Kad ir kaip stengtumėmės išsiskirti iš minios ir pabrėžti savo individualumą, vis tiek norime priklausyti kokiai nors bendruomenei, būti visuomenės dalimi. Problema ta, kad būdami visuomenės dalimi, ne visada esame sąmoningi, pilietiški ir pasirengę „paaukoti“ savo individualumą, asmeninę gerovę vardan visuotinės laimės ir bendros gerovės. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) doc. dr. Jūratė Imbrasaitė atskleidžia, kad […]Skaityti daugiau

Nuotraukų ir vaizdų šiais laikais kaip niekada visur daug – socialiniuose tinkluose, reklamose, spaudoje, internete. Žiūrime į juos, grožimės arba bjaurimės, bet tik vienetai susimąsto, kokiu būdu tos nuotraukos buvo padarytos. Sakysite, o kam man tai? Teisingai, gal ir nesvarbu, svarbiausia, kad perteiktas vaizdas. Tačiau vieno iš geriausių Lietuvos fotografų Ramūno DANISEVIČIAUS nuomone, būtent senuoju, […]Skaityti daugiau

„Tokio optimizmo, kad karo nebus, tikrai neturiu. Ir kariūnams dėstydamas visą laiką sakau, kad karas bus. Ir bus greitai. Reikia apie tai galvoti. Dėl to žmonės išsaugo gebėjimą apsiginti, o karinė tarnyba yra žmogaus psichologinis parengimas sunkiems laikams“, – apie sugrąžintos privalomosios karo tarnybos privalumus ir reikalingumą sakė Kauno tvirtovės parko direktorius, karo istorikas, profesorius […]Skaityti daugiau

Prieš pirmą kartą žengdama prie altoriaus, bene kiekviena pora tikisi ir įsivaizduoja, kad gyvens ilgai ir laimingai iki pat senatvės. Tačiau rutina, buitis, nuobodulys, nukritę rožiniai akiniai ir kitos priežastys tas svajones ir viltis metams bėgant prislopina, o galiausiai ir visai sudaužo į šipulius. Tik vienos poros krizes išgyvena, išmoksta iš jų naujų dalykų, o […]Skaityti daugiau

„Šiuo metu lietuvių kalba yra vienintelė oficiali valstybinė Lietuvos Respublikos kalba (nuo 2004 m. – ir viena iš oficialių ES kalbų), saugoma specialių institucijų ir ginama Kalbos įstatymo. Būdama labai archajiška, ji patenkina visus šiuolaikinės Lietuvos visuomenės poreikius. Lietuvių kalba – gražus seno ir naujo derinys, naujoviškais drabužiais apsivilkusi senovė. Balsinga ir maloni ausiai, dėl […]Skaityti daugiau

Prekybos centrai, kuriuose už prekes atsiskaitome patys, taksi be vairuotojų, robotai vietoj padavėjų ir kitos jau egzistuojančios ar netolimoje ateityje įsigalėsiančios naujovės nelabai ką ir bestebina. Tačiau ne vieną verčia pamąstyti: o kas bus su žmonėmis, kurie dirbo dabar jau protingųjų technologijų atliekamą darbą? Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kūrybinių industrijų fakulteto dekanė doc. dr. […]Skaityti daugiau

Kai išgirstate terminą „daiktų internetas“, kokia pirma mintis šauna, kas tai yra? Būsiu atvira, kadangi technologijos ir jų naujovės nėra geri mano draugai, neturėjau žalio supratimo, kas tai galėtų būti. Džiaugiuosi, kad radau puikių pašnekovų! Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Fundamentinių mokslų fakulteto (FMF) prodekanas doc. dr. Nikolaj Goranin, apie daiktų internetą (DI), jo privalumus […]Skaityti daugiau

Jau gana seniai įprastus laiškus pakeitė elektroniniai. Kartais juos rašome dažniau nei skambiname – po kelis per dieną. Tik, ar žinome, kaip taisyklingai rašyti elektroninius laiškus ir kokios etiketo taisyklės jiems galioja? Kaip „Rinkos aikštei“ sakė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Humanitarinių mokslų fakulteto Lituanistikos katedros doc. dr. Erika Rimkutė el. laiškų rašymas liberalėja ir ypatingų […]Skaityti daugiau

Kalbėdami apie kultūrinę spaudą, jos misiją bei išskirtinumą ar bandydami palyginti ją su kitomis spaudos priemonėmis, visiems yra aišku kaip dieną – išsiskiria ji ne tik laikui nepavaldžia ideologija, bet ir turinio atžvilgiu.  Įžvalgomis apie kultūrinės spaudos prasmę šiuolaikinėje visuomenėje bei apie tai, kokius kultūros lobynus šiandien talpina medijos, „Rinkos aikštė“ pakvietė pasidalinti interneto portalo […]Skaityti daugiau

