Bobų vasara dar tik pakeliui
Artėjant rudeniui, peršalimo ligų sezonui, stiprinti imunitetą reikėtų jau dabar. /BNS/ Roko Lukoševičiaus nuotr.
Eglė KUKTIENĖ
Praėjusią savaitę į Lietuvą grįžo maloni šiluma. Po itin vėsaus ir lietingo rugpjūčio bei labai vėsių pirmųjų rugsėjo dienų ir net šalnų, iki 25 laipsnių siekianti šilumos banga – tikra atgaiva tiems, kas dar nenori paleisti vasaros. Tik kai kurie su nerimu būgštauja, esą jau sulaukėme ankstyvos bobų vasaros. Meteorologai ramina – šiltų dienų ruduo dar dovanos ne kartą.
Ne bobų vasara
Kaip sakė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos atstovas spaudai Gytis Valaika, dabar atkeliavusi vasariška šiluma negali būti laikoma bobų vasara.
„Atkeliaujanti vasariška šiluma yra tik pasibaigusios vasaros trumpas sugrįžimas.
Bobų vasara pagal teoriją būna tuomet, kai nuo Azorų anticiklono į Europą nutįsta gūbrys (aukštesnio slėgio sritis), todėl pradeda plūsti labai šiltas oras. Tokia situacija susiformuoja rugsėjo antroje pusėje–spalio pradžioje po stipresnių šalnų.
Dalyje valstybių bobų vasara (angliškai Indian summer) pavadinama bet kuri stipresnė šiltesnio, sausesnio, saulėtesnio oro banga iš karto po stipresnių šalnų. Bet net ir pagal šį apibrėžimą negalime sakyti, kad dabar jau prasideda Bobų vasara“, – teigė pašnekovas.
Tiesa, jis pridūrė, kad nors Lietuvoje šiemet jau ir buvo šalnų, tačiau jos tik vietomis nubalino vasariškos žalumos dar nepraradusią žolę. Visos šalies šalnos apėmusios nebuvo.
Tuo tarpu ankstyviausia šalna šiemet buvo pasirodžiusi… dar vasarą.
„Beje, pirmoji silpna šalna buvo fiksuota dar rugpjūčio 25 dieną. Lazdijų meteorologijos stotyje. Dirvos paviršiuje užfiksuota -0,1 °C“, – sakė G. Valaika.
Šilumos dar bus
Meteorologai sako, kad nors po šios šilumos bangos orai greitai vėl atvės, tačiau po vėsos ir vėl turėtume sulaukti šilumos.
„Tokių šilumos epizodų dar tikrai galime sulaukti.
Dabartinė stipresnės šilumos banga tęsis maždaug nuo trečiadienio iki sekmadienio. Vėliau vėl turėtų sugrįžti vėsesni orai.
Tikrai gali būti, kad po vėsesnių orų laikotarpio antroje mėnesio pusėje vėl sulauksime šiltesnių orų, tačiau apie tai kalbėti dar anksti“, – sako pašnekovas.
Kone rekordinis rugsėjis
Šios vasaros pabaiga ir ruduo niūriomis nuotaikomis pasitinkamas gali būti ir dėl to, kad praėjęs rugsėjis buvo vienas šilčiausių istorijoje. Atsimenant ilgai trukusią, nors ir rudeniu kvepiančią šilumą, šiųmetis rugsėjis gali ir kiek nuliūdinti.
„2020 metų rugsėjis buvo vienas šilčiausių istorijoje, dėl šilumos ir saulės gamta labai ilgai žaliavo.
Šiemet, galime matyti, kad po šalto ir lietingo rugpjūčio medžiai labiau skuba dažytis rudens spalvomis“, – sako G. Valaika.
Jis pridūrė, kad iš esmės šiluma rugsėjį tampa normaliu dalyku, ypač dabartinio besikeičiančio klimato akivaizdoje.
„Pernai netrūko šilumos. Buvo sušilę net iki +27 laipsnių.
Turėjome ir pagerintų rekordų, pavyzdžiui pernai rugsėjo 16 dieną Varėnoje sušilo iki 27,4 °C, o rugsėjo 26 dieną Marijampolėje iki 26,4 °C.
Šiemet rugsėjį rekordai kol kas negresia, šiluma, panašu, bus nuosaikesnė“, – sakė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos atstovas.
