CK pataisos – plonytė linija tarp atsakomybės ir žodžio laisvės apribojimo

Naujojo Seimo priimti sprendimai įsiūbavo visuomenę. Vienas labiausiai eskaluojamų sprendimų – Civilinio kodekso pataisos, kurios turėtų leisti per teismą reikalauti atlyginti žalą, padarytą dėl asmens garbės ir orumo pažeminimo. Taip pat Seimas kartu panaikino išlygą dėl atleidimo nuo civilinės atsakomybės, kai apie viešą asmenį paskleista tikrovės neatitinkanti informacija pažemino jo garbę ar orumą. Nors už šiuos siūlymus balsavo didžioji dalis Seimo narių, kai kurie jų jau kitą dieną teisinosi nežinoję, už ką balsuoja. Tuo tarpu šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė apsisprendė vetuoti šias pataisas.

Parašė kreipimąsi

Visuomenės informavimo etikos asociacija parengė kreipimąsi, kuriuo siekiama atkreipti šalies Prezidentės Dalios Grybauskaitės dėmesį į pataisų neigiamą poveikį žodžio laisvei.

„Šiuo metu galiojančiame CK nurodyta, kad paskleidęs tikrovės neatitinkančius duomenis asmuo atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės, jeigu tie duomenys yra paskelbti apie viešą asmenį bei jo valstybinę ar visuomeninę veiklą, o juos paskelbęs asmuo įrodo, kad jis veikė sąžiningai, siekdamas supažindinti visuomenę su tuo asmeniu ar jo veikla.

[quote author=“A. Štelmokienė“]Manau, kad kiekvienas politikas, valdžios atstovas, to nori ar ne, bet turi būti tolerantiškesnis kritikai.[/quote]

Priimtomis pataisomis kodekse įtvirtinama, kad šioje dalyje nurodyta išimtis dėl civilinės atsakomybės nebus taikoma, kai dėl tikrovės neatitinkančių duomenų paskleidimo yra pažeminta asmens garbė ir orumas. Tokiu būdu viešiesiems asmenims sudaromos išskirtinės sąlygos reikalauti žalos atlyginimo už garbės ir orumo pažeidimą kiekvienu atveju, kai informacija nepasitvirtina“, – teigiama pranešime, kuriame taip pat pabrėžiama, kad rengiant CK pataisas nebuvo tariamasi su viešosios informacijos rengėjais, skleidėjais, žurnalistų organizacijomis.

Tokias pataisas žymūs šalies žurnalistai ir apžvalgininkai jau įvertino, kaip norą cenzūruoti žiniasklaidą bei būti nekritikuojamiems.

O ką mano kėdainiečiai?

Rajono meras Saulius Grinkevičius:

„Civilinio kodekso pakeitimai turi požymių varžyti žodžio laisvę. Visada pasisakau už laisvą ir sąžiningą žiniasklaidą“.

Rajono vicemerė Olga Urbonienė:

„Pareiga nustatyti įstatyme žmogaus orumo gynimo priemones yra įtvirtinta Konstitucijos 21 ir 22 straipsniuose. Paskleistais neatitinkančiais tikrovės duomenimis, žeminančiais asmens garbę ir orumą gali būti padaryta turtinė ir neturtinė žalą, kuri gali būti išieškoma pagal dabar galiojantį Civilinį kodeksą.

Jeigu Civilinio kodekso pataisos prieštarauja žodžio laisvei, žinoma jos turi būti taisomos. Priimtas Įstatymas nėra pasirašytas Prezidentės ir dar nėra įsigaliojęs.  Prezidentė pranešė, kad tikrai labai įdėmiai žiūrės ir vertins. Tikiu, kad taip ir bus padaryta.“

Seimo narys Darius Kaminskas:

„Manau, kad Seime priimtos CK pataisos neriboja žodžio laisvės. Šiandieną šioje srityje situacija nėra paprasta. Kritika yra gerai, bet ji turi būti paremta argumentais, o ne įžeidinėjimais. Labai vertinu žurnalistų, laidų vedėjų darbą, tačiau patyčių, etikečių klijavimo netoleruoju. Šiandieną jau per toli nueita.

