Ant Rudekšnos upelio kranto prieš daugiau nei 390 metų įsikūręs miestelis mena skaudžią, tačiau nepaprastai turtingą ir įdomią praeities istoriją. Tai – Pagiriai. Miestelis, kuris karo metais buvo beveik sugriautas, o štai jame stovinti neogotikinių formų varpinė, statyta aktyvaus kunigo Albino Alseikos iniciatyva, nors ir buvo apšaudyta ir apgriauta, tačiau visgi suvaidino savo vaidmenį – […]Skaityti daugiau

„Nebijau jūsų nuomonių“, – tai buvo geriausia mano išgirsta frazė per pastarąją savaitę, kurią leptelėjo vienas žemaitis bendroje draugų kompanijoje. „Na ir įžūlus šitas tipas su savo drąsiais pareiškimais“, – pirmiausia pagalvojau. Tuomet ši mintis kuriam laikui išgaravo man iš galvos. Vėl ją prisiminiau tik po kelių dienų. Susigulėjusi ir suvirškinta mano galvoje ji jau […]Skaityti daugiau

„Kaži, kaip atsirado foto aparatas?“ – paklausiau „Rinkos aikštės“ fotografės Giedrės, kai pakavomės išvykti į „Dieną kaime“. „Manau, kad pirmiausia jis atsirado kaip ponų atributas, kada atsirado poreikis įsiamžinti save ir fotografuotis, taip pakliūvant į istoriją“, – pasvarstė ji. „Kaip keista. Kas kadaise buvo ponų išmislas, tuo šiandien naudojasi net antrokai, – pagalvojau. – Kamerą […]Skaityti daugiau

Mylimi mano skaitytojai! Prieš pradėdama rašyti rubrikos „Diena kaime“ publikacijas, nesitikėjau, kad jūs ją taip pamilsite, taip gardžiai skaitysite ir kiekvieną šeštadienį su tokiu nekantrumu jos lauksite. Kaimuose nuolatos sutinkame žmones, kurie nustemba: „Vaje, tai čia jūs apie kaimus rašote? Skaitom, skaitom ir nuolat laukiame naujų!“. Redakcijos telefoną irgi pasiekia ne vienas skambutis, o draugiški […]Skaityti daugiau

Šią „dieną kaime“ pasakoti jums pradėsiu nuo priešistrorės. Gegužės mėnesį lankiausi Meironiškiuose (Krakių sen.), kur vyko Tarptautinės šeimos dienos šventė. Kuomet šventės metu šnekučiavausi su šio kaimo gyventojais, sulaukiau pastabos: „Kodėl neatvykstate į Meironiškius? Juk mūsų kaimas – toks didelis, toks spalvingas ir gražus, o jį vis aplenkiate“. Ir tikrai, pagalvojau, kodėl mums artimiausiu metu […]Skaityti daugiau

Darbo diena stulbinamai greitai lekia į pabaigą, tad šį kartą norisi bakstelėti pirštu į žemėlapį ir be ilgų svarstymų leistis į dar vieną išvyką. „Kur važiuoti?“ – klausiu kolegų. „Į Meironiškius“, – tarsteli Justina. „Per toli. Per mažai laiko“, – atsakau. „Į Šventoniškį“, – siūlo. „Tinka“, – atsakau. Čiumpu telefoną, rašiklį, užrašų knygelę ir skubu […]Skaityti daugiau

Kiekvieną savaitę aplankome bent po vieną kaimą, susipažįstame su jame gyvenančiais žmonėmis, išsiaiškiname esančias problemas, sužinome, kokiomis nuotaikomis gyvena jaunimas ir senjorai, išgirstame daug įdomios informacijos apie kultūrinį gyvenimą, pasigrožime kiekvieno kaimo išskirtinumu bei visagale užburiančia gamta, kurios tikrasis grožis atsiskleidžia ne vasarą ir ne pavasarį, o visais metų laikais.  Kas tau gražiausia? Nors pavasaris […]Skaityti daugiau

Praėjo beveik dvi savaitės nuo paskutinės kelionės į kaimą. Turiu pripažinti, jog laukiau, kada vėl šoksime į automobilį ir su vėjeliu, lepinamos kaitrių saulės spindulių leisimės į dar vieną kelionę. Pagaliau ir vėl išaušo tokia diena. Šį kartą fotografė Giedrė mina greičio pedalą, skriejame „Via Balticos“ keliu. Stebiu iš priekio atvažiuojančius lengvuosius automobilius ir sunkvežimius. […]Skaityti daugiau

Pavasaris mane užklupo netikėtai – tądien, kai kelionei į kaimą pasirinkome, ko gero, pačią karščiausią savaitės popietę, karščiui aš dar nebuvau pasiruošusi. Pravėrusios du automobilio langus, kad skersvėjis įpūstų šiek tiek gaivesio oro, su fotografe Giedre kiurksojome darbiniame opeliuke. Termometras rodė visus dvidešimt. Judėjome Josvainių link. Veiksmažodis „judėjome“ čia gal nelabai ir tiktų – vos […]Skaityti daugiau

