klausimas – kodėl tara neturi būti pažeista? Faktas tas, jog žmonės tarą kaupia, kad vienu metu galėtų priduoti didesnį jos kiekį. Ir tai sudaro nepatogumų, ypač kalbant apie didelius plastikinius butelius – pastarieji užima daug vietos, jie lengviau pažeidžiami, nei stiklinė tara, o išspaudus iš jų orą ir laikyti, ir gabenti juos būtų kur kas patogiau.
„Taromatas tarą atpažįsta ir pagal formą, todėl suspaustos jos nepriima ir nepriims. Seniai veikia stiklinės taros sistema, tačiau niekam nekildavo mintis, kad va, sudaužykim butelius, mažiau vietos užims. Lygiai taip pat ir su plastikine tara. Tai yra pinigai – išmokamas užstatas, todėl reikia įsitikinti, kad tara yra tinkama, kad asmuo nebando atsiimti pinigų už tarą, už kurią pinigai nepriklauso. Tai tiesiog elementarus ekologijos skatinimas – žmonėms buvo suteiktos sąlygos rūšiuoti, ir plastikinius butelius patogiai suspaudus sumesti į tam skirtą konteinerį, tačiau kažkodėl žmonės ta galimybe nepasinaudojo. Ir taip, gyventojams dabar mažiau patogu, bet už tai gamtai yra nepalyginamai geriau“, – tikina įmonės direktorius.
Kur keliauja tie 10 centų?
Ne paslaptis, kad daug žmonių nesinaudoja taromatais. Priežasčių gali būti visokių – nenori rūšiuoti, nesupranta sistemos, arti nėra taromato ir t.t. Tačiau duos 10 centų už butelį jie vis tiek sumoka. Taigi galima numanyti, kad daugybė pinigų lieka neatsiimti, o klausimas kyla vienas – kur jie dingsta? Pildo biudžetą? Nusėda prekybininkų kišenėse? Jeigu žmogus turi rūšiavimo konteinerį ir butelius meta į jį, pinigų jam juk niekas negrąžina. Tačiau G. Varnas šiuo klausimu griežtas – jei nepriduodi taros, esi teršėjas.
„Pirmiausia, tas žmogus, kuris išmeta butelį (ne į taromatą – red.past.) yra teršėjas. Teršėjas nebeatgauna dešimties centų. Tie dešimt centų lieka sistemoje. Tie pinigai iš dalies atpigina sistemos finansavimo poreikį. Nereikia galvoti, kad šita sistema yra nemokama – jinai labai brangi. Juk yra ir sistemos išlaikymo kaštai, o jie priklauso ir nuo to, kiek yra surenkama pakuočių. Jeigu 10% pakuočių nebus grąžinama, bus kažkur išmetama, tai vadinasi, kad nuo kiekvieno buteliuko sistemoje lieka 1 centas. Ir tas centas iš dalies prisideda prie sistemos finansavimo. Juk parduotuvei už surinkimą reikia mokėti, logistikai ir taip toliau – suma tikrai didesnė, nei tas vienas centas. Taigi, sistema yra brangi, o teršėjai iš dalies atpigina sistemos naudojimą tiems, kurie yra ne teršėjai“, – komentavo G. Varnas.