Tobulėjant technologijoms didėja ir galimybės ne tik bendrauti su toli esančiais giminaičiais, draugais, pažįstamais, bet ir sprendžiant įvairius svarbius reikalus – pasirašant dokumentus ar atliekant kitas funkcijas, kurių anksčiau negalėdavote padaryti fiziškai nebūdami reikiamoje vietoje. Tokią galimybę suteikia jau ne vienerius metus galiojantis elektroninis arba mobilus parašas. Jis įgauna vis daugiau žmonių pasitikėjimo ir įsiskverbia […]Skaityti daugiau

Robotika į šalies mokyklas atkeliavo gana neseniai – prieš penkerius šešerius metus. Dabar ji vis labiau populiarėja ir domina ne tik vaikus, bet ir jų tėvelius. Čia amžiaus limito beveik nėra, nes, kaip skelbia robotikos idėjos autoriai, ja galima užsiimti sulaukus vos trejų. Mat robotikos pradžia paremta mums įprasto konstruktoriaus konstravimu, o vėliau, lavėjant įgūdžiams […]Skaityti daugiau

Išankstiniais Higienos instituto duomenimis, 2018 metais, neįskaičius gruodžio mėnesio duomenų, savižudybių skaičius Lietuvoje siekė 687. 2017 metais jų buvo 749, 2016 – 823, o 2013 viršijo net tūkstantį. Kaip teigia Emocinės paramos tarnybos „Jaunimo linija“ Kauno padalinio vadovė, psichologė Vaida ŽLIOBAITĖ, savižudybių skaičius Lietuvoje yra mažėjantis, tačiau vis dar sunku pasakyti, kas lemia šį mažėjimą. […]Skaityti daugiau

„Pirmą kartą savanoriauti pradėjau prieš 5 metus labdaros ir paramos fonde „Viltis–Vikonda“. Apie šią veiklą sužinojau iš draugų, jie pasiūlė man prisijungti prie savanorių komandos. Iš pradžių man tai buvo lyg popamokinė veikla, į kurią aš ėjau dėl laiko praleidimo su draugais, tačiau vėliau viskas pasikeitė ir dabar savanorystė yra mano hobis. Dabar aš tai […]Skaityti daugiau

Vieną dieną į mano rankas pateko Grigorijaus Osterio matematikos uždavinynas. Jame apstu, švelniai tariant, įdomių žodinių matematinių uždavinių. Pavyzdžiui: „Tarkime, tavo geriausias draugas tau sudavė į sprandą 9 kartus, o tu jam tik 3 kartus. Kiek kartų tu turi suduoti į sprandą savo geriausiam draugui, kad triumfuotų teisingumas?“; „Mariuko kolekcijoje yra 72 skardinės nuo alaus. […]Skaityti daugiau

Paskaičiuokite kelias grupes ar forumus šiuo metu sekate ir esate užsiprenumeravę jų naujienas savo socialinio tinklo paskyroje. Tikriausiai mažai rastume žmonių, kurių skaičius būtų lygus nuliui. Tik ar visada kritiškai įvertiname ten skelbiamą informaciją, dalijamus patarimus, kaip gydytis ar elgtis vienoje ar kitoje situacijoje? Atrodytų, šiame amžiuje, kai taip lengva susirasti ir tiek daug „tikros“ […]Skaityti daugiau

Žodis „bendruomenė“ asocijuojasi su žmonių grupe, turinčia tam tikrų bendrų interesų arba susijusia kokiais nors kitokiais veiksniais, pvz.: dirba toje pačioje srityje, yra panašaus amžiaus ir t. t. Šiais, technologijų laikais, įdomu yra tai, kaip vienos ar kitos bendruomenės tas medijų ir technologijų galimybes išnaudoja, kiek jomis domisi ir apskritai, ar įmanoma jų išvengti ir […]Skaityti daugiau

„Mylėk savo artimą kaip save patį“, – kažkodėl galvoje iškilo šis, vienas iš dviejų didžiausių Jėzaus įsakymų, kai baigėme pokalbį su Kauno technologijos universiteto (KTU) tyrėja, psichologe prof. dr. Rosita Lekavičiene. Mūsų pokalbis buvo apie ribą tarp sveikos meilės sau ir siekio virtualiose erdvėse atrodyti gyvenančiam tobulą gyvenimą. Psichologė atskleidė, jog tie, kas ne gyvena, […]Skaityti daugiau