Kėdainiuose pavasaris. Ir dar ne bet koks – žalias, tačiau smarkiai apniukęs. Iki šiandien. Į pabaigą skubantis balandis jau pradeda rengtis naujais gamtos rūbais, kurie kasdien vis kitokie – ryškesni, spalvingesni, labiau įkvepiantys naujiems darbams ir pojūčiams. Net ir prabėgusių dienų vėsa negali nieko pakeisti, nes pavasaris tikrai ateina. Kiekviena jo diena pilna atradimų, naujienų, […]Skaityti daugiau

„Jauti pavasarį?“ – klausiu fotografės Giedrės bandydama sudrumsti kurį laiką nusistovėjusią tylą. „Jaučiu. Pažiūrėk į medžius, jau pumpurai sprogsta“, – atsako ir pro langą nužvelgia jau pradėjusius žaliuoti medžius. „O man tokie vos vos sužaliavę medžiai ir krūmai visai nekvepia pavasariu“, – pasakau ir susimąstau, kas man tikrai primena šį gražų metų laiką. „Kodėl?“ – […]Skaityti daugiau

„Vandenynas nusileido iš dangaus“, – burbtelėjo Alvidas, lenkdamas mūsų eismo juosta vos besivelkantį senutėlį, vyšninį „Audi“ automobilį. Valytuvai, nors ir dirbo taip greitai, kaip tik leido jų techniniai parametrai, nesusitvarkė su iš dangaus ir iš po ratų trykštančio pavasarinio lietaus vandens kiekiu. Giedrei, „Rinkos aikštės“ fotografei, dingtelėjo į galvą, kad tokiu oru puikiai tiktų vakarykščią […]Skaityti daugiau

Kiekviena mano diena prasideda gana įprastai: dušas, kavos puodelis, kelionė į Kėdainius ir aštuonios valandos įdomaus, prasmingo ir dažnai smagaus darbo. Tačiau šis rytas kitoks. Ankstyvas! Kitas šio ryto išskirtinumas slypi tame, jog į kelionę leidžiuosi su vyriška kompanija – fotografu Algiu ir vairuotoju Alvidu. „Imsiu vadžias į rankas“, – pamaniau vos įsėdusi į automobilį […]Skaityti daugiau

Išaušta saulėtas rytas, po jo seka lietinga diena, paskui – vėl šilta diena ir taip kaskart, kai norisi tik saulės. Čia visai kaip Juozo Erlicko eilėraštyje: „Praėjo žiema… Ir pavasaris praeis… Ateis ir praeis vasara… Paskui – ruduo… Galvoju: ir ko jie čia valkiojasi?“ Tačiau ar verta tuščiažodžiauti, kai kažkur toli už miesto mūsų laukia […]Skaityti daugiau

Kad ketvirtadienio popietę į Lietuvą sugrįžo pavasaris, byloja ne tik pakilusi oro temperatūra ar maloniai skruostus šildantys saulės spinduliai, bet ir Medekšių kaimelyje į gatves pasivaikščioti išėję žmonės: kas ratuoti, kas pėsti lydimi keturkojų, dar kiti – priešakyje stumdami vaikiškus vėžimėlius su juose saldžiai snaudžiančiais mažaisiais žmogeliukais, kiti pajutę pavasario gaivą suskubo namų aplinką tvarkyti […]Skaityti daugiau

Išaušo dar vienas pavasario rytas, laukia dar viena malonių akimirkų ir nuoširdžių pokalbių su Gudžiūnų seniūnijos Vikaičių kaimo gyventojais kupina diena. Su vėjeliu lekiame pro Sirutiškį, Kalnaberžę, Surviliškį, Miegėnus ir dar kelis kaimelius tiesiai į Vikaičius. Kelias puikus, nuotaika pakili, todėl tikimės, jo ir mus šio kaimo gyventojai sutiks taip pat draugiškai. Nurodė kryptį Pačiame […]Skaityti daugiau

Apšerkšniję mūsų žiemos – balta balta, kur dairais… O mes šį kartą dairomės į vakarus nuo Akademijos miestelio, į vieną didžiausių Kėdainių rajono gyvenviečių – Vainotiškius. Yra sena kaip pasaulis patarlė – nemesk kelio dėl takelio. Nežinau kaip, bet savaime pavykdavo laikytis šios taisyklės, o šį kartą atsitiko kitaip. Žvarbią, tačiau, laimei, nevėjuotą popietę su […]Skaityti daugiau