Gegužė šalta ir lietinga, birželis labai šiltas, liepa ekstremaliai karšta, rugpjūtis vėsus ir lietingas. Kodėl nesilaiko tiesiog normalūs orai?
Toks arba panašus klausimas neretam žmogui natūraliai iškyla. Juk mokslininkai trimituoja apie atšilimus, tai kodėl vis tiek pasitaiko tokių šaltų orų?
Kone kiekvieną savaitę vis kažko galime perskaityti: tai lietus praslinko pro Grenlandijos ledyną, tai miškų gaisrai siautėja Viduržemio jūros regione ar kur nors Sibire, tai rekordinės kaitros nusinešė žmonių gyvybes arba buvo išpirkti visi ventiliatoriai. Dažniausiai šias naujienas mūsų akys ir ausys ignoruoja. Neblogai išsiugdėme šį dalyką.
Visgi daug kam nelengva suvokti, kad kažkoks neapčiuopiamas dalykas, toks kaip klimato kaita, kelia pavojų mums bei visai planetai ir viską ne juokais išderina. Bet apie viską nuo pradžių.
Ne paslaptis, kad ledynai tirpsta. Jie ypač tirpsta Arktyje ir kone kiekvieną vasarą seno jūrinio ledo lieka vis mažiau ir mažiau.
Mažiau balto ledo – daugiau atviro tamsaus vandenyno. Daugiau atviro vandenyno – daugiau Saulės energijos sugeriama ir lieka vandenyje bei atmosferoje.
Visas procesas spartėja dėl augančių šiltnamio dujų (žmogaus sukurta tarša).
Įprastomis sąlygomis Arktyje ledas ne tik atspindi, bet ir šaldo aplink esantį orą. Tuo tarpu ties pusiauju oras be paliovos yra šildomas.
Susidarę dideli temperatūrų kontrastai sukuria atmosferos slėgio skirtumus ir mums žinomus orų reiškinius. Įprastai toks duetas kone tobuloje harmonijoje, o Lietuva bei kitos regiono šalys yra tarpinėje šių dalykų zonoje. Čia dažni vakariniai vėjai, gana švelnus ir drėgnas klimatas. Nebūna nei labai šalta, nei labai karšta. Visgi įsikišęs žmogus šią harmoniją sujaukė (ir toliau jaukia).
Vis dažniau dėl Arkties ledynų mažėjimo poliarinis sūkurys silpnėja, banguojasi, nes temperatūros kontrastas tarp ekvatoriaus ir poliaračių mažėja. Poliai šyla greičiau nei ekvatoriaus juosta, o dėl temperatūros kontrastų sumažėjimo silpnėja vakarinių krypčių sraujymė, skirianti skirtingas oro mases.
Poliarinis sūkurys negeba išlaikyti šalčio ten, kur jis ir turi būti – poliuose, todėl šaltis pradeda plūsti į pietus, o dėl mažėjančio kontrasto susilpnėjusi sraujymė banguojasi (meandruoja) ir taip šaltas oras prasimuša toli į pietus (pvz. net iki Šiaurės Afrikos ar Floridos), tuo tarpu kitose vietovėse sraujymę į šiaurę stumia šilto oro banga (karščiai būna fiksuojami net toli Arkties regione).
Štai ir gauname receptą nenormalybėms. Susibangavusi sraujymė gali išsilaikyti gana ilgą laiką, todėl keletą dienų ar net savaičių išsilaiko neįprastai karšti ar labai vėsūs tam regionui orai. Na, o mūsų klimatui įprasti pagal vidurkį orai tampa labiau išimtimi. Gauname dažną šokinėjimą nuo vieno ekstremalumo prie kito.
Štai ir dabar Airijoje ir šiauriau jos neįprastai šilta, o mes gyvename tarsi būtų ne rugpjūtis, o kokia rugsėjo antra pusė.
Po keleto savaičių, visai įmanoma, gali ateiti labai šilti orai, dėl tokių pačių procesų.
Lygiai taip pat būna ir žiemą. Puikiai visi matėm, kad vis dar žiemomis gali būti labai šalta, nors ir neilgai. Arba gali atkeliauti labai didelė šiluma net neištirpus sniego dangai (vasario 25 d. situacija Lietuvoje).
LHMT socialinio tinklo paskyros „Orai ir klimatas Lietuvoje“ inf.