Šiandieninėje visuomenėje prekyba žmonėmis dažniausiai įvardijama kaip moderni vergovės forma. Tai žmonių verbavimas, pervežimas, perdavimas, slėpimas ar jų priėmimas gąsdinant, panaudojant jėgą ar kitas prievartos, grobimo, apgaulės, sukčiavimo formas. Nors visame pasaulyje ši socialinė problema yra pripažinta kaip nusikalstama ir nelegali veikla, tačiau tai tebėra viena sparčiausiai augančių organizuoto tarptautinio nusikalstamumo formų. Siekiant, kad visuomenėje, […]Skaityti daugiau

Regis, nebėra nieko nuobodesnio ir dargi didesnės atgyvenos, negu mokytojų kambarys – pilkos sienos, apniukę pedagogų veidai, aimanos apie jų pečius slegiančius kasdienius rūpesčius darbe bei nepaklusnius šių dienų moksleivius. Jų laikais juk visi paklusnūs buvo… Arba ne pokalbiai, o tiesiog nejauki tyla. Mokytojų kambaryje – taip nejauku, jog moksleivis iš paskutiniųjų vengia praverti mokytojų […]Skaityti daugiau

„Žodžio laisvė yra kalbėti, skleisti savo idėjas, nuomonę be jokios cenzūros ar apribojimų. Tačiau tai nereiškia, kad žodžio laisvė yra kažkoks absoliutus dalykas ir galima atskleisti, kalbėti bet ką, bet kaip, įžeidžiančiai, kurstančiai neapykantą. Pati laisvė irgi turi ribas. Ir tai nėra visiškai neapribotas dalykas, neturintis jokių barjerų, ribų“. Tai puiki vieno iš mano pašnekovų […]Skaityti daugiau

Turbūt nerastume pasaulyje šalies, kurioje nebūtų bent vienos tautinės mažumos. Tačiau tai tikriausiai nelabai ir stebina, nes žmonės yra linkę keliauti, migruoti, ieškoti tos tobulos vietos nugyventi žemiškąjį gyvenimą. Žinoma, ne retas atvejis yra ir, kai tautine mažuma tampama per prievartą – gimtoje šalyje vyksta karas, badas ar kitokios nelaimės, neramumai. Bet yra ir gražių […]Skaityti daugiau

Vaikų smalsumas ir žingeidumas yra nepažabojami. Jie ypatingai nori būti išgirsti ir pripažinti. Šios savybės dažnai nuveda į uždraustas, „raudonąsias“ zonas, kur vaikai rizikuoja savo ir kai kuriais atvejais artimųjų saugumu ir gerove. Ypač slidi zona yra internetas bei socialiniai tinklai. Juose jaunieji jų lankytojai, nesusimąstydami apie pasekmes, atskleidžia nemažai informacijos ir duomenų apie save, […]Skaityti daugiau

Informatikos ir ryšių departamento (IRD) duomenimis, praėjusiais metais ištirta 311 šių nusikalstamų veikų, 2017-aisiais – kiek daugiau nei keturi šimtai, o 2016 metais – 176 nusikalstamos veikos. Įprastai šios nusikalstamos veikos vadinamos „kibernetiniu nusikalstamumu“, tačiau Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) teigimu, minėtą sąvoką reikėtų keisti į „nusikaltimai elektroninėje erdvėje“. Taigi, kaip jau tapo aišku, šįkart […]Skaityti daugiau

Šįryt beskubant į darbą apsipylėte rytine kava, vaikas išvertė arbatą, šuo bežaisdamas kažkur nukišo pirštinę… Ir apskritai, kas tai per gyvenimas, jei nuolatos turi lėkti, skubėti lyg akis išdegus?! Niekam tinkama valdžia, nes negali padaryti taip, kad Lietuvoje gyventi būtų gera, o viršininkas mokėtų padorią algą ir nekrautų ant pečių nematytos galybės darbų! Po tokių […]Skaityti daugiau

„Vieni žmonės tampa lyderiais todėl, kad daug ir nuoširdžiai mokosi lyderystės, kiti yra tokie charizmatiški, kad žmonės beatodairiškai seka paskui juos. Tretieji tiesiog sąžiningai ir nuoširdžiai dirba savo mylimą darbą ir tuo „užkrečia“ kitus, o ketvirtieji geba būti autokratiški ir nepalieka galimybės neiti paskui juos. Ir visais šiais atvejais žmonės vadinami lyderiais, todėl atsakyti, koks […]Skaityti daugiau