Kažkas nepatiko – pavadini nepatikusius „avinų banda“, „nouneimais“ ir čia jau yra normalu, nieko baisaus. Aš, kaip gydytojas, tiesiog negaliu priimti nekultūringo ir, sakyčiau, žiauraus bei žmogaus savivertę žeminančio kalbėjimo. Tai tikrai žaloja žmogaus psichologinę sveikatą. Tyčiojamasis be priežasties ir be atsakomybės jausmo man nėra ir nebus norma.

Balsavau už šias pataisas visiškai supratęs siūlymo esmę. Jei būtume brandesni, pagarbūs vieni kitiems, tai tokių pataisų, žinoma, net nereikėtų.

Jei kurie Seimo nariai traktuoja, kad nesuprato už ką balsavo – tai labai keista. Gal neskaitė ar nesidomėjo? Priešingu atveju, jei nesupranta, kas parašyta, tai gal ir Seimo nariu būti negali? Įstatymų pataisų, projektų daug, dažnai tenka Seime darbuotis iki išnaktų, bet juk negali eiti balsuoti kažko nesupratęs. Galų gale, galima pasiklausti, pasikalbėti su kitais, išsiaiškinti iki galo“. 

Tarybos narė Adelė Štelmokienė:

„Pagal šiuo metu galiojančią tvarką bet koks žmogus turi teisę teismuose reikalauti atlyginti turtinę ir neturtinę žalą dėl asmens garbės ir orumo pažeminimo. Išimtis buvo taikoma dėl politikų – pavyzdžiui, jeigu politikas pasijuto įžeistas, tačiau tai padaręs asmuo arba, sakysim, žurnalistas įrodo, kad neatitinkančią tiesos informaciją skleidė, siekdamas supažindinti visuomenę su tuo asmeniu ar jo veikla, jis atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės.

Man asmeniškai nepriimtina, kad gruodžio 8 d. Seimo nariai panaikino tą išimtį dėl politikų. Demokratinėje šalyje tiek paprasti žmonės, tiek žiniasklaida turi turėti laisvę kritikuoti politikus. Kas atsitiks, jeigu kiekvienas įsižeidęs politikas galės paduoti į teismą kažką negražaus apie jį parašiusį žurnalistą? Tiesiog žiniasklaida nustos kritikavusi politikus ir valdžią, nes bijos būti paduota į teismą.

Manau, kad kiekvienas politikas, valdžios atstovas, to nori ar ne, bet turi būti tolerantiškesnis kritikai. Žmonės, einantys į valdžią, turi susitaikyti, kad gali būti nuolat viešai peikiami, kritikuojami. Visuomenė turi teisę išreikšti nepasitenkinimą valdžia. Labai tikiu, kad tas žalingas pataisas, kurias prastūmė Seimo narys Stasys Šedbaras, vetuos Prezidentė.“

Tarybos narė Nijolė Naujokienė:

„Nemanau, kad ribojimais ir draudimais galima ką nors išspręsti – veikiau atvirkščiai. Tačiau ir tyčiojimuisi vieniems iš kitų, kuris gana dažnai girdisi net iš žinomų žurnalistų ir laidų vedėjų lūpų, nepritariu. Turime atsakyti už savo žodžius. Tiek žurnalistai, tiek taip vadinami „sisteminiai“ komentatoriai. Juk kartais, kaip paaiškėja, žmogų žeminančius ir prastą savo vidinę būseną demonstruojančius komentarus rašo ir etiketes klijuoja vadinamasis mūsų bendruomenės žiedas: mokytojai, partijų aktyvistai ir kt. Tokiais žmonėmis aš nepasitikiu ir jų nevertinu. Priimu ir gerbiu  atvirą ir kultūringą diskusiją.