Išaušo dar vienas rytas, kada leidžiamės į dar vieną kelionę. Lauke nežymus šaltukas ir kiek nemaloni drėgmė, tačiau nuotaika skųstis negalime, ji – puiki! Ilgai dvejoti, kokį kaimą aplankysime šįsyk, neteko, todėl sėdame į automobilį ir lekiame tiesiai į Svilius. Kelionė trumpa, o pirmasis įspūdis – puikus, nes, nors dar gana ankstyvas rytas, kieme jau […]Skaityti daugiau

Pagaliau pirmoji pavasario diena! Gaila, kad kalendorinė, nes kovo 1-osios rytas visai nedžiugina iš po debesų besišypsančia saulute, o ir lengvas šaltukas už lango dar šiek tiek pasikandžioja. Bet kuriuo atveju ilgai lauktas pavasaris byloja, kad jau visai netrukus medžiai ims krauti pumpurus, kurie dar labiau džiugins širdį, kai susprogs ir sužaliuos, ims žydėti vyšnios […]Skaityti daugiau

Nežinau, kaip jums, tačiau man kaimas visada siejasi su senosiomis mūsų tautos tradicijomis, papročiais, vertybėmis, autentiška etnokultūra, gamta ir, žinoma, ramybe, poilsiu. Deja, šiandien nuolat tenka išgirsti, jog kaimas nyksta. Todėl svarstau, kad galbūt būtent paprastųjų vertybių bei tradicijų išsaugojimas didžiąja dalimi priklauso nuo pačių žmonių, kurie vis dar bando jį atgaivinti ir paversti jaunų […]Skaityti daugiau

Trylika kilometrų nuo Kėdainių, važiuojant Lančiūnavos link, visai šalia magistralės „Via Baltica“ puikiai matyti nuoroda į Stasinės kaimą, kuris daugeliui kraštiečių žinomas kaip kaimas, garsėjantis linksma ir išskirtine Stasinių švente. O štai vos už kelių šimtų metrų nuo šalia greitkelio įsikūrusios „Dvaro užeigos“ akis traukia didinga, garsią istoriją menanti dvaro sodyba. Sodybos skiriasi kaip diena […]Skaityti daugiau

Jaučiu artėjantį pavasarį… Pagaliau spaudęs šaltukas atslūgo. Atslūgo taip, kad visas gatves ir keliukus padengė balos. Menkas džiaugsmas, kai šlampa kojos, pučia vėjas, o tau tenka neišvengiamai per tas balas bristi. Nežinau, kaip kitiems, tačiau man tokiu oru norisi mėgautis arbata bei artimųjų šiluma. Deja, ne visada norams lemta išsipildyti. Slogiai nuotaikai praskaidrinti vėjuotą ir […]Skaityti daugiau

Su rubrika „Diena kaime“ jau aplankėme net 42 kaimus, susipažinome su begale skirtingų – malonių ir ne itin draugiškų žmonių. Ir tik viešint Paobelyje susimąsčiau, kokią reikšmę turi ši rubrika…Kiekvienas mano parašytas straipsnis, jame pastebėtos detalės ar išreikšta konkreti nuomonė yra svarbi būtent mūsų skaitytojams. Kaimas, pakeitęs požiūrį Šių kelionių metu mes esame tie nematyti […]Skaityti daugiau

Atslūgo šaltis, iškrito pirmosios širdį ir akis džiuginančios snaigės, kurios baltai baltai padengė net labiausiai užmirštus takelius ir nepaliko ne menkiausio pievos lopinėlio, bent trumpam, bent akimirkai primenančio apie pavasarį. Ir tarsi širdyje ėmė kažko trūkti – gal saulės, gal pavasario, o gal daugiau entuziazmo…  Sako, kad rytas protingesnis už vakarą. Todėl į kelionę po […]Skaityti daugiau

Atėjusi žiema vis dar nepaliaujamai krečia išdaigas – kiek atslūgęs šaltis kaitoliajasi su vėl krentančia temperatūra, ją lydi kartas nuo karto iškrentantis sniegas, kuris padengia net pačius tolimiausius kelius. Šaltą, tačiau, akinančio baltumo sniegu pasidabinusią dieną leidžiamės į dar vieną kelionę, tik šį kartą kiek tolimesnę – į Pagirius. Susipažinkite su miesteliu Pagiriai – tai […]Skaityti daugiau

Vienos šventės jau praėjo, tačiau žiemos džiaugsmai dar nesibaigia. Visai netrukus pasitiksime Naujuosius metus ir paskutinį kartą šiemet pasidžiaugsime šventinėmis girliandomis, jaukiu šventiniu stalu ir malonia artimųjų kompanija. Na, o mane ne tik besivejantys Naujieji metai džiugina, bet ir galimybė apsilankyti dar viename negirdėtame ir neregėtame kaimelyje. Kaimelyje, apie kurį susidariau įspūdį dar prieš čia […]Skaityti daugiau