Ar CK pataisos riboja žodžio laisvę – sunku pasakyti vienareikšmiškai. Kai mūsų visuomenė dar taip dažnai demonstruoja nebrandumą, nesusigaudymą, gal ir gali kiek riboti. Juk net mūsų rinkti Seimo nariai dažnai nesupranta, už ką balsavo. Neabejotinai gali padaugėti reikalaujančių atlyginti žalą, padarytą dėl asmens garbės ir orumo įžeidimo. Ar tai blogai? Kažin. Juk blogai ir kai be pagrindo tampame „debilais“, „vagimis“ ir pan.“

Tarybos narė Onutė Šulcienė:

„Manau, kad spaudos atstovai vengs aštresnės kritikos, nutylės kai kuriuos atvejus ir tada visuomenė negaus visos informacijos. Manau, kad žodžio laisvė šiomis pataisomis gali būti ribojama. Politikai labai nenori, kad būtų kritikuojami jų priimti sprendimai, jų neveikimas, nes jie žino, kad atėjus rinkimams jų reitingai kris žemyn. Politikai gali piktnaudžiauti teise kreiptis į teismą dėl aštresnės kritikos, reikalaudami turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, jei pasijus įžeisti.

Objektyvi kritika, paskelbti tikrovę atitinkantys faktai, manau, kaip tik padeda apsvarstyti tos kritikos priežastis ir pradėti geriau dirbti, priimti naudingus visuomenei sprendimus.

Be to, LR konstitucijos 33str. nurodo, kad „Piliečiams laiduojama teisė kritikuoti valstybės, įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus. Draudžiama persekioti už kritiką.“  Taigi, ir piliečiai bijos aštriau pasisakyti ir daug tiesos bus nutylėta.“

Savivaldybės Teisės ir viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Dalius Ramonas:

„Šiuo CK punktu vadovautis gali bet kuris žmogus. Net jeigu nutinka taip, kad asmuo turi mažas pajamas ir neturi galimybių kreiptis į teismą, valstybė garantuoja teisinę pagalbą, ir minimalias pajamas turintys žmonės gali gauti valstybės skiriamą advokatą nemokamai.

Galimybė bylinėtis teisme dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimo, kuri pažemina žmogaus garbę ir orumą, buvo numatyta dar sovietiniame CK. LR Konstitucija numato, kad teisės aktais tokia sistema turi būti numatyta ir žmogus turi turėti galimybę apsiginti nuo tokių užpuldinėjimų, žeminimų ir garbės bei orumo pažeminimo.

Pataisose atsirado sąvoka „įžeidinėjimas“ ir Seimas bando keisti CK detalizuojant, konkretizuojant ir išplečiant tą sąvoką.

Už įžeidinėjimą buvo net numatyta baudžiamoji atsakomybė iki 2015 metų – žmogui net grėsė laisvės atėmimas. Tačiau ES institucijos rekomendavo visoms valstybėms narėms, kad reikėtų atsisakyti tokių per griežtų sankcijų. Baudžiamojo kodekso pataisos buvo panaikintos, panaikinta baudžiamoji atsakomybė, bet perkelta į administracinę atsakomybę ir dar, be kita ko, Seimas griebėsi CK koregavimo.

O Civiliniame kodekse, mano galva, galbūt ir yra įpainiota tokių per daug detalizuojančių sąvokų, kurios ir sukėlė šias diskusijas.

Daug ginčų kyla dėl politikų kritikavimo. Kaip Prezidentė sakė, yra galimai suvaržomos žodžio laisvės – o Konstitucija numato gana didelę laisvę kritikuoti viešuosius asmenis – tikiuosi, kad Prezidentės komanda gerai išnagrinės visą situaciją, ir įsitikins, ar išties yra apribojama žodžio laisvė. 

Bylos dėl garbės ir orumo pažeminimo, neturtinės žalos atlyginimo nėra taip paprastai išsprendžiamos, nėra paprastai apskaičiuojama žala ir dėl to gali labai ilgai užtrukti.“